Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-575-133/2011

2011 m. rugsėjo 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Lamai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Ramunei G.Baltrušaitienei, nuteistajam L. D.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-05-23 nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteistas trim mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3, 9 d., prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2010-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta trylika metų ir trys mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. pagrindu į bausmės laiką L. D. įskaitytas bausmės laikas, t.y. atlikta bausmės dalis pagal 2010-07-20 Jonavos apylinkės teismo, 2010-09-20 Kauno apygardos teismo ir 2010-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

Paskirta L. D. kardomoji priemonė suėmimas, suimant jį teismo salėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. už tai, kad, atlikinėdamas bausmę, 2010-08-27 iš Kauno tardymo izoliatoriaus Jonavos rajono apylinkės teismui išsiuntė laišką, kuriame šio teismo teisėjai J. P. žodžiais „aš su tavimi ir tavo artimaisiais negailestingai pasielgsiu“ ir „suprask man jau nėra ką prarasti“ grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos ir jos artimųjų sveikatą dėl 2010-07-20 teisėjos J. P. jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme, kas davė pakankamo pagrindo nukentėjusiajai J. P. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo L. D. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis L. D. neginčija veikos padarymo aplinkybių, nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Nustatyta, jog L. D. iš Kauno tardymo izoliatoriaus Jonavos rajono apylinkės teismui išsiuntė laišką, kuriame šio teismo teisėjai J. P. žodžiais „aš su tavimi ir tavo artimaisiais negailestingai pasielgsiu“ ir „suprask man jau nėra ką prarasti“ grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos ir jos artimųjų sveikatą dėl 2010-07-20 teisėjos J. P. priimto nuosprendžio jo atžvilgiu. Nors nuteistasis nurodė, jog jokių veiksmų nesiėmė, tačiau jo ketinimai išdėstyti laiške pagrįstai buvo įvertinti kaip grasinimas ketinimus įgyvendinti, todėl veika pagal BK 145 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

Skirdamas bausmę L. D., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, parenkant bausmės rūšį įvertinio ir tai, kad kaltinamasis anksčiau teismo teistas vienuolika kartų, charakterizuojamas neigiamai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, už šią nusikalstamą veiką skyrė mažesnę už vidutinę realią laisvės atėmimo bausmę – t.y. minimalią laisvės atėmimo bausmę, kurią numato baudžiamasis įstatymas (BK 50 str. 2 d.), tačiau visos bausmės griežtumą lėmė tai, kad bausmė subendrinta Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 9 d. pagrindu su 2010-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, o pastarojo, kaip ir ankstesnių nuteistojo atžvilgiu priimtų nuosprendžių apygardos teismas šioje byloje nerevizuoja.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam L. D. yra paskirta tinkama laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokio dydžio bausmė padės sulaikyti L. D. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo L. D. apeliacinį skundą atmesti.