Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-928/2001 išnagrinėjo A. V. prašymą dėl turto arešto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas A. V. (toliau – ir pareiškėja) prašymas panaikinti areštą butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), taikytą 2001 m. vasario 20 d. tardytojo nutarimu Nr. 2/803 t, baudžiamojoje byloje Nr. 1-928/2001, kurioje kaltu pripažintas jos nepilnametis sūnus T. V..

2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimo, pareiškimo dėl nušalinimo ir kitų prašymų teismui nustatytu terminu nepateikė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkinamas.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BPK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 8 dalis numato, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga

4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu T. V. (gimęs (duomenys neskelbtini)) pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1 ir 3 dalyse, vadovaujantis BK 42 straipsniu paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. gegužės 30 d. nutartimi byloje Nr. T4-517/03 atleido T. V. nuo paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui.

5. Prašomas panaikinti turto areštas buvo taikytas vadovaujantis 1961 m. redakcijos BPK 195 straipsniu. Lietuvos Respublikos 2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1162 dėl baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 28 straipsnyje nustatyta procesinių prievartos priemonių, paskirtų pagal senąjį 1961 m. BPK, galiojimo klausimų išsprendimo tvarka, įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos baudžiamajam proceso kodeksui. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą paskirtos prievartos priemonės taikomos iki paskirto jų taikymo termino pabaigos, pasibaigus šiam terminui, prievartos priemonių pratęsimo klausimai sprendžiami naujajame baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

6. Iš teismui su pareiškėjos prašymu pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso pareiškėjai A. V., ir šiame išraše yra juridinis faktas – įregistruotas areštas, nurodytas įregistravimo pagrindas – 2001 m. vasario 20 d. tardytojo nutarimas Nr. 2/803 t, įrašas galioja nuo 2001 m. vasario 26 d.

7. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu nepilnametis T. V. nuteistas pagal BK 271 straipsnio 1 ir 3 dalis, vadovaujantis BK 42 ir 47 straipsniais paskirtos galutinės 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Nuosprendyje teismas neskyrė jokių papildomų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių, nebuvo priteista žala nukentėjusiesiems ar tenkintas civilinis ieškinys, taip pat teismas nuosprendyje nepasisakė dėl turto arešto, kokiu tikslu buvo taikomas. Iš teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, jog byloje pripažinti nukentėjusieji civilinių ieškinių nepareiškė, nes žala jiems buvo atlyginta. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. gegužės 30 d. nutartimi atleido T. V. nuo paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Taip pat pabrėžtina, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi tenkindamas V. V. prašymą panaikino toje pačioje baudžiamojoje byloje taikytą, Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2001 m. vasario 21 nutarimu uždėtą areštą T. V. tėvui V. V. priklausančiam turtui – transporto priemonei.

8. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų T. V. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, todėl už jo veiksmus ir padarytą žalą materialiai atsakė jo tėvai, tuo pagrindu ir buvo taikytas areštas A. V. ir V. V. priklausančiam turtui. Galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Iš esmės, tokia pati teisės norma galiojo ir 1964 m. redakcijos CK 490 straipsnyje: „Nepilnametis nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais (483, 493 straipsniai). Tais atvejais, kai nepilnametis nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus neturi turto ar uždarbio, pakankamo atlyginti jo padarytai žalai, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai, įtėviai ar rūpintojas (192 straipsnis), jeigu jie neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šita jų pareiga pasibaigia, kai padariusysis žalą asmuo pasiekia pilnametystę, taip pat kai jis, prieš pasiekdamas pilnametystę, įgyja turtą arba uždarbį, pakankamą žalai atlyginti“. Kadangi šiuo metu T. V. yra pilnametis, jo tėvai nėra atsakingi už jo padarytą žalą, todėl ir turto areštas, taikytas 2001 m. vasario 20 d., netikslingas ir perteklinis.

9. Esant nurodytų aplinkybių visetui, darytina išvada, kad pagrindo toliau taikyti pirmiau minėtam turtui areštą nebėra. Kadangi taikyto arešto turtui klausimas nuosprendžiu išspręstas nebuvo, jis išspręstinas tenkinant nagrinėjamą pareiškėjos prašymą ir areštas minėtam nekilnojamam turtui naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos A. V. prašymą tenkinti.

Panaikinti baudžiamojoje byloje Nr. 1-928/2001 2001 m. vasario 20 d. Tardytojo nutarimo Nr. 2/803 T pagrindu uždėtą areštą butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune.

Nutarties nuorašą išsiųsti proceso dalyviams – prokurorui ir pareiškėjai, o nutarčiai įsiteisėjus – VĮ „Registrų centras“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.