Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004-10-05 Vilniaus miesto apygardos teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 str. 2 d. 3 p. – 9 m. laisvės atėmimo bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:

2016-11-01 apie 8 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ant sofos gulėjusiai savo žmonai E. S., kumščiu sudavė nemažiau dviejų smūgių į galvos, taip jai padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje.

Tokiais veiksmais D. S. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, D. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, o būtent:

2016-11-01 apie 8 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, E. S. apginti puolusią jo mažametę dukrą V. S., gim. 2005 m., patraukė už kairės rankos riešo, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, o savo mažamečiui sūnui E. S., gim. 2009 m., tyčia ranka sudavė du smūgius į galvos sritį, taip jam padarydamas viršugalvio sumušimą, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais veiksmais D. S. padarė BK 140 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmė aiški, ar su juo sutinka negali pasakyti, nes nepamena ką veikė 2016-11-01, kadangi buvo visiškai girtas. Jis niekada neliečia vaikų, ypač būdamas girtas. Nuo 2016-10-28 dienos pastoviai išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. Nori pasakyti, kad psichiškai sveikas, niekada nesigydė. Su žmona E. S. susituokę nuo 2004 metų, nuo to laiko gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, turi du mažamečius vaikus. Šeimoje nesmurtauja, nieko nemuša. Šiuo metu šeimą išlaiko žmona. Jis nedirba. Dėl ko žmona ant jo parašė pareiškimą nežino. Nepamena kaip ir kur jį sulaikė policijos pareigūnai, tik pamena kaip buvo pristatytas į Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpas. Dėl jam pareikštame įtarime nurodytų aplinkybių pasisakyti negali (b. l. 75).

Papildomos apklausos metu D. S. parodė, kad 2017-02-14 jam pareikšto įtarimo esmė aiški, jis su įtarimu sutinka ir kaltę pripažįsta pilnai. Nori pasakyti, kad 2016-11-01 buvo labai girtas, todėl tos dienos įvykių nepamena, bet dėl savo neblaivumo galėjo suduoti smūgius savo žmonai E. S. į galvą, taip pat ir savo mažamečiui vaikui E. S. į galvą ir suėmęs dukrą V. S. už riešo jai sukelti fizinį skausmą. Dėl tokio savo poelgio jis labai gailisi. Savo šeimos jau atsiprašė. Padarė išvadas, pasižada nebevartoti alkoholio bei pradėti dirbti. (b. l. 78)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. S. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:

– Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios E. S. parodymai, kad kartu su savo vyru D. S. gim. 1970 m. ir jų mažamečiais vaikais V. S., gim. 2005-11-29 ir E. S., gim. 2009-12-30 gyvena viename kambaryje bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini) 2016-10-28 naktį tikslios valandos neatsimena, bet buvo jau vėlu, nes iš darbo grįžo po 21 val., kai ji su visa šeima jau miegojo vienoje sofoje, jos vyras D. S., gim. 1970 m., bandė su ja lytiškai santykiauti, bet jai atsisakius jis užpyko ir sudavė jai smūgį į galvą, po to užmigo, nes buvo labai girtas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas ir ji matė kaip jis vartojo alkoholinius gėrimus. 2016-10-29 ryte ji nuvažiavo į kapines, apie 16 val. kai grįžo namo, vyras buvo labai girtas, nuo to laiko jis laikė uždaręs ją ir vaikus kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini) ir neleido niekur išeiti. Visą savaitgalį, vyras ją mušė. 2016-11-01 apie 8 val. D. S. ją sumušė, o būtent kai ji gulėjo ant sofos jis jai sudavė kelis smūgius rankomis į galvą, tuo metu šalia jos gulėjo jos vaikai V. S. ir E. S., kurie bandė ją ginti. Tada D. S. sugriebė ranka dukrai V. S. už kairės rankos riešo ir patraukė ją nuo jos, tuo metu jį patyrė fizinį skausmą, o sūnui E. S. sudavė du smūgius kumščiu į galvą, dėl to jis patyrė fizinį skausmą, bet vaikai neverkė, po to sudavė jai du smūgius rankomis į galvą, ji patyrė fizinį skausmą. Dienos metu vyras išėjo į parduotuvę nupirkti brendžio, o ji su vaikais liko bute, nes prastai jautėsi. Apie 16 val. kartu su vaikais išėjo pas kaimynus Juliją ir Ričardą, pavardės ir buto numerio nežino, bet jie gyvena trečiame aukšte, galimai 68 butas. Tada ji papasakojo kaimynei Julijai, kad vyras visą savaitgalį ją ir vaikus mušė ir bandė ją išžaginti. Po to Julija iškvietė policiją. Kambarys adresu (duomenys neskelbtini) kuriame ji gyvena su šeima, yra registruotas jos vaikų vardu. Šeimoje dirba ir ją išlaiko tik ji. Kadangi jos vyras D. S. yra anksčiau teistas už nužudymą, ji bijo, kad kai jis grįš iš areštinės jis ir toliau smurtaus prieš ją ir vaikus, todėl prašo paskirti jam kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyriumi nuo jos ir vaikų. Ji žino, kad jos vyras yra teistas, bedarbis ir neturi pragyvenimo šaltinio, todėl jis neturės kur gyventi, bet ji nori apsaugoti save ir savo vaikų sveikatą. Dėl vyro pasikėsinimo ją išžaginti jam pretenzijų neturi. Šiuo metu labai pavargusi ir blogai jaučiasi, dėl įvykio labai susijaudino ir negali duoti išsamesnių parodymų. Taip pat jos vaikai yra pavargę ir nori važiuoti namo ilsėtis. Todėl prašo nutraukti apklausa ir esant būtinybei apklausti ją papildomai kitą dieną. Dėl patirtų sužalojimų ji ir vaikus į medikus nesikreipė ir nesikreips, kai jiems buvo pasiūlyta iškviesti greitąją medicinine pagalbą jie atsisakė (b. l. 27–28).

– Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu nukentėjusiosios E. S. parodymai, kad 2016-11-01 apie 8 val. konfliktas apie kurį davė parodymus 2016-11-01 21.30 val. vyko dėl to, kad vyrui D. S. nedavė jo prašomo alkoholinio gėrimo bei neleido su ja lytiškai santykiauti. Jis pradėjo ją tampyti už kojų, o ji pabėgo pas dukrą Viktoriją ant jos lovos, kur Darius ir sumušė ją bei ją ginti mėginusius jos vaikus. Taip pat nori parodyti, kad jie gyvena bendrabučio tipo bute, 15 kv., metrų pločio. Kambaryje yra trys lovos, vienoje lovoje miega ji su vyru, kitoje dukra Viktorija, o dar kitoje sūnus Edvinas. Naktį nuo 2016-10-28 į 2016-10-29 miegojo kartu su dukra Viktorija jos lovoje, nes vyras Darius vis reikalavo lytinių santykių kuomet miegojo kartu su juo lovoje. Nakties metu jai gulint su Viktorija lovoje, dukra staiga pradėjo šaukti, ir nuo to ji atsikėlė. Dukra paaiškino, kad tėtis kišo jai kažką storo, ranka rodė į užpakalį. Nesakė kad jai skaudėjo, vis šaukė, kad jos neliestų. Tada vyras pasakė, kad sumaišė „ne ta kurvą paliečiau“ ir pradėjo jai į burną kišti savo penį, ji priešinosi. Bėgo nuo vienos lovos ant kitos. O po kurio laiko pats nusiramino, išgėrė ir užmigo. O vėliau (išgirdo iš pareigūnų, fotografavusių butą), sužinojo, kad vyras buvo numovęs mergaitei pižamą ir kelnaites iki kelių ir bandė jai įkišti. Su dukra apie šį įvykį nesikalba. Vaikas užsiskleidęs savyje. Anksčiau smurto atvejų šeimoje nebuvo. Vyras psichiškai nesveikas, mano jam reikia gydytis. Jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (b. l. 30–31).

– Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu nukentėjusiosios E. S. parodymai, kad vyras D. S. maždaug nuo 2016 metu spalio mėn. vidurio pradėjo vartoti alkoholį – išgėrinėjo kas dieną, tačiau ne po daug, o ilgąjį spalio mėn. savaitgali jau stipriai gėrė, ir kaip jau ir minėjo savo ankstesnėje apklausoje, naudojo prieš ją fizinį smurtą taip, kaip pasakojo apklausose. Nebuvo taip, kad ji išviso negalėjo išeiti iš namų, kaip sakė pirmoje apklausoje, iš namų išeidavo kai vyras užmigdavo, tačiau po to vėl sugrįždavo. 2016-11-01 apie 20 val. jos vaikai atsigulė miegoti. Ji atsigulė į lova pas sūnų. Vyras D. S. po kurio laiko pradėjo ją žadinti, prašydamas įpilti jam brendžio, kurį jis gėrė, duoti parūkyti ir pradėjo iš jos prašyti lytinių santykių. Pasakė, kad lytinių santykių tarp jų nebus ir perėjo miegoti pas dukrą V. S. į lovą. Miegodama su dukra paprastai miega iš krašto, o ji prie radiatoriaus, tačiau šį kartą dukra jau miegojo ant lovos krašto, todėl ji, nenorėdama jos žadinti, atsigulė prie radiatoriaus, tikėjosi, kad vyras prie jos daugiau nebelįs. Ji užmigo, todėl negali pasakyti po kurio laiko, prabudo dėl to, kad dukra pradėjo judėti. Prabudus kambaryje buvo tamsu, tačiau krito blanki šviesa nuo televizoriaus raudonos ir žalios lempučių. Jai prabudus dukra iškart pradėjo slinktis vietoj jos, jai slenkantis pamatė, kad jos pižamos kelnės numautos nuo užpakaliuko, tačiau ji buvo su kelnaitėmis. Dukra V. S. nieko nekalbėjo – iš karto atsigulė ir po kurio laiko užmigo. Šalia ant lovos sėdėjo jos vyras D. S., jai pradėjus klausti kas atsitiko jis atrodė pasimetęs ir pradėjo kalbėti ”o tai čia ne tu?" ir dar kartą paprašė jos su juo lytiškai santykiauti, klausė kodėl ji nenori su juo mylėtis, kalbėjo, kad turi kitą vyrą, išsitraukė iš kelnių savo lytinį organą ir norėjo kad jį čiulptų, tačiau ji jį nustūmė ir mineralinio buteliu, stovėjusių prie lovos, sudavė jam į veido sritį, po ko vyras atsigulė ir užmigo. Kai vyras buvo išsitraukęs savo lytinį organą vaikai miegojo ir to nematė. Ryte kalbėjo su dukra V. S., kuri pasakė, kad joms miegant naktį ji išgirdo kaip tėvas šalia jos vadino ją Egle ir bandė mauti kelnes. Vyras sumaišė ją su dukra, nes ji paprastai miega ant lovos krašto. D. S. prie dukters nepriekabiavo, jai nieko nepadarė, tik šiek tiek numovė pižamos kelnes, dėl to, kad vyras D. S. norėjo lytinių santykių su ja ir buvo išsitraukęs savo lytini organą ji pretenzijų neturi. Žino, kad jis dėl visų įvykių jis labai gailisi. Jie šiuo metu susitaikė, su vaikais nori, kad D. S. grįžtų į namus (b. l. 32–33).

– Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu nukentėjusiosios E. S. parodymai, kad anksčiau duotuose jos parodymuose gali būti nesutapimų, kadangi turi problemų su atmintimi. Jai sunku atsakinėti į klausimus, sunku atgaminti buvusių dienų įvykius. Taip yra kadangi praeityje patyrė daug narkozių. Dėl savo vaiko E. S. nori parodyti, kad tėvas jam du kartus kumščiu sudavė smūgius per viršugalvį tuo metu, kai jis su dukra puolė ją ginti (apie tai anksčiau davė parodymus). Jam dėl to skaudėjo. Tuo metu ir jai jis sudavė du smūgius rankomis per galvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (apie tai davė anksčiau parodymus). Taip pat nori parodyti, kad jos dukra jos prašė, kad ji nebūtų apklausiama nei policijoje nei teisme, nes jai tas įvykis buvo labai didelis šokas ir nori jį kuo greičiau pamiršti. Pasakė, kad su nieko apie tai nenori kalbėti. Taip pat ir ji yra prieš tai, kad dukra būtų apklausiama ar policijoje ar teisme. Tai gali psichologiškai blogai paveikti dukrą. Civilinio ieškinio vyrui nereikš (b. l. 33).

– Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos policijos pareigūnės E. K. parodymai kad 2016-11-01 apie 16.30 val. patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu N. A. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad vyktume adresu (duomenys neskelbtini) moteris prašo pagalbos nuo savo vyro, nes vyras nestabilios psichikos. Atvykę minėtu adresu juos pasitiko buto savininkė E. S. kartu su vaikais. Pabendravus su ja paaiškėjo, kad nuo 2016-10-28 jos sutuoktinis D. S., būdamas neblaivus prieš ją smurtavo, paėmęs už kojų ją tampė po kambarį ir liepė eiti pirkti alkoholio, atėmė mobiliojo ryšio telefoną, kadangi pranešėja atsisakydavo, tai jis ją puldavo mušti rankomis bei kojomis, prievartavo vaikų akivaizdoje. 2016-10-28 tikslaus laiko nurodyti negalėjo, buvo uždaręs ją bute kartu su vaikais V. S. ir E. S., taip pat mušė ją, spardė kojomis, mušė kojomis į įvairias kūno vietas, tiksliai negalėjo nurodyti kokiu laiku viskas vyko, kadangi blogai jautėsi nuo sumušimų, painiojo įvykių eigą, tą dieną jie pabėgo iš namų ir nakvojo pas kaimynus. 2016-10-29 naktį E. S. paaiškino, kad pabudo nuo dukters šauksmo. Moteris paaiškino, kad dukra jai aiškino, kad tėvas jai miegant nuėmė kelnaites ir kažką kišo, ir ji pasislėpė miegoti pas motiną, tada D. S. pradėjo kabinėtis prie E. S., kišo jai į burną savo lytinį organą vaikų akivaizdoje, o 2016-11-01 8 val. D. S. atsikėlęs vėl pradėjo konfliktuoti, pradėjo mušti E. S. per galvą su kumščiais, taip pat sudavė Viktorijai per rankas, kadangi ji ginė motiną. Vėliau kai jis užmigo moteris su vaikais pabėgo pas kaimynus, kurie ir iškvietė pagalbą. Ant moters kūno t. y. kojų buvo mėlynės, o ant galvos guzas, taip pat ir ant vaiko E. S. galvos matėsi guzas. Ant mergaitės kūno sužalojimų nesimatė. Vaikai buvo išsigandę. D. S. tylėjo, nieko apie įvykį neaiškino. Moteris paaiškino, kad smurtas šeimoje nuolatinis, tik ji bijo kreiptis į policiją, nes bijo jog vyras su ja susidoros. Į įvykio vietą buvo iškviestas GMP ir pareigūnai iš NVRS (b. l. 42–43).

– 2016-11-01 specialisto išvadoje Nr. G 3316/2016 (01) konstatuota, kad V. S. apžiūros metu nustatyti paviršiniai odos įbrėžimai bei odos pigmentiniai pakitimai kairiajame dilbyje. Paviršiniai odos įbrėžimai kairiame dilbyje padaryti nuo trauminių poveikių smailiu ar aštriabriauniu daiktu 2–4 paras iki apžiūros. Pigmentiniai odos pakitimai kairiame dilbyje, atsižvelgiant į jų morfologinius požymius, atsirado sugijus, galimai odos nubrozdinimams, padarytiems nuo trauminio poveikio kietu buku mažą ribotą ar aštriabriaunį kontaktinį paviršių turinčiu daiktu (daiktais) ar paviršinėms pjautinėms žaizdoms, padarytoms pjautinių savybių turiniu daiktu (daiktais) ir yra daugiau nei dviejų savaičių senumo. V. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 12 trauminių poveikių pasekmėje. Sužalojimai, atsižvelgiant į jų padarymo laiką, padaryti ne vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti skirtingu kontaktuojančių savybių turinčiais paviršiais. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie daikto (daiktų) formą, dydį, nėra. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, konkrečią lokalizaciją, išsidėstymą vienas kito atžvilgiu, jie yra būdingi savęs žalojimui. V. S. apžiūros metu mergystės plėvėje pažeidimų nėra. Atsižvelgiant į amžių, lytinių takų būklę (siauri), mergystės plėvės anatominę sandarą (aukšta, mažai elastinga, siaura mergystės plėvės anga, jaučiasi suspaudimo žiedas), lytinis aktas su suaugusiu asmeniu, nepažeidžiant ne tik, kad mergystės plėvės, bet ir lytinių takų, yra neįmanomas. Objektyvių požymių, patvirtinančių, kad su V. S. buvo lytiškai santykiauta vaginaliniu ar analiniu būdu, nėra (b. l. 46–47).

– 2016-11-01 Specialisto išvadoje Nr. G 3315/2016 (01) konstatuota, kad E. S. nustatytas viršugalvio sumušimas, pasireiškęs, minkštųjų audinių patinimu, padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, tiek suduodant smūgį (pvz. ranka) į viršugalvio sritį, tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių, 1–3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 50)

– 2016-11-02 Specialisto išvadoje Nr. G 3319/2016 (01) konstatuota, kad E. S. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai 1–4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 53)

Alkotesterio patikros kvitu 2016-11-01 17.12 val. D. S. nustatytas 2,44 promilių

Girtumas (b. l. 90).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. S. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b. l. 124, 125–127).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

BK 140 str. 3 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino D. S. pareikštus kaltinimus, t. y. tai, jog jis 2016-11-01 apie 8 val., adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ant sofos gulėjusiai savo žmonai E. S., kumščiu sudavė nemažiau dviejų smūgių į šios galvos sritį, taip jai padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, E. S. apginti puolusią jo mažametę dukrą V. S., patraukė už kairės rankos riešo, o savo mažamečiui sūnui E. S., tyčia ranka sudavė du smūgius į šio galvos sritį, taip jam padarydamas viršugalvio sumušimą, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu, ir taip sukeldamas pastariesiems fizinį skausmą.

2016-11-02 Specialisto išvadoje Nr. G 3319/2016 (01) konstatuota, kad E. S. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai 1–4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2016-11-01 specialisto išvadoje Nr. G 3316/2016 (01) konstatuota, kad V. S. apžiūros metu nustatyti paviršiniai odos įbrėžimai bei odos pigmentiniai pakitimai kairiajame dilbyje. Paviršiniai odos įbrėžimai kairiame dilbyje padaryti nuo trauminių poveikių smailiu ar aštriabriauniu daiktu 2–4 paras iki apžiūros. Pigmentiniai odos pakitimai kairiame dilbyje, atsižvelgiant į jų morfologinius požymius, atsirado sugijus, galimai odos nubrozdinimams, padarytiems nuo trauminio poveikio kietu buku mažą ribotą ar aštriabriaunį kontaktinį paviršių turinčiu daiktu (daiktais) ar paviršinėms pjautinėms žaizdoms, padarytoms pjautinių savybių turiniu daiktu (daiktais) ir yra daugiau nei dviejų savaičių senumo. V. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 12 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai, atsižvelgiant į jų padarymo laiką, padaryti ne vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2016-11-01 Specialisto išvadoje Nr. G 3315/2016 (01) konstatuota, kad E. S. nustatytas viršugalvio sumušimas, pasireiškęs, minkštųjų audinių patinimu, padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, tiek suduodant smūgį (pvz. ranka) į viršugalvio sritį, tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių, 1–3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. S. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d. numatytų nusikaltimų sudėties požymiai, todėl jisai baustinas už minėto straipsnio dalyse numatytų nusikaltimų padarymą.

Skirdamas kaltinamajam D. S. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti 2 nesunkus, tyčiniai nusikaltimai prieš šeimos narius), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad D. S. nukentėjusiųjų šeimos narių atsiprašė, jie jam atleido, gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų ir tai lengvino jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Aptartus nusikaltimus D. S. padarė neišnykus teistumui ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismo vertinimu, D. S. nusikalstamų veikų padarymu turėjo įtakos jo būsena – girtumas – ir ši aplinkybė taipogi yra jo atsakomybę sunkinanti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. S. – teistas (b. l. 110–111), nebaustas administracine tvarka (b. l. 107). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 4 kartus, paskutinį kartą nuo 2013-02-23 iki 2013-02-26 (b. 1. 115). Nuo 2001-11-20 konsultuotas/gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre; diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį; priklausomybės sindromas (b. 1. 113).

Teismas, įvertinęs D. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tai jog buvo padaryti 2 nesunkūs nusikaltimai, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio (BK 48 str. 6 d. 1, 3 p., 7 d.); už BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 12 MGL baudą.

D. S. paskirtos bausmės subendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., ir paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir 12 MGL dydžio baudą.

BK 64¹ str. įtvirtinta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta baudžiamojo įsakymo priėmimu, daro išvadą, kad D. S. skirtina bausmė mažintina 1/3, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, nustatant anksčiau nurodytus apribojimus ir draudimus, ir iki 8 MGL baudos. Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu 2015 metams nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 37,66 Eur.

V. B. vykdymo kodekso 22 str. 2 d., D. S. paskirtos baudos sumokėjimui nustatytinas 2 mėn. terminas.

Pagal BK 42 str. 6 d. padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ str., gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 72² str. numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Nors prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nesiūlo D. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72² str., tačiau, teismo vertinimu, įpareigojimas kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gali padaryti teigiamą įtaką jo elgesiui, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimus asmenis. Todėl D. S. skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str., D. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-11-01 17.10 val. iki 2016-11-03 14.44 val. (2 paros) (b. l. 69, 70). Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis BK 65 str., 66 str. nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos daliai.

D. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (b. l. 86–89) – paliktinos nepakeistos iki šio teismo baudžiamojo įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską su garso įrašu (b. l. 128) – palikti saugoti šioje byloje.

V. B. proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per 1 mėnesį nuo šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio.

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d. ir skirti jam už tai 12 MGL dydžio baudą.

V. B. kodekso 63 str. 1 d., 3 d. paskirtas bausmes subendrinti ir D. S. paskirti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per 1 mėnesį nuo šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir 12 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per 1 mėnesį nuo šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir 8 MGL baudą.

Įskaityti į bausmę D. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-11-01 17.10 val. iki 2016-11-03 14.44 val. (2 paros), 2 paras prilyginant 4 MGL ir paskirti galutinę 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti D. S. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801.

Paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

D. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki šio teismo baudžiamojo įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su garso įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti D. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.