Kauno apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje įgaliotam atstovui J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti IĮ (duomenys neskelbtini) vadybininke, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2014-12-23 apie 19.30 val. Kaune, R. Kalantos g. nuo T. Masiulio g. link K. Baršausko g. vairuodama automobilį „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 119 pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostoje įėjusį pėsčiąjį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį turėtų praleisti ir kuriam ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, važiavo, kliudė ir sužalojo iš kairės pusės pagal važiavimo kryptį ėjusį pėsčiąjį A. K., padarydama jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji D. G. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą ir parodė, kad 2014-12-23 apie 19.00 val. važiavo iš Petrašiūnų T. Masiulio ir Kalantos gatve link miesto centro. Buvo tamsu, lijo. Matomumas buvo blogas. Ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, nesustojo prie perėjos, nepastebėjo pėsčiojo ir jį patrenkė. Ji kliudė su veidrodėliu. Važiavo iki 50 km/h greičiu, tai leistinas greitis tame kelio ruože. Kairės kelio pusės gerai nematė, nes buvo tamsu. Anksčiau sakė, kad už perėjos partrenkė. Jeigu ji būtų sustojusi prie perėjos, būtų išvengusi eismo įvykio. Susidūrimas įvyko už pėsčiųjų perėjos. Ji nestabtelėjo prieš pėsčiųjų perėją. Buvo atlyginta 1950 Eur žala nukentėjusiajam. Draudimas atlygino turtinę žalą. Labai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo. Prašo taikyti BK 38 str.

Nukentėjusiojo A. K. parodymais, kuris parodė, kad 2014-12-23 išėjo apie 19.00 val. iš tėvų adresu Vaivos g. A. Ė. per Petrašiūnų turgelį. Ėjo tiesiai per gatvę per pėsčiųjų perėją. Sustojo prie pėsčiųjų perėjos. Jį praleido dvi mašinos atvažiavusios nuo VI forto. Ėjo lengvu žingsniu, tada smūgis ir viskas. Automobilis gal ir buvo, bet moteris nepristabdė. Jam atrodo, kad automobilis buvo netoli nuo jo, gal 5-7 m. Automobilis važiavo, judėjo. Gal šiek tiek ir nebuvo saugu eiti jam. Partrenkė jį priešingoje važiuojamojoje dalyje. Perėja buvo apšviesta. Jam buvo nustatytas girtumas. Yra gavęs 1950 Eur, bet iš draudimo nėra gavęs pinigų. Jeigu draudimas sumokės, tai jam bus atlyginta visa žala. Palaiko prašymą atleisti nukentėjusiąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str.

Liudytojos L. S. K. parodymais, kuri parodė, kad 2014-12-23 kartu važiavo su kaltinamąja T. Masiulio gatve. Prie perėjos nebuvo mašinų iš priešingos pusės. Šmėstelėjo kažkas ir sustojo pažiūrėti, pėstysis gulėjo antroje juostoje už automobilio galo. Iškvietė greitąją pagalbą. Tą dieną buvo labai prastas oras, lijo. Greitoji nukentėjusįjį išvežė, jis buvo sąmoningas. Pėsčiąjį matė skersai, vairuotojo pusėje. Vairuotoja jau buvo pastebėjusi jį, stabdė. Mašina slydo ir partrenkė žmogų. Pėstysis buvo tamsiai apsirengęs, atšvaitų neturėjo. Vairuotoja tikrai nekalbėjo telefonu, su ja nekalbėjo. Automobilio šviesos švietė. Jeigu nukentėjusysis būtų ėjęs pėsčiųjų perėja, su liemene, tikrai būtų jį pastebėję. Už pėsčiųjų perėjos pradėjo stabdyti už kokių 1-1,5 m. Negali pasakyti, už kiek metrų sustojo automobilis. Buvo tamsu, negali pasakyti, koks buvo atstumas tarp automobilio ir pėsčiojo. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo automobilis, gal 50 km/h. Automobilis sustojo už pėsčiųjų perėjos. Kaltinamoji pradėjo stabdyti už perėjos. Smūgį pajuto į automobilį. Gatvės apšvietimai buvo.Negali pasakyti, ar automobilis buvo apšviestas, kai sustojo.

Ekspertės Z. M. parodymais, kuri parodė, kad nukentėjusiojo nedarbingumas buvo 10 dienų. Jei gydymas tuktų ilgiau, tai sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų. Specialisto išvada buvo surašyta pagal pateiktus dokumentus.

Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje įgalioto atstovo J. K. paaiškinimais apie tai, kad draudimo bendrovės pozicija nepasikeitė. Žalos dydis nepakito. Nukentėjusysis nepateikė sąskaitos rekvizitų, dėl to draudimas negalėjo išmokėti jam. Draudimas gavo civilinį ieškinį ir ligonių kasos išrašus. Šiai dienai paaiškėjus kaltinamosios pozicijai, kuomet ji pripažino savo atsakomybę, draudimas nedelsiant išmokės išmoką. Ieškovui pateikus sąskaitos numerį bus perversta suma tą pačią arba sekančią dieną. Susitaikymui pritaria. Išmoką privalo išmokėti į sąskaitą, o ne atiduoti pinigus į rankas. Žalų departamentas sprendžia dėl žalų išmokėjimų. Žalos dydį skaičiavo centrinis draudimo skyrius Vilniuje.

2014-12-23 Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. G. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2014-12-23 patruliavo su patruliu V. Č. r/š „434“. Apie 19.44 val. gavo pranešimą iš Kauno AVPK budėtojo, jog R. Kalantos g. 119 eismo įvykis, automobilis partrenkė pėsčiąjį. Nuvykus nurodytu adresu apie 19:55 val. R. Kalantos g. 119, pastebėjo apgadintą automobilį „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei GMP 08 komandą, kuri GMP automobilyje suteikinėjo pirmąją medicininę pagalbą partrenktam A. K., kurį išvežė į KMUK dėl daugybinių kūno sužalojimų. Automobilį „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. G.. Moteris teigė, kad važiavo nuo T. Masiulio g. R. Kalantos g. ir prie R. Kalantos g. 119 už pėsčiųjų perėjos staiga netikėtai prieš automobilį pamatė žmogų, bei nespėjus sustabdyti, nukreipti automobilio į priešingą pusę, jį partrenkė. Automobiliu kartu važiavo L. S. K., K. L. Keleiviai eismo įvykio metu bei vairuotoja nesužaloti. Eismo įvykį matė liudininkas G. P. Pastarasis teigė, kad matė, kaip pėsčiasis nuo turgaus svyruodamas įsvirduliavo į gatvę už pėsčiųjų perėjos bei jį partrenkė viduryje gatvės važiuojantis automobilis, kuris važiavo lėtai. Eismo įvykio metu kelio danga buvo šlapia, gatvė neapšviesta (1 t. b. l. 4).

Eismo įvykio planu, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-12-23 apie 19.30, ties R. Kalantos g. 119 namu, Kaune, fotolentelėmis (1 t. b. l. 5, 6-9).

2014-12-23 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad sugadintas kairės pusės atbulinio vaizdo veidrodėlis, priekinis stiklas, priekinis bamperis. Padangos tvarkingos, atitinka techninius reikalavimus (1 t. b. l. 10-11).

2015-03-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-669/15(02), kurioje nurodyta, kad A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 24-25).

Automobilio „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti minėto automobilio sugadinimai (1 t. b. l. 62-66).

2015-07-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro aktu Nr. 11-869(15), kuriame nustatyta: 1) prieš partrenkimą pėsčiasis A. K. ėjo per kelio važiuojamąją dalį automobilio „Nissan Murano“ atžvilgiu iš kairės į dešinę; 2) automobiliu „Nissan Murano“ kliudytas pėsčiasis A. K. buvo bloškiamas į priekį automobilio judėjimo kryptimi ir į kairę nuo jo; 3) D. G., važiuodama jos pačios nurodytu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti kelio važiuojamąją dalį jai iš kairės kirtusio pėsčiojo A. K. partrenkimo, laiku stabdydama savo vairuojamą automobilį „Nissan Murano“; 4) tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas. Pėsčiajam A. K. įžengus į kelio važiuojamąją dalį, D. G., artėdama prie iš dešinės, laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio „Nissan Murano“. D. G. vairuojamas automobilis „Nissan Murano“ dešinėje važiuojamosios dalies pusėje priekinės dalies kairiu kraštu kliudė kelio važiuojamąją dalį iš kairės kirtusį pėsčiąjį A. K.. Po to pėsčiasis buvo užmestas ant automobilio variklio dangčio, atsitrenkė į priekinį stiklą ties apatiniu kairiuoju kraštu bei buvo numestas ant kelio paviršiaus per automobilio kairįjį šoną. Pėsčiasis buvo nublokštas į priekį pagal automobilio judėjimo kryptį, ir į kairę. Po pėsčiojo partrenkimo automobilis „Nissan Murano“ buvo sustabdytas kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje taip, kaip yra užfiksuota eismo įvykio vietos plane; 5) techniniu požiūriu pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „Nissan Murano“ vairuotojos D. G. veiksmai – artėdama prie jai iš kairės per kelio važiuojamąją dalį ėjusio pėsčiojo A. K., laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, dėl ko pėsčiąjį partrenkė (1 t. b. l. 76-79).

2015-09-22 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiojo parodymai, kad priėjo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kurios kairysis kraštas yra 2.50 m. atstumu nuo R. Kalantos g. Nr. 119 šoninės sienos liestinės, įžengęs į ją ėjo į kitą gatvės pusę. Jo nurodyta partrenkimo vieta yra 1.30 m nuo nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos kairiojo krašto pagal jo ėjimo kryptį ir 5.50 m iki kelkraščio. Kurioje vietoje gulėjo po partrenkimo, nurodyti negalėjo, fotonuotraukomis, eismo įvykio schema (1 t. b. l. 143, 144-147, 148-150).

2015-09-24 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuose užfiksuoti liudytojos L. S. K. parodymai, kad nuo vietos, kurioje buvo partrenktas pėsčiasis, iki perėjos yra 11.60 m., iki dešiniojo kelkraščio – 5.10 m. Nuo vietos, kurioje po partrenkimo gulėjo minėtas asmuo, iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos yra 12.8 m., iki dešinio kelkraščio – 8.50 m, fotonuotraukomis, eismo įvykio schema (1 t. b. l. 171, 172-173, 174-176).

2015-09-24 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuose užfiksuoti kaltinamosios parodymai, kad nuo vietos, kurioje buvo partrenktas pėsčiasis, iki perėjos yra 9 m., iki dešiniojo kelkraščio – 4.60 m. Nuo vietos, kurioje po partrenkimo gulėjo nukentėjusysis, iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos yra 9.90 m., iki dešinio kelkraščio – 9.50 m, fotonuotraukomis, eismo įvykio schema (1 t. b. l. 180, 181-183, 184-186).

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

KET 30 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad D. G. neteisėti veiksmai (KET 30 punkto pažeidimas) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad nesustojo prie perėjos, nepastebėjo pėsčiojo, todėl jį partrenkė. Tokiu atveju kaltinamoji turėjo pareigą pagal jau minėtą KET nuostatą sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, ko nagrinėjamu atveju laiku nepadarė, dėl ko ir buvo partrenktas nukentėjusysis.

Todėl, jeigu D. G. būtų laikiusis šių KET reikalavimų, įvykis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, tarp jos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad D. G. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 1 d.

Todėl teismas sprendžia, kad ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti ją kalta ir paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, žala jam iš dalies atlyginta, likusią žalos dalį įsipareigojo atlyginti civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad iš kaltinamosios yra gavęs 1950 Eur., bet iš draudimo nėra gavęs pinigų, tačiau jeigu draudimas sumokės jam, tai jam nusikalstama veika padaryta žala bus atlyginta visiškai, papildomai atlyginti nebereikės. Sutinka su kaltinamąja susitaikyti. Iš 2015-11-03 teisme gauto civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje prašymo matyti, jog apskaičiuota 5364,56 Eur. dydžio draudimo išmoka turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti į nukentėjusiojo atsiskaitomąją sąskaitą bus pervesta artimiausiu metu, kai tik draudimo bendrovei minėtas asmuo pateiks savo atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitus (2 t. b. l. 33). Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas patvirtino, kad aukščiau apskaičiuota žala nukentėjusiajam bus atlyginta, pinigai bus pervesti į jo sąskaitą.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d., 281 str. 7 d.), ji anksčiau neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jai susitaikius su nukentėjusiuoju A. K. baudžiamąją bylą nutraukiant.

BPK 107 str. numatyta, kad kai gaunamas pareiškimas, jog nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Kadangi nusikalstama veika padaryta žala yra jau iš dalies atlyginta, kita žalos dalis bus atlyginta tada, kai nukentėjusysis civiliniam atsakovui nurodys savo banko sąskaitos numerį. Kadangi nukentėjusysis pareiškė, kad nukentėjusiosios jam sumokėta pinigų suma ir draudimo bendrovės apskaičiuota išmokėjimui suma yra pakankama visiškam žalos atlyginimui, konstatuotina, kad yra nustatytas pagrindas procesą dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jai susitaikius su nukentėjusiuoju A. K. BK 38 str. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti D. G., jog jeigu ji per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl A. K. pareikšto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą D. G., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.