- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-432-193/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-04-18 nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir J. D. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęstas,
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-04-05 nutartimi J. D. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 135 str. 1 d., padarymą taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Gydomas nuo 2011-11-28. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-10-10 nutartimi J. D. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis buvo pratęstas.
2013-03-27 Rokiškio rajono apylinkės teisme gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma J. D. stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis tęsti.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-04-18 nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir J. D. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęstas, motyvuojant tuo, kad J. D. psichinė būklė nepagerėjusi, todėl teikimas dėl sustiprinto stebėjimo sąlygų pratęsimo yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Skundu J. D. prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-04-18 nutartį ir jam taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, skirti naują teismo psichologijos ekspertizę. Nurodo, kad jis nepadarė jokio nusikaltimo, nesužalojo jokio žmogaus, nebuvo sulaikytas darantis nusikaltimą. Jis padegė sakyklą ir liturginę knygą, o ne kunigą. Kunigas apdegė daug anksčiau, kurdamas kaime pečių. Apie tai yra informavęs ir prokuratūrą. Be to, jis neturėjo galimybės apskųsti Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties, nes jos nebuvo gavęs, o apie ją sužinojo praėjus daugiau kaip pusei metų. Nurodo, kad psichikos liga negali būti diagnozuojama remiantis politiniais, religiniais, rasiniais motyvais. Kadangi jam diagnozuota liga – paranoidinė šizofrenija paremta tik jo požiūriu į religiją bei į kai kurių kunigų daromą nusikalstamą veiką, o, kaip jau minėjo, psichikos liga negali būti diagnozuojama remiantis politiniais, religiniais, rasiniais motyvais, mano, jog jo diagnozė nustatyta netiksliai ir šiuo atveju būtų tikslinga skirti naują teismo psichologijos ekspertizę, kuria būtų nustatyta šiuo metu esanti jo sveikatos būklė ir tiksli diagnozė. Nurodo, kad gydytojų komisijos išvada, jog jo psichinė būklė išliko be pakitimų, neatitinka tikrovės. Palyginus jo dabartinę sveikatos būklę su būkle, nurodyta ankstesnėje gydytojų komisijos išvadoje, aiškiai matyti, kad neliko priešiškumo, dirglumo, nenuoseklumo, protesto reakcijos ir t. t. Todėl mano, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė, jog jo psichinė būklė nepagerėjo, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl jo pavojingumo. Nurodo, kad teismo posėdyje jam atstovavo valstybės skirtas gynėjas, kuris buvo ne tik nesusipažinęs su byla, bet ir atsisakė padaryti teisėjo siūlomą 5 min. pertrauką, kurios metu jis būtų galėjęs su advokatu pasitarti dėl tolimesnės bylos eigos. Todėl mano, kad advokatas jam atstovavo netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skunde J. D. nurodo, kad jis nepadarė Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-04-05 nutartyje, kuria jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, nurodytos visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 135 str. 1 d. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog tokie teiginiai nėra šio skundo dalykas, nagrinėjant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl tais klausimais nepasisakytina, juos paliekant nenagrinėtus.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2013-04-18 nutartimi pagrįstai J. D. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti J. D. skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš 2013-03-20 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 118 matyti, jog J. D. serga psichine liga – paranoidine šizofrenija. Komisijos išvadoje nurodyta, kad J. D. nusiskundimų sveikata neturi, laike, vietoje, savyje orientuotas teisingai. Mąstymas šiuo metu nuoseklus, išsakė santykio kliedėjimo idėjas. Elgesys ramus, nuotaika gera. Režimo pažeidimų, konfliktų nebuvo. Kritikos ligai ir nusikaltimui nėra. Lanko užimtumą. Gydytojų psichiatrų komisija pateikė išvadą, kad J. D. psichinė būsena stebėjimo laikotarpiu išlieka be pasikeitimo. Komisijos metu jis aktyviai išsakė santykio persekiojimo kliedėjimo idėjas kunigų, bažnyčios atžvilgiu. Mąstymas paralogiškas, magiškas (turi išsipildyti jo „pirmas“ noras – „turi būti nubausti jį skriaudę žmonės“, nes jis praėjo „jam skirtas bausmes“ – praeiti „popiežiaus kelią“.). Komisijos išvadoje taip pat nurodyta, kad J. D. nuotaika išlieka gana lygi, afekto, disforijos nestebėta. J. D. visiškai nekritiškas savo ligos ir nusikaltimo atžvilgiu. Gydytojų komisija rekomendavo J. D. priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis tęsti. Teismo posėdyje, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė teikimą palaikė ir siūlė J. D. gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis. Gydymo įstaigos atstovės teigimu, kai kalbama apie kunigus, bažnyčią, J. D. pasireiškia pykčio priepuoliai. Jo ligos paūmėjimas pasireiškė dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos.
Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. BPK 405 str. 3 d. 1 p. nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tik asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitė. Taigi įstatymas nenumato jokių kitų aplinkybių, o tik gydomo asmens sveikatos būklės nepasikeitimą kaip būtiną sąlygą tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.
Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktieji duomenys neleidžia daryti išvados nei apie J. D. psichinės sveikatos būklės pagerėjimą, nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą. Kaip tik byloje esantys, pirmiau aptarti, duomenys patvirtina, kad stebėjimo laikotarpiu J. D. esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, jo psichinė būsena išlieka be pasikeitimo, kas nereiškia pasveikimo, o stoka kritikos susirgimo ir padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu rodo, kad J. D. socialinis pavojingumas dar išlikęs. Būtent tai sąlygojo gydytojų komisijos rekomendaciją tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą. Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 str. 3 d. 1 p. ir atsižvelgęs į minėtą komisijos išvadą, gydymo įstaigos atstovės, paties J. D. bei jo gynėjo advokato paaiškinimus teismo posėdžio metu, padarė teisingą išvadą, kad J. D. psichinė būklė yra tokia, dėl kurios tikslinga pratęsti jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonę. Taigi aptartų aplinkybių visuma pagrindžia J. D. būtinumą toliau taikyti esamą priverčiamosios medicinos priemonę. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, kurį skundu prašo jam paskirti J. D., kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.
J. D. skunde nurodo, kad jam nustatyta diagnozė yra netiksli, dėl ko, jo nuomone, turėtų būti skiriama nauja teismo psichologijos ekspertizė. Skundą nagrinėjantis teismas su šiais skundo teiginiais sutikti negali. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. D. tiek baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo metu sirgo, tiek ir šiuo metu serga ta pačia psichine liga – paranoidine šizofrenija, kuri jam nustatyta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75 U-I-65 ir ekspertės N. M. išvada teisiamojo posėdžio metu. Šio ekspertizės akto pagrįstumu bei J. D. nustatyta diagnoze nebuvo suabejota nei teismui 2012-04-05 paskiriant, nei teismams 2012-10-10 ir 2013-04-18 pratęsiant J. D. priverčiamąją medicinos priemonę. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat neturi pagrindo abejoti minėto ekspertizės akto, taip pat komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados pagrįstumu bei komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, o J. D. skundo argumentus dėl jam nustatytos netikslios diagnozės, nepateikiant jokių tai patvirtinančių duomenų, vertina tik kaip subjektyvius samprotavimus, kurie jokiu būdu nepaneigia komisijos išvados dėl jo dabartinės psichinės būsenos bei priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo jam toliau taikyti stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
Advokato suteiktų paslaugų kokybė nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, skundus dėl advokato darbo kokybės nagrinėja Lietuvos advokatūra. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad advokatas teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimas, dalyvavo, todėl J. D. teisės pažeistos nebuvo.
Taigi motyvų, kodėl skundžiama nutartis turi būti naikinama, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
n u taria:
J. D. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-04-18 nutartį.
Nutartis neskundžiama.