- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-23
- Bylos Nr.
- I-2154-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00160-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 2R-405 (4R-787) (toliau – Sprendimas) ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. perduoti grąžintą 2016 m. gruodžio 16 d. pareiškėjo skundą su priedais nagrinėti Komisijai.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Komisija neteisingai iškilusį ginčą priskyrė tarnybiniams ginčams, dėl ko neatliko Komisijos kompetencijai priskirtų veiksmų.
Skunde pareiškėjas pabrėžė, kad jis Lietuvos muitinėje pradėjo dirbti 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir dirbo posto vyresniojo inspektoriaus pareigose iki 2011 m. lapkričio 7 d. Taigi, tarnybos laiko (darbo stažo) trukmė yra ne 19 metų 3 mėnesiai ir 7 dienos, kaip nurodo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Departamentas), o 20 metų 3 mėnesiai ir 6 dienos, todėl Departamento sprendime įvardijama būtinoji sąlyga negali būti pagrįsta subjekto, nagrinėjusio pareigūno prašymą, subjektyviu paskaičiavimu, kol viešai registruoti Sodros duomenys nėra paneigti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad po pareigūno atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai, todėl yra visos būtinosios sąlygos pareiškėjui skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą pagal 1994 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių, valstybės pensijų įstatymo Nr. I-693 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas, priėmęs sprendimą, nenurodė, kokiems taisyklių punktams būtų nusižengta, paskyrus pareigūnui valstybinę pensiją, todėl pareiškėjas manė, kad tai padaryta sąmoningai, nes muitinės taisyklės negali prieštarauti nurodytoms įstatymo nuostatoms.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad iškilęs ginčas nepriskirtinas prie tarnybinių, nes spręstino ginčo teisinių santykių turinys – tarnybą atlikusio asmens (jau nebe tarnautojo ar pareigūno, o pensininko) siekimas gauti valstybinę pensiją (pirmiausia siekimas užvesti pareigūno pensijos bylą) ir šis siekimas nėra susijęs su Klaipėdos teritorinės muitinės administracija, o išskirtinai susijęs su centrinio valstybinio administravimo subjekto individualiu administraciniu aktu.
Pareiškėjas pabrėžė, kad, vadovaujantis Skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje nuostatų 6.3. papunkčiu, 10 punktu, Komisijos nuostatų 7 punktu, pareiškėjo skundas Komisijoje turėjo būti priimtas kaip žinybingas.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, tvirtindamas, kas Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Departamentas atsiliepime nurodė, kad ginčas yra priskirtinas tarnybiniams ginčams, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pareiškėjo skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai. Departamentas sutiko su Komisijos Sprendimu ir manė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes ginčai dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos skyrimo priskirtini tarnybiniams ginčams, todėl, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, turi būti nagrinėtini apygardos administraciniame teisme.
Remiantis Lietuvos Respublikos muitinės tarnybos Statutu, kuris reguliuoja tarnybos santykius ir teismų praktika, atsakovas teigė, kad teisė gauti pareigūno valstybinę pensiją garantuojama muitinės pareigūnams ir kad šios rūšies valstybinės pensijos skyrimas išimtinai susijęs su tarnyba Lietuvos valstybei, o šiuo atveju – tarnyba Lietuvos Respublikos muitinėje. Darytina išvada, kad ginčai dėl pareigūnų valstybinės pensijos skyrimo priskirtini tarnybiniams ginčams.
Taip pat nurodė, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, teisės aktai nenustato išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros byloms, susijusioms su valstybinių pareigūnų ir karių pensijų skyrimu, todėl ir ABTĮ 105 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, būtų netaikomas.
Pareiškėjas J. K. iš valstybės tarnybos buvo atleistas 2011 m. lapkričio 7 d., o 2016 m. rugsėjo 24 d. jam sukako senatvės pensijos amžius.
2016 m. spalio 26 d. Departamentas gavo J. K. prašymą skirti pareigūno ir kario valstybinę pensiją už tarnybą.
Departamento direktorius 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1P-1290 „Dėl atsisakymo skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą“ nutarė neskirti J. K. pareigūno valstybinės pensijos už tarnybą, nes J. K. 2016 m. sausio 1 d. neturėjo 20 metų tarnybos stažo ir neatitiko Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytos būtinosios sąlygos.
Komisija 2016 m. gruodžio 21 d. gavo J. K. atstovo skundą dėl 2016 m. lapkričio 9 d. Departamento direktoriaus įsakymo Nr. 1P-1290 panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2R-405 (4R-787) atsisakė priimti J. K. skundą nagrinėjimui kaip nežinybingą.
Byloje ginčas kilęs dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo Komisija atsisakė priimti J. K. skundą nagrinėjimui kaip nežinybingą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
ABTĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo.
Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų tarnybos santykius reguliuoja Statutas, kurio 1 straipsnio 1 dalis numato, kad Statutas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus. Statuto 51 straipsnio 8 dalyje nurodyta bendroji norma, jog muitinės pareigūnų valstybinį socialinį draudimą, sveikatos draudimą ir teisę į pensijas nustato įstatymai, o to paties straipsnio 9 dalyje specialiąja norma nustatyta, jog muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų ir įstaigų (ir Lietuvos Respublikos muitinės) priimti sprendimai pensijų skyrimo klausimais gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.
ABTĮ 26 straipsnis nustato, kad viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Objektyviai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių Komisijos kompetencijos ribas, analizę, teismas daro išvadą, kad J. K. iš tarnybos muitinėje buvo atleistas 2011 m. lapkričio 7 d., todėl ginčas tarp J. K. ir Departamento dėl prašymo skirti pareigūno ir kario valstybinę pensiją už tarnybą nelaikytinas tarnybiniu ginču.
Teismas daro išvadą, kad J. K. skundo dėl Departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1P-1290, kuriuo nutarta neskirti J. K. pareigūno valstybinės pensijos už tarnybą, nagrinėjimas priskirtinas Komisijos kompetencijai, kadangi ginčai dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos skyrimo, kai pareigūnas yra atleistas iš valstybės tarnybos, nepriskirtini tarnybiniams ginčams.
Remiantis ABTĮ 26 straipsniu, skundžiant prašymą skirti pareigūno ir kario valstybinę pensiją už tarnybą, privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka nėra būtina, tačiau yra galima, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Komisiją dėl Departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1P-1290, kuriuo buvo nutarta neskirti J. K. pareigūno valstybinės pensijos už tarnybą, nes J. K. 2016 m. sausio 1 d. neturėjo 20 metų tarnybos stažo ir neatitiko Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytos būtinosios sąlygos, panaikinimo, o Komisija privalėjo tokį pareiškėjo J. K. skundą išnagrinėti iš esmės.
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymas imperatyviai apibrėžia Komisijos kompetencijos ribas. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo J. K. keliamas ginčas į Komisijos nespręstinų ginčų kategoriją nepatenka, kadangi, kaip teismas konstatavo, šis ginčas nėra tarnybinis ginčas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisija nepagrįstai atsisakė priimti minėtą J. K. skundą nagrinėjimui kaip nežinybingą, todėl Komisijos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 2R-405 (4R-787) yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o J. K. skundas yra perduotinas Komisijai nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti.
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 2R-405 (4R-787) panaikinti ir perduoti 2016 m. gruodžio 21 d. pareiškėjo J. K. skundą iš naujo nagrinėti Komisijai.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.