Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei L. P., atsakovams N. B., D. R., atsakovės A. B. atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, trečiojo asmens Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ atstovei V. B., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios nepilnamečių G. B., A. R., D. B., J. R., L. R. interesus, ieškinį atsakovams A. B., D. R., N. B., tretiesiems asmenims A. S., I. S., D. K., institucijoms, teikiančioms išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo nuginčyti tėvystę atsakovui N. B. į G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti atsakovui D. R. tėvystę į sūnų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį pripažinti vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo D. R. vaiku; neterminuotai apriboti motinos atsakovės A. B. valdžią į sūnus: G. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini); neterminuotai apriboti atsakovo D. R. tėvo valdžią į sūnus: A. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. R., gim. (duomenys neskelbtini), L. R., gim. (duomenys neskelbtini); nustatyti nepilnamečių vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą ir paskirti nuolatiniu globėju Klaipėdos vaikų globos namus "Smiltelė" bei nustatyti nepilnamečių nuolatinę gyvenamąją vietą šiuose vaikų globos namuose; priteisti iš atsakovės A. B. nepilnamečiams vaikams G. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100,00 EUR iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo D. R. nepilnamečiams vaikams A. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100,00 EUR iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad A. B., būdama susituokusi N. B., susilaukė trijų vaikų: G. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad ekspertizės išvados parodė, kad G. B. ir D. B. nėra N. B. vaikai, prašo teismo nuginčyti tėvystę N. B. į šiuos vaikus. Ekspertizės išvados patvirtino, kad D. R. yra D. B. biologinis tėvas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prokurorė L. P. prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Teismo posėdžio metu atsakovės A. B. atstovas advokatas V.Mačiulskis prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė A. B. santuoką sudarant jau turėjo vaiką G. S., atsakovas N. B. pareiškimu pripažino, kad jis yra vaiko tėvas. D. B. gimė santuokoje gyvenant su D. R.; D. R. yra pasiruošęs pripažinti pareiškimu tėvystę šiam vaikui; D. R. ruošiasi sudaryti santuoką su A. B.; G. B. tėvas nežinomas.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. R. su ieškiniu sutiko bei prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovė A. B. apsigyveno 2013 m., prieš Šv. Kalėdas, ir gyvena kartu iki šiol. Kai pradėjome gyventi, susilaukė sūnaus D. B., bet kadangi atsakovė buvo neišsituokusi, todėl vaikui suteikta „B.“ pavardė. Atsakovas vaikus išlaiko, su atsakove veda bendrą ūkį, gyvena bendrą gyvenimą. Pripažįsta, kad yra vaiko D. B. tėvas. Ruošiasi ir Gedimui suteikti savo pavardę.

Teismo posėdžio metu atsakovas N. B. su reikalavimu sutiko. Nurodė, kad jis nėra nepilnamečių vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Kai su atsakove susipažino, atsakovė laukėsi vaiko, buvo penktame nėštumo mėnesyje, kai gimė vaikas davė jam savo pavardę, nes norėjo būti geras. D. B. atsakovė susilaukė jau gyvenant su atsakovu D. R.. Su atsakove jis nebegyvena kartu nuo 2013-12-24.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTAS išvadomis specialisto išvados patvirtina, kad atsakovas D. R. yra vaiko D. B. tėvas, atsakovas N. B. dėl tėvystės nuginčijimo neprieštarauja, ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, turi būti tenkinami.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadomis specialisto išvados patvirtina, kad atsakovas D. R. yra vaiko D. B. tėvas, atsakovas N. B. dėl tėvystės nuginčijimo neprieštarauja, ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, turi būti tenkinami.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė prokurorė L. P. atsisakė reikalavimų dalyje dėl reikalavimo neterminuotai apriboti motinos A. B. valdžią į sūnus G. B., A. R., D. B.; neterminuotai apriboti atsakovo D. R. tėvo valdžią į sūnus A. R., D. R., J. R., L. R.; nustatyti nepilnamečiams G. B., A. R., D. B. nuolatinę globą ir paskirti nuolatiniu globėju Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“, bei nustatyti nepilnamečių nuolatinę gyvenamąją vietą šiuose vaikų globos namuose; priteisti iš atsakovės A. B. sūnų: G. B., A. R., D. B. išlaikymui po 100,00 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo D. R. sūnų: A. R., D. B. išlaikymui po 100,00 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki vaikų pilnametystės; šioje dalyje prašo civilinę bylą nutraukti. Ieškovo atsisakymas nuo reikalavimo šioje dalyje priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

Ieškinys tenkintinas.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148, 3.150 str.). LAT pažymėjo, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus. Bylos duomenimis nepilnamečių vaikų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2009-03-23 gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) tėvas nurodytas atsakovas N. B., motina – atsakovė A. B. (b. l. 123-124). Iš byloje pateiktų teismo medicinos specialisto išvadų nustatyta, kad atsakovas N. B. nėra biologinis vaikų D. B. ir N. B. tėvas su 99,992312 % tikimybe. Bylos nagrinėjimo metu šalys tėvystės nuginčijimo faktą pripažino, šių aplinkybės šalys neginčijo, priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl teismas šias aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 str., 185 str., 187 str.). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai bei byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas N. B. nėra vaikų D. B. ir N. B. tėvas, tuo pačiu yra pagrindas atsakovą D. R. pripažinti nepilnamečio vaiko D. B. tėvu, o D. B. atsakovo D. R. vaikas (CPK 185 str.).

Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Atsakovės atstovo advokato V.Mačiulskio, atsakovo N. B. bei atsakovo D. R. paaiškinimais, bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad faktiškai atsakovė su atsakovu N. B. kartu negyvena nuo 2013 metų pabaigos ir nuo to laikotarpio atsakovė ir atsakovas D. R. pradėjo artimai bendrauti. Esminis ir svarbiausias vaikų interesas yra pažinti savo tėvus, todėl daroma išvada, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko D. B. interesus žinoti savo tėvus.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (LAT 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). LAT yra išaiškinęs, kad teismas turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsaugą sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (LR Konstitucijos 38 str., 39 str.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.) (LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu. Vaikas nuo pat gimimo turi teisę į pavardę, tautybę, pilietybę, teisę į šeimos bei į kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisės saugomos ir garantuojamos ne tik tėvų, bet ir valstybės, kurioje yra gimęs, vadovaujamasi prioritetinėmis vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str.), CK 3.161 str. 1, 2 d. įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas D. R. yra D. B. tėvas, 2015-07-15 gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenis apie vaiko D. B. tėvą keistini, pakeičiant vaiko D. B. pavardę į R..

Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja CK3.167 str., kurio 2 d. numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi; to paties straipsnio 4 d. nurodyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-10-29 įsakymu Nr. 1R-415, nustatytais pagrindais ir tvarka; šių taisyklių 15 p. nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista tik vieno iš tėvų pavarde. Atsakovas N. B. posėdžio metu nurodė, kad jis nėra biologinis Gedimino tėvas; atsakovas D. R. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nėra G. B. tėvas, bet ruošiasi Gedimui suteikti savo pavardę. Gedimino pavardės pakeitimas galimas, nustačius Gedimino biologinį tėvą, jo tėvystę ir tėvų susitarimu pakeitus vaiko pavardę iš mamos į tėvo pavardę, taip pat – atsakovei pakeitus savo pavardę į kitą. Šiuo metu nesant tokių pagrindų, vaikui Gediminui paliekama motinos mergautinė pavardė „S.“, nes toks sprendimas labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios nepilnamečių G. B., A. R., D. B., J. R., L. R. interesus, atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl reikalavimo neterminuotai apriboti motinos atsakovės A. B. valdžią į sūnus G. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini); neterminuotai apriboti atsakovo D. R. tėvo valdžią į sūnus A. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. R., gim. (duomenys neskelbtini), L. R., gim. (duomenys neskelbtini); nustatyti nepilnamečiams G. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą ir paskirti nuolatiniu globėju Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“, bei nustatyti šių nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą vaikų globos namuose „Smiltelė“; priteisti iš atsakovės A. B. nepilnamečiams vaikams G. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo D. R. nepilnamečiams vaikams A. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki vaikų pilnametystės, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikai G. B. ir D. B. nėra atsakovo N. B. sūnūs.

Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo 2009-03-23 įraše Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytus duomenis apie tėvą - “N. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo 2015-07-15 įraše Nr. 258, nurodytus duomenis apie tėvą - “N. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), o vaikas D. B. yra D. R. sūnus.

Įpareigoti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių įregistruoti vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo žinias apie vaiko pavardę, vietoj „B.“ įrašyti „R.“.

Įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių įregistruoti vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo žinias apie vaiko pavardę, vietoj „B.“ įrašyti „“S.“.

Priteisti iš atsakovų D. R., N. B. po 31,00 EUR žyminio bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.