Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria netenkintas I. J. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. J. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu pripažinta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK; redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubausta: už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą10 Eur (dešimties eurų) bauda; už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje padarymą, 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda - 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.I. J. pateikė prašymą Kauno apylinkės teismui dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - termino sutrumpinimo, tačiau Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju I. J. ypatingų, išskirtinių aplinkybių, kodėl jai būtina sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nenurodė, išvados, kad nuobaudos tikslai jos atžvilgiu jau pasiekti, daryti negalima.Apeliaciniame skunde I. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – sutrumpinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje I. J. paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą likusiam paskirtos nuobaudos terminui. Skunde nurodo, kad ji yra įvykdžiusi visas įstatyme (ATPK 329 straipsnyje) numatytas sąlygas, būtinas sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Dėl turimų darbo santykių jai būtina teisė vairuoti transporto priemonę. Didžioji dalis darbų ir darbinių funkcijų bei pareigybinių nuostatų reikalauja nuolatinio mobilumo ir gebėjimo savarankiškai judėti daug kilometrų spinduliu, skirtingu paros metu ir skirtingomis kryptimis tiek Lietuvoje, tiek visose Baltijos šalyse, įskaitant ir vietas, į kurias nevyksta joks viešasis transportas. Neturėjimas teisės vairuoti stipriai apriboja apeliantės gebėjimą dirbti automobilių sporto srityje, kurioje ji dirba daugiau nei penkerius metus, atlikti darbines funkcijas. Dėl teisės praradimo vairuoti atsidūrė sunkioje finansinėje situacijoje, nes negali efektyviai dirbti, o tai netenkina jos darbdavių – Lietuvos automobilių sporto federacijos, kitų projektų partnerių, kurie atsisakydavo jos paslaugų ir partnerystės dėl negalėjimo dirbti savarankiškai ir mobiliai, negalėjimo atlikti darbinių funkcijų. Apeliantė pažymėjo, jog teigiamai charakterizuojama jos asmenybė. Kartu su prašymu buvo pateiktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įgyvendinančios socialinį projektą „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, organizuojančios automobilių ralio čempionatus, taip pat Lietuvos automobilių sporto federacijos rekomendacijos, teigiamai charakterizuojančiomis pareiškėjos asmenybę. Skunde taip pat nurodė, jog šeimyninė padėtis lemia būtinumą turėti teisę vairuoti transporto priemonę. Ji rūpinasi savo pagyvenusia senele, kuriai būtina kasdieninė priežiūra ir visiška rūpyba. Be to, jai apribota galimybė lankyti savo artimuosius šeimos narius – tėvus, gyvenančius Varėnoje bei brolį, gyvenantį vienkiemyje prie Vievio. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, neigiamos pasekmes sukeliamos ne tik jai, bet ir tiems asmenims, kuriais ji rūpinasi ir prižiūri.Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi, mano, kad vien pažeidimo pobūdis neleidžia daryti išvados dėl nuobaudos tikslų. Šiuo atveju svarbu įvertinti jos asmenybę, jos požiūrį į padarytą pažeidimą ir elgesį nuobaudos vykdymo metu. Pareiškėjos manymu yra įvykdytos ne tik formalios, bet ir neformalios sąlygos, dėl kurių yra pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Ji įsitikinusi, kad yra pasiekti nuobaudos tikslai. Apeliantė nuo pat pažeidimo padarymo suprato savo rizikingo elgesio esmę, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Ji anksčiau nebuvo bausta už KET pažeidimą ir už kitokios rūšies pažeidimus, o tai rodo, jog ji laikosi visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Dėl padaryto pažeidimo ir paskirtos nuobaudos pergyvena ir kenčia, savo poelgį, pasekmes yra pilnai supratusi. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad ji nieko neskatinama ir neverčiama, remdamasi savo pavyzdžiu, vykdė švietėjiškas programas bei akcentavo netinkamų poelgių žalą tiek nusižengimą padariusiam asmeniui, tiek jo šeimos narių gyvenimams. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis viršininko funkcijas, A. M. prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir I. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. J. apeliacinis skundas netenkinamas.LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinių nuobaudų vykdymo tęstinumą, t. y. numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pažymėtina, jog LR administracinių nusižengimų kodeksas nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi, šiuo nuobaudos vykdymo aspektu LR administracinių nusižengimų kodeksas yra griežtesnis nei ATPK, tačiau administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, todėl apelianto skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos neturi būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Nors I. J. atitinka visus ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius pagrindus, nes yra praėję daugiau nei pusė paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 68), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą pagal 206 m. vasario 12 d. teismo nutarimą (b.l.62), išklausė 4 akademinių valandų motorinių transporto priemonių vairuotojų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b.l.63), tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.Nagrinėjamu atveju I. J. teisė vairuoti transporto priemones atimta už itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą – vairavimą esant neblaiviam. Pažeidėjai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,33 promilės (b.l.14). Tai, kad pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nesukėlė sunkių padarinių, jo pavojingumo nemažina. Įstatymų leidėjas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nurodė kaip privalomą skirti, o ne kaip alternatyvią nuobaudą. Todėl sprendimas sutrumpinti šios rūšies nuobaudos taikymo terminą turi būti pagrįstas abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pakankamą pagrindą manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, bus pasiekti taikant jį trumpesnį, negu nustatytas teismo nutarime, kuriuo buvo skirta konkreti nuobauda. I. J. savo veiksmais kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Pažymėtina, kad nors apeliantė skunde ir teigia, kad administracinės nuobaudos tikslai jos atžvilgiu jau yra pasiekti ir tai patvirtina apeliantės elgesys, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tai negali būti pagrindu išvadai, jog administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, I. J. anksčiau ne kartą yra bausta už administracinių teisės pažeidimų padarymą 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 29 d., 2008 m. rugpjūčio 3 d., 2011 m. kovo 31 d., 2014 m. vasario 25 d., 2015 m. balandžio 14 d. ( b. l.24-27 ), todėl 2015 m. lapkričio 22 d. pažeidimas nėra vieninteliu pažeidimu, beje, pastarasis pažeidimas padarytas turint galiojančią nuobaudą. Kaip jau minėta, ji padarė vieną sunkiausių teisės pažeidimų, kas sąlygojo ir atitinkančias pažeidimą teisines pasekmes. Taip pat pažymėtina, jog I. J. neblaivi sėdo ne už jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės vairo ( b. l. 7 ). Tai, jog po specialiosios teisės atėmimo nebuvo padaryta naujų teisės pažeidimų, nepaneigia fakto, jog apeliantė negeba laikytis įstatymų imperatyvų. Nors apeliaciniame skunde ir tvirtinama, jog I. J. suprato pažeidimo pavojingumą, pasimokė ir padarė išvadas, tačiau šios apeliantės nurodytos aplinkybės šiuo metu dar neduoda pagrindo teismui spręsti, jog ATPK 20 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti, ir tai neeliminuoja jos nepagarbos įstatymui ir bendro gyvenimo visuomenėje taisyklėms. Nuoširdus gailėjimasis buvo teismo įvertintas skiriant administracinę nuobaudą, ir tai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Pažeidėjos nubaudimu siekiama nepriekaištingo teisės aktų laikymosi, o ne selektyvaus pasirinkimo, kurias taisykles galima pažeisti, o kurias ne. Atmestini ir apeliantės argumentai dėl jos finansinės padėties bei tai, kad specialiosios teisės atėmimas pasunkina jos darbinių funkcijų atlikimą. Pažymėtina, jog dirbdama darbą, kurio vykdymui reikalinga teisė vairuoti, I. J. turėjo būti itin pavyzdinga ir atsakinga vairuotoja, tačiau elgėsi priešingai – nerūpestingai ir aplaidžiai. Aplinkybės dėl darbo pobūdžio administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jos nuo pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra pačios apeliantės neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas trumpinti nuobaudos laiką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimas I. J. netrukdo rūpintis savo šeima ir ją lankyti, o tai, jog ji susiduria su tam tikrais nepatogumais ar papildomomis išlaidomis, yra neišvengiama nuobaudos pasekmė. Dar vienu argumentu, kuriuo grindžiamas apeliantės parašymas, yra būtinumas rūpintis senele. Tačiau pastebėtina, jog VšĮ Kauno klinikinės ligoninės medicinos dokumentų išrašas patvirtina tik A. G. susirgimo faktą ( b. l. 83 ), tačiau neatvirtina apeliantės nurodytos aplinkybės, jog jos senelė yra nuolatinės ir intensyvios priežiūros reikalaujantis asmuo, ir tokiu priežiūra vykdančiu asmeniu yra būtent apeliantė.Apeliantė skunde taip pat pažymi, kad ji yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kaip įrodymą šiai aplinkybei pagrįsti pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos automobilių sporto federacijos rekomendacijas ( b. l. 77-79 ), kuriose ne tik nurodomos I. J. darbinės funkcijos ir kad joms atlikti reikalingas vairuotojo pažymėjimas, tačiau ji charakterizuojama išskirtinai teigiamai. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, I. J. pozityvus elgesys dar neduoda pagrindo vienareikšmei išvadai, jog jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, nes, kaip jau minėta, ji padarė vieną sunkiausių teisės pažeidimų, kas sąlygojo ir atitinkančias pažeidimą teisines pasekmes. Nepriekaištingas darbų atlikimas yra kiekvieno sąmoningo darbuotojo, siekiančio tęsti darbo santykius, siekiamybė.Įvertinus teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuojama, kad objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti priešingą išvadą, t. y. kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti sugrąžinus teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko, byloje nėra, todėl laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino I. J. prašymo ir nesutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis paliekama galioti, o apeliantės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.