Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovei adv. G.Martinėnaitei, atsakovams V. V., jo atstovei adv. D.Jurevičienei, D. V., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. S. ieškinį V. V., D. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reikalavimą pripažinti 2005 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia grindžia tuo, kad ši sutartis yra apsimestinis sandoris. Juo yra pridengtas atsakovo V. V. nurodomos 400000 Lt paskolos, kurios realiai nebuvo, sandoris. Pastarosios paskolos dalį – 100000 Lt – atsakovas V. V. susigrąžino ginčo automobiliu, skolos atidavimą įformindamas šio automobilio 2005 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 05/09/30 bei perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 05/09/30. Pirkimo – pardavimo sutarties apsimestinumą įrodo V. V. pripažįstama aplinkybė, kad jis neįvykdė įsipareigojimo sumokėti už ginčo automobilį 100000 Lt. Ieškovas su atsakovu V. V. nėra sudaręs paskolos sutarties, pastarasis nėra perdavęs 400000 Lt, todėl 2005 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 05/09/30 pripažintina negaliojančia. Automobilio perleidimo sutartį pasirašęs dėl V. V. grasinimų ir psichologinio smurto. Reikalavimą pripažinti negaliojančia 2005 m. spalio 6 d. tarp atsakovų sudarytą ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas grindžia tuo, kad atsakovas D. V. žinojo 2005 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį esant apsimestiniu sandoriu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

2006 m. birželio 23 d. pareikštą pirminį ieškinį dėl to paties reikalavimo A. S. grindė tuo, kad atsakovas V. V., grasindamas fiziškai susidoroti ir panaudodamas psichologiniu smurtą, privertė pasirašyti atsakovo paruoštą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas 2005 m. rugsėjo 30 d. jam tariamai ( negaudamas pinigų) pardavė 100000 Lt vertės automobilį Mercedes Benz S500, v.n. (duomenys neskelbtini) ( t. 1 b.l. 2,87). Bylos nagrinėjimo metu ieškinio pagrindą pakeitė. Teigė, kad ši sutartis yra apsimestinis sandoris. Juo yra pridengtas atsakovo V. V. nurodomos 400000 Lt paskolos, kurios realiai nebuvo, sandoris, todėl turėtų būti taikomos paskolos sutarčiai taikytinos taisyklės ( t. 3 b.l. 64). Pakeitęs ieškinio pagrindą, bylos nagrinėjimo metu ieškovas toliau palaikė pirminiame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes apie sutarties pasirašymą dėl atsakovo V. V. grasinimo ginklu ir psichologinio smurto. Motyvuodamas tuo, kad dėl savo sveikatos, praėjusio laiko ir patirto psichologinio spaudimo grasinimų detaliai neprisimena, prašo vadovautis baudžiamosiose bylose jo nurodytu grasinimų detalizavimu.

Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų, civilinėje byloje surinktų rašytinių įrodymų ir Kauno m. VPK Žaliakalnio PK atlikto ikiteisminio tyrimo baudžiamosiose bylose nr. 20-2-00601-05, nr. 20-1-130-06 esančių A. S. ir V. V. pareiškimų, parodymų bei kitos šių bylų medžiagos nustatyta, kad abi šalys pripažįsta tarp jų buvus abipusius paskolinius santykius ( 2003 m. birželio 16 d.ieškovas paskolino atsakovui 3000 Lt, 2005 m. balandžio 26 d. – atsakovas ieškovui 6000 Lt) bei tai, kad pasinaudojant V. V. patarimu A. S., ieškovo sesuo, gavusi paskolą iš banko, už 250000 Lt iš varžytynių nusipirko bankrutavusios UAB „Deltuva“ turtą – butus (duomenys neskelbtini). Atliekant šį pirkimą, A. S. seserį atstovavęs pagal įgaliojimą. Ieškovas nurodo, kad neplanavo su atsakovu su šiomis patalpomis susijusio bendro verslo ir neigia gavęs iš atsakovo 400000 Lt paskolą. Nurodo, jog šios sumos V. V. iš jo reikalavo už minėtuosius butus, kurių, anot atsakovo, be jo nebūtų įsigiję ( nusipirktose patalpos atsakovas gyveno, atsisakė išsikelti). Pinigus sumokėti atsisakius, atsakovas ėmė jį reketuoti - 2005 m. rugpjūčio mėnesį pradėjo grasinti telefonu, sakydamas, kad pas A. S. gali ateiti „berniukai“ ir kad jo vaikai gali likti be tėvo, lankėsi namuose, kelis kartus susitikęs su V. S., darė spaudimą šeimai. Nusprendęs, kad V. V. susijęs su nusikalstamomis struktūromis, grasinimą palaikė realiu. Be to, atsakovas grasinimus vykdė – jo iniciatyva policijoje buvo iškeltos bylos dėl smurto, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos vedimo, sukčiavimo. Pinigų neturėjęs, todėl V. V. reikalaujamą sumą pasiūlė atiduoti daiktais. Atsakovo reikalavimu 2005 m. rugsėjo 14 d. su juo susitikęs benzino kolonėlėje „Advena“ automobilyje „Opel“. Laikydamas šaunamąjį ginklą, V. V. liepė rašyti raštą, kad A. S. įsipareigoja už projektą sumokėti 400000 Lt. Taip pat atsakovas yra davęs ieškovui skolos mokėjimo grafiką ( ikiteisminio tyrimo metu šio grafiko gavimo datos nenurodė; nagrinėjant civilinę bylą ieškovas teigė neprisimenantis, kokiomis aplinkybėmis grafiką pasirašė). 2005 m. rugpjūčio 23 d. kreipęsis į teismą dėl V. V. iškeldinimo, po mėnesio ieškinį atsiėmęs. Po savaitės atsakovas telefonu pareikalavo atvykti į VĮ „Regitra“. Ten nuvykęs su žmona V. S., V. V. buvo su draugu V. M. Atsakovas padavė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir liepė ją pasirašyti. Bijodamas susidorojimo su juo pačiu ir šeima, sutartį pasirašęs, ir tam, kad pinigų reikalavęs atsakovas tos pačios sumos nepareikalautų dar kartą, paprašęs, kad V. V. savo ranka parašytų, jog automobilis atitinka 100000 Lt. Pinigų už mašiną negavo. Dėl to, kas įvyko, kreipėsi į policiją (ikiteisminio tyrimo baudžiamųjų bylų nr. 20-2-00601-05, 5,13,14,18,21,42,45,47,54,63,69,83,123,118,132,134,136,139 lapai, nr. 20-1-130-06 – t. 1 6,13,37,59,60,74,77 lapai, t. 2 b.l. 4, t. 3 b.l. 44).

Iš šių duomenų akivaizdu, jog šalys skirtingai aiškina valią sudaryti automobilio perleidimo sutartį, tačiau jų paaiškinimai iš dalies sutampa dėl sutarties sudarymo tikslų.

Ieškovas neįrodė, kad jo valią perleisti ginčo automobilį nulėmė atsakovo V. V. panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas. A. S. paaiškinimą apie tai, kad į VĮ „Regitra“ atvyko atsakovo iškviestas telefonu ir ten buvo priverstas pasirašyti atsakovo parengtą pirkimo – pardavimo sutartį, paneigia aplinkybė, jog iš anksto kompiuteriniu būdu atspausdintoje sutartyje ir perdavimo – priėmimo akte yra nurodyti automobilio identifikavimo duomenys, kurie galėjo būti žinomi tik jo savininkui. Iš ieškovo pareiškimų, parodymų ikiteisminio tyrimo metu dėl V. V. naudoto smurto ir šio smurto sudėties konkretizavimo ieškovo apeliaciniame skunde dėl 2007 m. birželio 14 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimo matyti, kad šio atsakovo psichologiniu smurtu ir grasinimais ieškovas laiko įvairius V. V. pareiškimus ikiteisminio tyrimo metu, turto prievartavimą, jo paties ir šeimos bauginimą ginklu (pistoleto parodymą). Iš abiejų šalių paaiškinimų ir pareiškimų policijai matyti, kad ikiteisminio tyrimo byla dėl 400 000 Lt grąžinimo, kliudymo naudotis gyvenamosios patalpomis, dokumento suklastojimo, grasinimo nužudyti 2005 m. lapkričio mėn. buvo pradėta V. V. iniciatyva, dėl turto prievartavimo – pagal 2006 m. liepos mėn. A. S. pareiškimą. Atlikus tyrimus, abiejų pareiškėjų nurodytų veikų požymių nebuvo nustatyta. 2006 metais Kauno m. apylinkės teisme buvo nagrinėjamas A. S. pareiškimas V. V. privataus kaltinimo tvarka dėl šmeižimo ( pareiškimas atmestas) bei V. V. pareiškimas dėl A. S. padarytų kūno sužalojimų ir priešinis A. S. pareiškimas dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo ( byla nutraukta abiems šalims atsisakius nuo kaltinimų). Iš šių duomenų matyti, kad įvairiomis prievartos apraiškomis viena kitą kaltina abi šalys (tai jos teigė ir civilinėje byloje), tačiau nei vienos šalies nurodomas fizinis ar psichologinis smurtas baudžiamojo proceso numatytomis priemonėmis nėra patvirtintas. Jo ieškovas taip pat neįrodė CPK 178 str. nustatyta tvarka. Ieškovo nurodomų faktų, kai V. V. savo teises gynė, įstatymų nustatyta tvarka kreipdamasis į policiją, teismas nepripažįsta psichologiniu smurtu. Analogišku teisių gynimu naudojosi ir ieškovas. Atsakovas pripažino, kad paties ieškovo prašymu savigynos tikslu patarė jam įsigyti ginklą ir parodė, kad pats jį turi, tačiau tai buvo ieškovo namuose ir ne ginčo sutarties pasirašymo dieną. Nėra duomenų apie grasinimą ginklu sutartį pasirašant. Sutartis buvo sudaryta VĮ “Regitra” įstaigos darbo metu, kur įprastai būna daug žmonių. Draudimo įmonės darbuotoja liudytoja J. J. parodė, kad automobilio draudimo procesas truko apie valandą laiko ( b.l. 24, t.2). Ieškovas buvo ne vienas, o su sutuoktine. Ši aplinkybė, ilgas sutarties pasirašymo laikotarpis, pasirašymo vieta ir tai, kad sutartį buvo parengęs pats ieškovas įrodo, kad jei grasinimai iš atsakovo pusės ir būtų buvę, ieškovas turėjo galimybę kreiptis pagalbos ir sutarties nepasirašyti. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie sutarties pasirašymą grasinant atsakovui V. V., esą jis turėsiąs problemų, bei pažadas fiziškai susidoroti yra nepagrįstos. Ieškovas neįrodė, kad esant jo įvardijamiems grasinimams, jam neliko kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos ir išvengti grasinimo padarinių buvo tik vienintelė galimybė – ginčo sutarties pasirašymas.

Sprendžiant, ar 2005 m. rugsėjo 30 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutarties šalys sudarė CK 6.305 straipsnyje numatytą sandorį, teismas vadovaujasi CK 6.154 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta sutarties samprata, pirkimo – pardavimo sandorio apibrėžimu ir abiejų šalių pripažįstamomis aplinkybėmis. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus ( ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pirkimo – pardavimo sutartis yra konsensualinė. Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybėn ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą ( CK 6.305 str. 1 d.).

Ginčo sutarties 2, 4 straipsniuose nurodyta, kad A. S. parduodamo automobilio kaina yra 100000 Lt. Atsiskaityti su pardavėju pirkėjas V. V. įsipareigojo po automobilio perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ( t. 1 b.l. 5). Nors abiejų šalių pasirašytame perdavimo – priėmimo akte pirkėjas nurodė, kad pretenzijų neturi, atsiskaitė laiku, o t. 1 b.l. 26 esančiame pirkėjo surašytame mašinos gavimą patvirtinančiame raštelyje pažymėta, kad ji atitinka 100 000 Lt, abi šalys pripažįsta, jog už pirkimo – pardavimo būdu perleistą daiktą V. V. pinigų A. S. nemokėjo, nes šia sutartimi buvo pridengtas kitas sandoris. Ieškovas teigia, kad pridengtasis sandoris buvo atsakovo V. V. reikalaujama grąžinti 400 000 Lt paskola, tačiau šių pinigų ieškovas nebuvo pasiskolinęs. Atsakovas V. V. tvirtina tokios paskolos suteikimą buvus, todėl automobilio perleidimo sutartis buvo pasirašyta paskolos dalies grąžinimui įforminti.

Iš abiejų šalių pripažįstamų aplinkybių seka, jog 2005 m. rugsėjo 30 d. sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinis sandoris, nes ji buvo sudaryta kitam sandoriui pridengti. Tokia sutartis negalioja ( CK 1.87 straipsnis, 1.78 straipsnio pirmoji dalis).

Atsakovas nepateikė aiškaus rašytinio įrodymo apie 400000 Lt paskolos ieškovui buvimą, todėl teismas negali daryti išvados, jog pirkimo – pardavimo sutartimi buvo pridengtas jo nurodomas paskolos sandoris ir taikyti paskolos sutarčiai taikytinas taisykles. Iš to, kad ieškovas neįrodė ginčo sutartį sudaręs dėl atsakovo grasinimo, civilinio proceso tvarka neginčijo 2005 m. rugsėjo 14 d. savo pasirašyto įsipareigojimo sumokėti 400000 litų, kurį pagal specialisto išvadą pasirašė įprastinėmis sąlygomis ( ikiteisminio tyrimo bylos nr. 20-2-00601-02 54, 139 lapai), nenuginčijo savo parašo ikiteisminio tyrimo byloje nr. 20-1-130-06 3 tomo 25 lape 2005 m. rugsėjo 8 d. V. V. surašytame rašte dėl šios sumos grąžinimo būdo ir išdėstymo esančiame (originalas - civilinės bylos 3 t. b.l. 116), jokiu logišku paaiškinimu nepagrindė savo pozicijos apie šio rašto pasirašymą, darytina išvada, kad šalis siejo finansiniai įsipareigojimai, kurių dalies įvykdymą gera valia jos ir pridengė automobilio pirkimo – pardavimo sutartimi. Tikroji apsimestinio sandorio valia ( tai, kokį sandorį jos pridengė pirkimu – pardavimu) yra žinoma tik joms pačioms, todėl joms pačioms tenka ir apsimestinio sandorio sudarymo rizika. Niekinis sandoris negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas dėl jo pripažinimo negaliojančiu, todėl 2005 m. rugsėjo 30 d. sudaryta ieškovo ir atsakovo V. V. automobilio pirkimo – pardavimo sutartis panaikintina.

Apsimestinio sandorio šalys tokio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prie trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu ( CK 1.87 str. 3 d.). Atsižvelgiant į atsakovo D. V. pripažinimą žinojus sandorio apsimestinumo faktą, tai, kad atsakovas V. V. nurodė pageidavęs automobilio perleidimo išsyk savo sūnui, nebuvimą įrodymų apie 100000 Lt sumokėjimą už perkamą automobilį pagal V. V. ir D. V. sudarytą 2005 m. spalio 6 d. nutartį , teismas šio daikto vėlesnio įgijėjo atsakovo V. V. nepripažįsta sąžiningu įgijėju. Kadangi įstatymas gina tik sąžiningus trečiuosius asmenis, kurie teise įgijo kitų šalių sudaryto apsimestinio sandorio pagrindu, 2005 m. spalio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartis panaikintina. Bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu atsakovas D. V. pripažino, kad automobilis yra pas jį, todėl taikytina restitucija natūra, įpareigojant D. V. grąžinti minimą daiktą ieškovui (CK 6.146 str.).

Ieškovas, paduodamas ieškinį sumokėjo 100,00 Lt žyminį mokestį, likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas 2006 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi jam buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas – iki procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (t. 1 b.l. 4, 43-44, t.2 b.l. 62). Ieškinį atmetus, iš atsakovų valstybei priteistinas žyminis mokestis ( LR CPK 93 str., 80 str. 1 d. 1 p) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Žyminis mokestis skaičiuotinas nuo 200000 Lt ( 5000-100 už ieškinį; 5000 už apeliacinį skundą). Iš atsakovų ieškovui priteistinas 100 Lt žyminis mokestis, valstybei - advokato pagalbos išlaidos (160 Lt - 3 b.l. 115, 190 Lt - t. 4 b.l. 19, 20).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio pirmąja dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis automobilio MERCEDES BENZ S500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. WDBNG75J7YA036123, 2005 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 05/09/30 su perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 05/09/30, sudarytą tarp ieškovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)), 2005 m. spalio 6 d. to paties automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. V. ir D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)). Taikyti restituciją natūra ir įpareigoti atsakovą D. V. grąžinti ieškovui A. S. automobilį MERCEDES BENZ S500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. WDBNG75J7YA036123.

Priteisti iš atsakovų V. V. ir D. V. po 50 ( penkiasdešimt ) Lt žyminio mokesčio ieškovui A. S., po 4950 ( keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt) Lt žyminio mokesčio, po 175 ( šimtą septyniasdešimt penkis) Lt advokato pagalbos išlaidų ir 35,22 ( trisdešimt penkis Lt 22 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.