Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, dirbančiam (duomenys neskelbtini) ir nedalyvaujant protokolą surašiusios institucijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. G. traukiamas dėl administracinių nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – Lietuvos Respublikos ANK) 459 str. 6 d.,10 d. , 505 str. 1 d. ir 452 str.2d., padarymo, protokolą surašiusi institucija – Lietuvos transporto saugos administracija

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2021 m. balandžio 1d. 16.20 val. Varėnos r. sav., kelyje Nr.129 Merkinė-Jieznas-Antakalnis, ties Masališkių kaimu ,vairavo transporto priemonę „SCANIA“ v/n (duomenys neskelbtini) su priekaba „NARKO“ v/n (duomenys neskelbtini), su kuria gabeno apvaliąją medieną. Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams sustabdžius ir patikrinus šią transporto priemonę Transporto priemonės, vežančios apvaliąją medieną, svorio nustatymo aktu K-066534 buvo užfiksuota, kad vairuotojas S. G. važiavo be leidimo kelių transporto priemonių junginiui viršijant didžiausią leidžiamą bendrąją masę, kur bendra masė su kroviniu sudarė – 50,62 t, kai leistina bendra masė su kroviniu – 40 t, bei bendra masė su kroviniu buvo viršyta 10,62 t. ir tuo jis pažeidė LR Kelių įstatymo 20 str.1d. ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 redakcija) patvirtintų Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo III skyriaus 19.6 p., bei Saugaus eismo keliais įstatymo 12 str.4d. ir 13 str.5d. reikalavimus.

Atliekant vairuotos transporto priemonės junginio tikrinimą vairuotojas S. G. kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą įtvirtintą Lietuvos Respublikos Kelių Transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą. Tikrinant transporto priemonę „SCANIA“ v/n (duomenys neskelbtini) su priekaba „NARKO“ v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo kelis kartus buvo paprašyta pasverti vežamą krovinį naudojant mobilias ašines svarstykles, tačiau jis tai daryti atsisakė, tuo kliudydamas įstatymo įgaliotiems Lietuvos transporto saugos administracijos įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančių įstatymų jiems suteiktas teises patikrinti transporto priemone vežamo krovinio svorį.

Taip pat vairuotojui S. G. trūko 1.29 val. kasdienio sutrumpinto poilsio ir tuo vairuotojas S. G. pažeidė 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 8 str.

Tokiais veiksmais S. G. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 6 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje ir 452 straipsnio 2 dalyje.

S. G. ir institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti. Todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).

S. G. 2021-04-01 rašytiniame paaiškinime nurodė tik duomenis apie krovinį ir transporto priemonės junginį, tačiau savo jokios pozicijos, kodėl vežė krovinį,viršijantį leistiną bendrą masę, paaiškinime nieko nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

S. G. kaltė dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo įrodyta:

Pateikto byloje 2021-04-01 Transporto priemonės, vežančios apvaliąją medieną, svorio nustatymo aktu K-066534, iš kurio matyti, kad sustabdžius nurodomą S. G. vairuotą transporto junginį buvo įtarta, kad mediena pakrautas junginys gali būti sunkiasvoris, o vairuotojas atsisakė važiuoti pasisverti transporto priemonių junginį, buvo nutarta medienos rietuves pamatuoti ir išmatuotą rąstų kiekį perskaičiuoti į masę vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintomis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis. Pamatavus vežamą medieną nustatyta, kad transporto priemonės junginiu buvo vežama 37,74 m³ eglės rąstų. Šviežiai nukirstos eglės 1 m³ medienos svoris 878 kg, todėl bendras medienos krovinio svoris - 33,13 t (t. y. 37,74 x 0,878 = 33,13t). Automobilio „SCANIA “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) masė be krovinio - 11,84 t. Priekabos „NARKO”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), masė be krovinio - 5,65 t. Paskaičiavus nustatyta, kad transporto priemonių junginys yra sunkiasvoris, nes bendroji junginio masė yra 50,62 t (33,13 + 11,84 +5,65 = 50,62) bei leidžiama 40 t bendroji masė viršyta 10,62 t.

S. G. vairuoto transporto priemonių junginio fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad tiek automobilis „SCANIA“ v/n (duomenys neskelbtini) su priekaba „NARKO“ v/n (duomenys neskelbtini),, mediena buvo užkrauti rastais net kiek virš šoninių statramsčių.

S. G. pateikto krovinio važtaraščio Nr.2021-04-01 /29 kopija, iš kurio matyti, kad jame yra įrašyta, jog krovinį išdavė vairuotojas-ekspeditorius S. G., bei krovinio(eglės rąstų) tūris nurodytas 35 m³.

1996 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. I-1628 priimtas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, kurio 14 str. 2 d. nustato, kad transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines <...> kelių transporto priemones, <...> jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, <...>. <…> teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. <…>.

1995 m. gegužės 11 d. įstatymu Nr. I-891 priimtas Lietuvos Respublikos Kelių įstatymas. Šio įstatymo 20 str. 1 d. nustato, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t. Mokesčio už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais dydis gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir kelio naudotojo) tarpusavio sutarimu. Įstatymo 20 str. 9 d. nustato, kad jeigu nustatoma, kad transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai. Įstatymo šio straipsnio 10 d. nustato, kad jeigu <...> transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį daugiau kaip 10 cm, plotį daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo: 1) transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą. Jeigu leidimas važiuoti tokia transporto priemone negali būti išduotas, turi būti sumokėtas mokestis už nuvažiuotą maršrutą, o toliau transporto priemonei važiuoti turi būti draudžiama iki tol, kol didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone vežamas krovinys nebus nukrautas arba krovinys nebus perkrautas į kitą transporto priemonę, kuriai yra išduotas leidimas vežti tokį krovinį; 2) transporto priemonei leidžiama įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją tik gavus leidimą važiuoti visą maršrutą; 3) transporto priemonė iš Lietuvos Respublikos gali išvažiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir sumokėjus mokestį už nuvažiuotą visą maršrutą.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 redakcija) patvirtintas Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašas. Šio aprašo III skyriaus 19.6 p. nustato, kad transporto priemonių junginiai, susidedantys iš: triašio krovininio automobilio, sujungto su dviaše arba triaše priekaba 40 t.

2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2032 priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas. Šio įstatymo 7 str. 1 d. reglamentuoja, kad transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 3 priede, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. Mokesčio už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo, priežiūros tvarką ir dydžius, neviršydama šio įstatymo 3 priede nustatytų ribinių tarifų, nustato Vyriausybė. Mokesčio už naudojimąsi vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant tokiomis transporto priemonėmis dydį, neviršydamos šio įstatymo 3 priede nustatytų ribinių tarifų, ir mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato savivaldybių tarybos.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) redakcija) patvirtintas Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašas. Šio aprašo 4 p. nustato, kad didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, galima važiuoti tik gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos <…> leidimą.

2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2043 priimtas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Šio įstatymo 14 str. 4 d. nustato, kad reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato KET.

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 6 str. 1 d. nustato, kad kasdienio vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų. Tačiau ne dažniau kaip du kartus per savaitę kasdienio vairavimo trukmė gali būti pailginta daugiausiai iki 10 valandų. Šio reglamento 7 str. reglamentuoja, kad po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu jis nepradeda naudoti poilsio laikotarpio, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką. Ši pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka, kurios per laiko tarpą būtų paskirstytos taip, kad būtų laikomasi 1 pastraipos reikalavimų. Reglamento 8 str. 6 d. nustato, kad per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai: - dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais arba - vienu reguliariu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu mažiausiai 24 valandų sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu; tačiau sutrumpinimas turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po atitinkamos savaitės praeis trys savaitės. Kassavaitinio poilsio laikotarpis prasideda ne vėliau kaip po šešių 24 valandų laiko tarpų nuo pasinaudoto kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos.

Visų surinktų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad S. G. padaryti nusižengimai, pažeidžiant aukščiau nurodytus Lietuvos Respublikos teisės aktus ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 str., pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ANK 459 str. 6 d., 505 str. 1 d. ir 452 str.2d.,bei jam skirtinos administracinės nuobaudos.

S. G. atsakomybę dėl visų trijų nusižengimų padarymo lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo (nusižengusiojo) kaltės formą ir rūšį, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, duomenų apie teistumą ir baustumą administracine tvarka protokolą surašiusi institucija nepateikė.

Įvertinant visas šias aplinkybes, skirtinos straipsnių sankcijose už padarytus nusižengimus numatytos administracinės nuobaudos – artimos minimalioms baudos.

Lietuvos Respublikos ANK 38 str. 2 d. nustato, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. <...>.

Vadovaujadamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 1-2 dalimis, 4 dalimi, 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais ir 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2-3 dalimis, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, 675 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. G. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus ,numatytus ANK 459 straipsnio 6 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje ir 452 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracines nuobaudas:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 str. 2 d.S. G. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1000(vieno tūkstančio) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK: 21131134641.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis) ir tokiu atveju teks sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos sumokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiantis į Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinį padalinį.

Nutarimas per 20(dvidešimt) kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.