Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2010-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-557-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-02
Bylos Nr.
1A-345-557-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Violeta Miliuvienė, Stasys Valužis
Nuteistasis
J. G., J.
Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-345-557/2010Teisėja E. Bartulienė Procesinio sprendimo kategorija2.1.7.4.1.; 2.4.6.4.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Stasio Valužio ir Violetos Miliuvienės,

sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistajam J. G. ir jo gynėjui Edvardui Staponkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. BK 64 str. 1 ir 2 d. nustatyta tvarka šią bausmę subendrinus visiško sudėjimo būdu su Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams ir 6 MGL dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos vykdant nuosprendį, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2009 m. liepos 19 d.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. liepos 12 d. apie 18-19 val. (duomenys neskelbtini), pasitelkęs kitą asmenį A. S., kuris dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra kaltas, melagingai A. S. nurodė, kad prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), stovintis motoroleris „PIAGGIO“ priklauso jam ir paprašė, kad A. S. jį parvarytų į savo sodybą. A. S. motorolerį parvarius į savo sodybą pas ten laukusį J. G., pagrobė A. M. priklausantį 5000 litų vertės motorolerį „PIAGGIO“.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas, nes teismas padarė esminių pažeidimų. Teismas faktiškai vadovavosi vienintelio liudytojo A. S. parodymais, kurie savo esme ir turiniu yra nelogiški ir nepaaiškinami. Teismas patikėjo šio liudytojo abejotinais parodymais (asmens, iš kurio išvaizdos galima daryti neginčijamą išvadą, kad alkoholis šio žmogaus gyvenime yra vienas iš svarbiausių elementų), kad J. G. atvykus pas A. S. į (duomenys neskelbtini) ir jam pasakius, kad motoroleris, stovintis beveik A. S. kieme, yra jo (J. G.) ir dėl šios priežasties šis liudytojas nesupratęs, kad ši transporto priemonė niekaip negali priklausyti J. G., padėjo ją įkelti į jo automobilį. Teismas visiškai ignoravo jo ir kartu su juo atvykusių liudytojų R. K. ir R. T. parodymus, kad motorolerį pasiūlė pirkti ir jį pardavė A. S.. Teismas visiškai nesivadovavo liudytojo S. M. parodymais, kuris teisme paaiškino, kad motoroleris išskirtinis, t.y. raudonos spalvos, kad jis ne kartą yra atvažiavęs žvejoti į tą pačią vietą (maždaug 50 m nuo A. S. sodybos). Teismas padarė išvadą, prieštaraujančią sveikam protui, kad A. S. negalėjo suprasti, kad šis motoroleris negali priklausyti J. G., nors keletą kartų stovėjo šalia jo sodybos ir juo naudojosi visiškai kitas asmuo. Teismas patikėjo labai abejotina A. S. versija, kad jis tik išvažiavus J. G. maždaug po 10-15 minučių supratęs, kad motoroleris yra S. M.. Tai tik patvirtina, kad A. S. žinojo (privalėjo žinoti ir suprasti), kad ši transporto priemonė niekaip negalėjo priklausyti J. G..

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. G. 2009 m. liepos 12 d. apie 18-19 val. (duomenys neskelbtini), pasitelkęs kitą asmenį A. S., kuris dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra kaltas, melagingai A. S. nurodė, kad prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), stovintis motoroleris „PIAGGIO“ priklauso jam ir paprašė, kad A. S. jį parvarytų į savo sodybą, A. S. motorolerį parvarius į savo sodybą pas ten laukusį J. G., pagrobė A. M. priklausantį 5000 litų vertės motorolerį „PIAGGIO“. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą ir pats atlikęs įrodymų tyrimą konstatuoja, jog byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis J. G. įvykdė jam inkriminuotą neteisėtą svetimo turto pagrobimą. Pripažindamas J. G. kaltu pagal BK 178 str. 1 d., apylinkės teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pripažindamas J. G. kaltu, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi liudytojo A. S. parodymais, kad 2009 m. vasarą, pavakary, galėjo būti apie 19-20 val., pas jį į namus automobiliu atvyko J. G. su dviem draugais, J. G. pasakė jam, kad prie tvenkinio yra jo motoroleris ir prašė padėti įkelti į automobilį, liepė nueiti prie motorolerio ir jį parvaryti į kiemą, tada jis parstūmė motorolerį į kiemą, padėjo įkelti jį į automobilį, kai J. G. su draugais išvažiavo, už 10-15 minučių suprato, kad motoroleris yra M., suprato, kad įvyko vagystė, todėl nuvyko pas kaimynus ir iš ten pranešė policijai apie motorolerio vagystę. Nei J. G., nei jo draugai neklausė, ar tai yra jo motoroleris ir neprašė jį parduoti, pinigų iš jų negavo, už motorolerio parvarymą J. G. jį pavaišino namine degtine. Apylinkės teismas konstatavo, jog netikėti šiais A. S. parodymais nėra pagrindo, nes jie nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat nesurinkta įrodymų, jog J. G. pirko motorolerį iš A. S..

Kolegijos nuomone, besąlygiškai tikėti A. S. parodymais nėra pamatuoto pagrindo, abejones dėl jo parodymų patikimumo kelia kai kurios šioje byloje nustatytos aplinkybės. Pirmiausia, pats A. S. pripažįsta, jog buvo matęs S. M., važinėjantį panašiu motoroleriu, be to, A. S. pranešė policijai apie motorolerio vagystę dar prieš tai, kai S. M. su mama atėjo pas jį ieškoti motorolerio, o tai reiškia, kad A. S. pats savo iniciatyva, praėjus vos keliolikai minučių po įvykio, pavogtą motorolerį įvertino kaip priklausantį ne kam kitam, o S. M.. Antra, J. G. su dviem draugais pas A. S. atvyko automobiliu, todėl A. S. buvo akivaizdu, kad J. G. tuo pat metu negalėjo vairuoti dviejų transporto priemonių, t. y. motoroleris prie tvenkinio jau buvo iki atvykstant J. G., lygiai kaip akivaizdu, jog J. G. su draugais galėjo patys be A. S. pagalbos parsivaryti motorolerį arba įsikelti į bagažinę ir parsivežti. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad A. S. versija, jog jis buvo suklaidintas J. G. dėl nuosavybės teisių į pavogtą motorolerį ir nesuvokė, kad dalyvauja šio motorolerio vagystėje, turi esminių trūkumų, keliančių pagrįstas ir rimtas abejones šios versijos patikimumu, kas neleidžia iki galo paneigti prielaidos, jog A. S., norėdamas išgerti, galimai pardavė svetimą motorolerį. Taigi neatmestina galimybė, kad A. S. sugalvojo šią versiją, pats siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl motorolerio pagrobimo. Pažymėtina, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo aišku, jog A. S. parstūmė motorolerį nuo tvenkinio į savo sodybos kiemą ir padėjo įkelti į J. G. automobilio bagažinę, taigi buvo pagrindas įtarti A. S. motorolerio vagyste arba bendrininkavimu vagystėje. Vienok, nors A. S. davė parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. S. buvo apklausiamas liudytoju, negarantuojant jam BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. numatytų specialaus liudytojo teisių, tame tarpe ir teisės atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Nesuteikus liudytojui teisės atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, taip pat galimybės naudotis kitomis specialaus liudytojo teisėmis, jo parodymų įrodomoji reikšmė žymiai sumažėja, kadangi duotoje situacijoje liudytojas, duodantis parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, neatsako pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą.

Be A. S. parodymų, kurių tiek dėl jų turinio, tiek ir dėl paties liudytojo procesinės padėties, kaip jau aptarta, nėra pagrindo laikyti patikimais, kitų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. S. versiją ir atitinkamai paneigiančių J. G. ir liudytojo R. T. versiją, jog R. T. iš A. S. nupirko motorolerį, nėra. Nuteistasis J. G. parodė, kad 2009 m. liepos 12 d. po pietų kartu su R. K. ir R. T. nuvyko pas A. S. į (duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė A. S. kieme. Jis A. S. paklausė, ar nusipirko motorolerį, ir gal jį parduoda. A. S. sakė, kad parduoda už 200 litų. Tada R. T. pasakė, kad pirktų motorolerį savo sūnui. R. T. davė jam 150 litų, o jis paskolino trūkstamą sumą iki 200 litų ir, nuėjęs pas A. S., padavė jam pinigus, kuris parstūmė motorolerį prie mašinos. Tada motorolerį A. S., R. T. ir R. K. įkėlė į automobilio bagažinę. Motorolerį nuvežė pas R. T. ir paliko jo sodyboje. Po 2-3 dienų R. T. jam pasakė, kad motoroleris neveikia ir paprašė nuvežti motorolerį pas A. M.. Su A. M. sutarė parduoti motorolerį už 200 Lt, tačiau A. M. teturėjo 120 Lt, o 80 Lt liko skoloje.

Liudytojai R. K. ir R. T. apylinkės teisme iš esmės vienodai parodė, kad jie 2009 m. vasarą su J. G. nuvyko pas A. S. į (duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė A. S. sodybos kieme. A. S. buvo neblaivus. J. G., atokiau pakalbėjęs su A. S., jiems pasakė, kad A. S. už 200 Lt nori parduoti motorolerį. R. T. sugalvojo pirkti motorolerį savo sūnui ir padavė J. G. 150 ar 160 litų, kitą dalį pridėjo J. G.. Patys jie negirdėjo, kad A. S. sakytų, jog parduoda motorolerį, R. K. taip pat nematė, kad J. G. būtų padavęs pinigus A. S. už motorolerį, o R. T. matė, kaip J. G. padavė ranką, kurioje buvo pinigai, A. S., bet nematė, ar pinigus perdavė. Tada A. S. parvarė nuo tvenkinio motorolerį, kurį visi įkėlė į J. G. automobilį, ir jie išvažiavo. Motoroleris neveikė, jį taisė R. T. sūnus, bet nesutaisė, todėl motorolerį pardavė į laužyną.

Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas liudytojas R. T. parodė, kad motorolerį per J. G. (jam davė pinigus) iš A. S. pirko savo nesantuokiniam sūnui T. N. 18-ojo gimtadienio proga, matė, kaip sūnus stumdė motorolerį, motoroleris kelis metrus pavažiavo dūmais apsipylęs, tačiau sūnus atidavė motorolerį kaip neveikiantį, tada nuvežė motorolerį į laužyną. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas T. N. patvirtino, kad R. T. yra jo tėvas ir nupirko jam motorolerį gimtadienio proga. Jis bandė motorolerį užvesti kojele, stumdė jį, bet motoroleris užsivedęs nebuvo, remontuoti jo nebandė, nes apie tai nieko nenusimano, atidavė jį tėvui. Sugretinus šiuos liudytojų R. T. ir T. N. parodymus su anksčiau išdėstytais nuteistojo J. G. ir liudytojo R. K. parodymais, jog R. T. nusprendė pirkti iš A. S. motorolerį ir davė už jį didžiają dalį pinigų J. G., kuris juos nunešė A. S., o po to motorolerį nuvežė į R. T. sodybą, taip pat su liudytojo A. M. parodymais, jog iš jam pažįstamų J. G. ir R. K. kalbų jis suprato, kad jam atvežtas parduoti motoroleris priklauso ne jiems, o kartu su jais atvažiavusiam R. T., darytina išvada, jog motorolerį iš A. S. įsigijo ne J. G., o per J. G. R. T. – būtent jis disponavo motoroleriu kaip savu, pirmiausia padovanodamas jį sūnui, o vėliau, sūnui dėl techninių problemų nesugebėjus jo užvesti ir naudotis, parduodamas (padedant vėlgi J. G.) A. M.. Beje, iš apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausto liudytojo S. M. parodymų matyti, kad motoroleris, kurį jam nupirko tėtis, nors ir vesdavosi kojele arba su elektriniu starteriu, paspaudus mygtuką prie vairo, vagystės dieną nebuvo tvarkingas (jame nebuvo akumuliatoriaus, tad motoroleris užsivesdavo tik kojele, buvo nuimtos kelios plastmasinės detalės), be to, iki vagystės kartais ir jis neužvesdavo motorolerio. Taip pat S. M. paaiškino, kad dūmai užvedant motorolerį galėjo atsirasti dėl to, kad vežant motorolerį bagažinėje, į variklio skyrių galėjo išbėgti benzinas. Atsižvelgiant į S. M. parodymus, kolegijos nuomone, tiek R. T., tiek T. N., jų teigimu nenusimanantys apie techniką, visiškai logiškai, kelias dienas neužvedę motorolerio ir išvydę iš jo kylančius dūmus, nutarė motorolerį nuvežti A. M., pasak J. G., R. K. ir R. T., supirkinėjančiam seną neveikiančią techniką.

Tuo būdu byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais negalima kategoriškai paneigti nuteistojo J. G. ir liudytojo R. T. versijos, jog jie (iš esmės – R. T.) motorolerį nusipirko iš A. S..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis sutikti su apylinkės teismo išvada, jog J. G. kaltė dėl neteisėto svetimo turto pagrobimo yra įrodyta, negalima. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas apie nuteistojo J. G. kaltės įrodytumą, nesant pakankamai ir patikimų kaltę neginčijamai galinčių patvirtinti įrodymų, ir to pasekoje netinkamai išsprendė nuteistojo J. G. kaltės klausimą. Remiantis išdėstytu nuosprendis dėl J. G. nuteisimo pagal BK 178 str. 1 d. naikinamas, nuteistasis J. G. pagal BK 178 str. 1 d. išteisinamas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 331 str.,

nusprendžia:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendį panaikinti, ir priimti naują nuosprendį – J. G. dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti J. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Stasys ValužisVioleta Miliuvienė