Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Č. įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent: ji, 2015 m. rugpjūčio 8 d., 23.23 val., paskambinusi bendrojo pagalbos centro telefonu „112“, pranešė apie namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu smurtaujantį neblaivų sugyventinį, o 2015 m. rugpjūčio 9 d., 00.05 val. nurodytu adresu atvykusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos trečio būrio pareigūnams – vyresniajai patrulei E. K. ir vyriausiajam patruliui N. A., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t.y. kad 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 23 val., būnant namuose, ją į įvairias kūno vietas mušė neblaivus jos sugyventinis S. S., dėl ko pastarojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44272-15 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymo, kurio metu nustatyta, kad S. S. jos atžvilgiu nesmurtavo, tarp jų buvo kilęs tik žodinis konfliktas, todėl pagrindo ikiteisminiam tyrimui pradėti nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji T. Č. savo kaltę pripažino ir parodė, kad ji ankščiau gyveno name (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu S. S., 2015 m. rugpjūčio 8 d. buvo namuose kartu su S., vakare abu vartojo alkoholį, maždaug apie 23.30 val. tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu sugyventinis išėjo, prieš jam išeinant ji išgirdo dūžį, kadangi pati buvo išgėrusi, pagalvojo, kad vyras išdaužė langą, todėl supykusi ant jo paskambino pagalbos telefonu 112 ir paprašė, kad atvažiuotų policija. Pagalbos centro darbuotojai ji pasakė, kad vyras „bušavoja“, puola muštis, jį sulaikė jos draugai. Jinai skambino pagalbos telefonu du kartus. Gerai aplinkybių nepamena, tik gali pasakyti, kad ji pasakė, jog sugyventinis ją sumušė, nors iš tikrųjų jis jos nemušė. Jai labai gėda dėl to, kad ji pamelavo ir melagingai iškvietė pareigūnus. Ji turi nuolatinį darbą, todėl prašo paskirti jai nedidelę baudą, nes augina mažametę dukrą. Daugiau parodymų duoti nenori, nes labai gėda. Labai atsiprašo už tai, ką padarė (T. 1, b. l. 26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. S. parodė, kad gyvena nuomojamame nuosavame name (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine T. Č. bei jų 5 metų dukra A. S.. 2015 m. rugpjūčio 8 d. vakare namuose buvo tik jis ir T., kartu vartojo alkoholinius gėrimus, dukra tuo metu buvo pas senelius. Maždaug apie 23.30 val. tarp jo ir T. įvyko žodinis konfliktas, jie apsižodžiavo, jis supykęs išėjo, bet prieš išeidamas sudaužė verandoje stovėjusius trijų litrų stiklainius. Jis grįžo apie 1 val., gal vėliau, jam T. pasakė, kad buvo atvažiavusi policija, kurią ji iškvietė. Jis T. net ranka nepalietė, jie tik apsižodžiavo ir jis tik iš piktumo sudaužė stiklainius. T. išgėrusi galėjo prikalbėti visokių nesąmonių, nes ji labai supyksta, kai jis išeina, o nelieka aiškintis santykių. Jis tai daro, kad abu aprimtų, o po to galima būtų viską išsiaiškinti gražiuoju. T. T. dėl to labai pyksta, ji jam skambina, rašo žinutes, jis neatsiliepia, vėliau sugrįžta. Jo manymu, T. galėjo jį apkalbėti, kad jis taip nesielgtų. Jis išeidamas matė, kad į lauką buvo išėjusi kaimynė N. M.. Ar N. M. girdėjo konfliktą, abejoja, nes jos nebuvo. Vėliau, kai jis sugrįžo, T. pasakė, kad policijos prašė forminti melagingą įvykį, tačiau pareigūnai nesutiko. Dėl ko jo sugyventinė iškvietė policiją, jis nesupranta, nes jis jai nieko nepadarė (T. 1, b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. M. parodė, kad vasarą, kada tiksliai nepamena, galimai 2015 m. rugpjūčio 8 d., vakare buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Buvo išgėrusi, naktį pas ją atbėgo T. Č., ji buvo išgėrusi, išsigandusi, ir pasakė: „N., gelbėk“. Ji pasakė, kad jos sugyventinis S. S. daužo langus. Ji su savo draugu nuėjo pas ją, tačiau langai išdaužti nebuvo. Buvo sudaužytas stiklainis, kuris buvo ant palangės. Kai ji nuėjo, S. S. jau nebuvo. Ar ant T. buvo kokių nors sumušimo žymių, ji nežino, nes nežiūrėjo, tačiau ant veido tikrai nebuvo. T. aprimo, jinai su ja pakalbėjo, po to atėjo T. Č. tėvas, kuriam ji pasakė, kad „Sieras“ (S. S.) daužo langus, o jos niekas neužstojo. Ji kalbėjo su T. apie gyvenimą ir siūlė jai skirtis, jei jos netenkina S., tada T. pradėjo verkti, ją užplūdo emocijos ir ji paskambino į policiją, sakydama, kad S. daužo langus, ją šmeižia ir kažką pan. Jei gerai pamena, ji iš T. paėmė ragelį ir pasakė pareigūnams nevažiuoti. Kiek atsimena ragelį buvo paėmęs ir T. tėvas, atrodo vardu V., bei sakė, kad S. blogas, kad skriaudžia T.. Pareigūnai atvyko, pamatę, kad yra vaikas, paprašė jos paimti vaiką ir eiti į namus. Ką konkrečiai kalbėjo T. su pareigūnais, pasakyti negali, nes neklausė, nes išėjo su vaiku. Atsimena, kad buvo pokalbis apie tai, kad melagingas iškvietimas. Pati T. pasakė, kad melagingai iškvietė policiją, ji atsiprašinėjo, sakė, kad nieko nerašys. Šiuo metu žino, kad T. negyvena kartu su S. S.. Mano, kad T. iš pykčio galėjo pasakyti, kad S. ją sumušė (T. 1, b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. K. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d. ji dirbo kartu su vyr. patruliu N. A., apie 23.45 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus sugyventinis triukšmauja ir puola muštis, daužo baldus. Atvykus į vietą, į juos kreipėsi T. Č., kuri paaiškino, kad apie 23 val. neblaivus jos sugyventinis S. S. ją mušė į įvairias kūno vietas, daužė daiktus bei triukšmavo. T. Č. buvo neblaivi, susijaudinusi, verkė, ant T. Č. mėlynių nebuvo, buvo tik paraudusi oda ant abiejų rankų žasto srityje bei ant kaklo dešinėje pusėje. Taip pat T. paaiškino, kad ji labai bijo savo sugyventinio, kadangi jis jai nuolatos grasina, smurtauja ne pirmą kartą bei aiškino, kad už pareiškimą jai atkeršys S. S. brolis. Pas T. tuo metu buvo kaimynai N. M. ir Z. D., kurie paliudijo faktą apie T. sumušimą. Jie pasakė, kad ją apgynė nuo S.. S. tuo metu namuose nebuvo. E. K. teigimu, kad T. Č. piktinosi, jog jai reikalinga pagalba, o jie ilgai važiavo ir per tą laiką jos sugyventinis pabėgo. Jokio pokalbio apie tai, kad tai buvo melagingas iškvietimas, nebuvo. Net užuominos tokios nebuvo. Jos tikrai T. neprašė surašyti jokio protokolo apie melagingą iškvietimą bei tikrai neminėjo, kad be reikalo juos iškvietė (T. 1, b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. A. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja E. K. (T. 1, b. l. 9).

2016 m. sausio 26 d. apžiūros protokole užfiksuotas bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo išrašas, kuriame užfiksuotas T. Č. pranešimų turinys (T. 1, b. l. 20-21).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės E. Grigaitytės 2015 m. gruodžio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas S. S. pagal BK 140 str. 2 d., nutraukiamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., požymių, nes T. Č. melagingai įskundė S. S. (T. 1, b. l. 4).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamosios T. Č. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 str. 1 d., visiškai įrodyta.

Pagal BK 236 str. 1 d. atsako tas, kas melagingai įskundė policijai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Kaltinamoji T. Č. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad melagingai iškvietė policijos pareigūnus, jos sugyventinis jos nemušė, o ji nurodė, kad mušė. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę padarius jai inkriminuojamą veiką įrodo ir liudytojų S. S., E. K. ir N. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolas, prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą S. S. pagal BK 140 str. 2 d. Įvertinus pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuotina, kad T. Č., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą pranešimą ar įskundimą ir suprasdama, kad pateikia melagingą informaciją, pateikė policijos pareigūnams tikrovės neatitinkančią informacija apie tai, kad prieš ją smurtavo jos sugyventinis, taip ji pranešė policijos pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, apie žinomai nebūtą nusikaltimą, dėl ko jos sugyventinio S. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymo, kurio metu nustatyta, kad S. S. kaltinamosios T. Č. atžvilgiu nesmurtavo. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamosios T. Č. veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas, numatytas BK 236 str. 1 d.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad T. Č. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, jai paskirtą baudą prašo leisti sumokėti dalimis (T. 1, b. l. 37-39).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios T. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją T. Č. – neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (T. 1, b. l. 34), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydyta (T. 1, b. l. 35), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta (T. 1, b. l. 36). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai T. Č. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės pareiškime nurodytas šios rūšies bausmės dydis, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir padės įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji T. Č. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajai T. Č. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kaltinamosios T. Č. prašymo mokėti baudą dalimis, teismas pažymi, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nenumatyta galimybė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Tačiau teismas atsižvelgdamas į T. Č. turtinę padėtį, sprendžia, kad jai nustatytinas dvigubai ilgesnis nei BVK 22 str. 2 d. numatytas dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

2016 m. vasario 12 d. nutarimu kaltinamajai T. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 27), paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 str.) – vokas su kompaktiniu disku su BPC garso įrašais (T. 1, b. l. 22), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

T. Č. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d., ir skirti jai 3 MGL (112,98 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Č. skirti galutinę bausmę – 2 MGL (75,32 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti T. Č. keturių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, voką su kompaktiniu disku su BPC garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodą 6801.Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.