Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atmestas G. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 93-104 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam G. G.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2008 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2016 m. kovo 10 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2015 m. vasario 5 d. – 1 metai 1 mėnuo 5 dienos.

Nuteistasis nesutinka su nutartyje nurodytu galutiniu bausmės atlikimo terminu: anot jo, paskirtos jam 8 metų bausmės terminas sueina ne 2016 m. kovo 10 d., kaip kad nurodo apylinkės teismas, bet 2016 m. sausio 15 d. Jo teigimu, Komisija ir teismas nepagrįstai konstatavo, jog per bausmės atlikimo laiką jis 12 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir 8 kartus baustas drausmine tvarka. Pasak nuteistojo, Komisija ir teismas neįvertino to, kad nuobauda galioja vienerius metus, o, jos galiojimui pasibaigus, nuteistasis laikomas neturinčiu nuobaudų.

Skunde pažymima, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą ir paprastosios, o ne drausminės grupės sąlygomis. Nurodoma, kad pagal teisės aktų reikalavimus į lengvąją ar atvirąją grupę G. G. galėtų prašytis tik nuo šių metų sausio 15 d. arba kovo 10 d. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra atlikęs ¾ skirtos bausmės, o neatliktos bausmės dalis sudaro nepilnai 9 mėnesius. Mano, kad per pataisos namuose praleistus septynerius metus jis pasitaisė pakankamai, o ir su buvusiais draugais, kurie neva didina kriminogeninę riziką, jis nepalaiko jokių ryšių visą bausmės atlikimo laiką. Pažymi, kad jo smurtinio nusikalstamumo rizika yra žemesnė už vidutinę, su pareigūnais ir kitais nuteistaisiais jis nekonfliktuoja, o pagal galimybes sportuoja, skaito knygas, laikraščius, dalyvauja sporto ir kultūros renginiuose, pagal reabilitacijos planą siūlomuose užsiėmimuose, dirba švaros ir tvarkos palaikymo darbus. Nuteistasis akcentuoja, kad nei dirbti, nei mokytis pataisos namuose jis neturi galimybių, kadangi iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VĮ „(duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centras“ gaudavo neigiamus atsakymus. Tačiau laisvėje ketina susirasti darbą, iš gaunamo darbo užmokesčio išlaikyti šeimą ir kuo greičiau padengti teismo priteistą civilinį ieškinį, kurį, pagal savo galimybes, dengia ir pataisos namuose. Skunde G. G. pripažįsta, kad visiškai suprato savo kaltę, kad pažeidė visuomenės interesus bei lūkesčius ir padarė gėdą Lietuvos valstybei, įsipareigoja doru elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad pasitaisė ir daugiau nebenusikals, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų doro elgesio normų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. skundas atmestinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Apkaltinamaisiais nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalu visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Nėra objektyvaus pagrindo sutikti su nuteistojo G. G. aukštesniajam teismui pateiktais skundo argumentais. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas nuteistojo netenkinantis sprendimas, nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo nutartis nepagrįsta.

Iš pateiktos skundo nagrinėjimui medžiagos matyti, kad G. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo privalomoje naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programoje, socialinių įgūdžių lavinimo projekte „Mano kelias 2“, profesinio ir psichologinio konsultavimo programoje „Psichologinis pasirengimas integruotis į darbo rinką“ (b. l. 26). Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo socialiniai ryšiai nėra nutrūkę, palaikomi laiškų pagalba, ilgalaikių pasimatymų metu. Jis turi vaiką, santykius su artimaisiais apibūdina kaip teikiančius didelį pasitenkinimą, o pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos. G. G. supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes (b. l. 24), po paleidimo planuoja gyventi su tėvais. Vertinant G. G. asmenines charakterio savybes, pažymėtina, kad yra dėmesingas, atidus, besidomintis kitais, nuoseklus, logiškas. Jo orientacija situacijoje, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai pakankami, tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, kilmę, išsilavinimą ir aplinkybes, jis priima naujas idėjas, siekia praplėsti savo požiūrį (b. l. 24, 30). Už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas keturis kartus (b. l. 29). Aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos tik patvirtina tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Kaip jau minėta aukščiau, taikant BVK 157 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ar elgesys bausmės atlikimo metu buvo geras, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

G. G. apygardos teismui pateikto skundo argumentų kontekste vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad jis teistas 2008-2011 metų laikotarpiu net šešis kartus už įvairių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir sunkių, padarymą (b. l. 16-17). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pirmą kartą nusikalto dar būdamas nepilnamečiu. Taigi, šios aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, kas neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad, remiantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2015 m. sausio 12 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. 62-263, G. G. net ir pataisos namuose sunku laikytis nustatytos vidaus tvarkos. Atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis net 12 kartų pažeidė režimo reikalavimus, už kuriuos net 8 kartus jam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Pažymėtina, kad jis ne tik sistemingai nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, bet ir nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, vartojo psichotropines medžiagas ir pan. Paskutinė nuobauda jam paskirta 2013 m. gruodžio 5 d., tad nebaustu jis laikomas tik nuo 2014 m. gruodžio 5 d., t. y. iki svarstymo Komisijoje dienos, nebaustu jis buvo vos du mėnesius. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį (nuo 2008 m. sausio 15 d.) jis skatintas tik keturis kartus, tačiau paskutinį kartą – 2010 m. liepos 1 d. (b. l. 29). Taigi, nors šiuo metu paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, neabejotinai vertinamas neigiamai. Juolab, kad padarytų pažeidimų sunkumas ir už juos paskirtų nuobaudų griežtumas bausmės atlikimo metu ne mažėjo, o priešingai – didėjo. Tai rodo jo neigiamą požiūrį į pataisos procesą. Šių duomenų plotmėje pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas, naudojant „OASys“ metodiką, parodė, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 66 balai (b. l. 24), pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizika pagal „HCR-20“ schemą vertinama šiek tiek geriau, t. y. žemesne už vidutinę (b. l. 31). Tačiau šie vertinimai vis dėlto yra gana aukšti, o tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pasitaisęs, kad galėtų atlikti likusią bausmės dalį neizoliuotas nuo visuomenės.

G. G. skunde deklaruoja savo siekį laisvėje dirbti, išlaikyti šeimą, kuo greičiau padengti priteistą civilinį ieškinį, akcentuoja, kad pagal šiuo metu esančias jo finansines galimybes dengia teismo priteistą civilinį ieškinį. Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau savanoriškai ieškinio nedengia. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad G. G. pataisos namuose nedirba, nesimoko, darbinės patirties laisvėje taip pat neturi– dirbęs tik dvi dienas. Nors yra įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą (10 klasių) ir jokios specialybės neįgijęs, bausmės atlikimo metu jokių specialybių, didinančių darbines galimybes, nesimokė (b. l. 23, 27). Tai, kad nuteistasis buvo pareiškęs norą mokytis tik baldžiaus specialybės, o neatsiradus vietų, nebandė ieškoti galimybių mokytis kitos specialybės, rodo, kad jis nedėjo pastangų, kad išėjęs į laisvę, galėtų konkuruoti darbo rinkoje. Be to, pagal byloje esančius duomenis, G. G. norą mokytis išreiškė tik 2014 m. rugsėjo mėnesį, kai tuo tarpu bausmę pataisos namuose atlieka nuo 2008 m. sausio 15 d. (b. l. 45). Todėl nuteistojo skunde išreikštas argumentas, kad jis nesimoko ir nedirba, nes nėra vietų, nerodo jo atkaklaus siekio ieškoti galimybių įgyti išsilavinimą ir darbinę patirtį.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog G. G. dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo praeitį, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti teigiamai, kaip besitaisantį asmenį ir tikrai atspindėtų jo elgesio pokyčius. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo G. G. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.