Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamiesiems V. P., D. P., nukentėjusiesiems K. B., E. K., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini)studentas, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini)studentas, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. ir D. P. 2013 m. vasario 2 d. apie 22 val. 10 minučių Lekėčių kaime, Lekėčių seniūnijoje, Šakių rajone, viešoje vietoje, degalinės „Rūdšilis“ teritorijos aikštelėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu su savo broliu D. P., įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti savo aplinkiniams, tyčia, be jokios aiškios priežasties užpuolė į degalinę automobiliu VW Passat atvykusius E. K. ir K. B., rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius E. K. padarydamas jam poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje – smilkinyje, kairiame smilkinyje, pakaušyje, nosyje – kaktoje, dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, odos nubrozdinimus dešiniame antakyje – kaktoje, taip pat rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius K. B. padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairiame antakyje – kaktoje – akies vokuose, skruoste, odos nubrozdinimus kairės akies vokuose, muštinę žaizdą, nubrozdinimus ir kraujosruvą apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 kandžio lūžimą, kraujosruvas dantenose, tuo E. K. ir K. B. padarė nežymius sveikatos sutrikdymus bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

V. P. ir D. P. kaltę patvirtina ir šie byloje surinkti duomenys:

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad prie degalinės „Rūdšilis“ teritorijoje kaltinamieji panaudojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. P. ir D. P. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – degalinė „Rūdšilis“ teritorijoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusiuosius, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Tad darytina išvada, kad V. P. ir D. P. veiką tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jų veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai.

Dėl bausmės rūšies ir dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. V. P. ir D. P. anksčiau neteisti, todėl pagal BK 55 str. reikalavimus jiems skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, į tai, kad kaltinamieji teigiamai charakterizuojami, administracine tvarka nebausti, abu moksi aukštojoje mokykloje, darytina išvada, jog padaryta nusikalstama veika buvo spontaniškas ir neapgalvotas elgesys, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką įvykdė dėl susiklosčiusių aplinkybių, nėra linkę sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jų asmenybės laikytinos mažiau pavojingomis, bei teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti jiems paskyrus viešųjų darbų bausmę.

Patys teisiamieji padarytą veiką visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaltinamajame akte nurodoma, kad V. ir D. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimas buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šią aplinkybę teisiamieji pripažįsta ir nurodė, kad nusikaltimo padarymą įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teisiamųjų veiksmuose yra nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors kaltinime nurodoma, kad nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamiesiems bendradarbiaujant, tačiau kaltinamajame akte nenurodoma, jog tai laikytina atsakomybe sunkinančia aplinkybe, todėl teismas negalėdamas pasunkinti kaltinamųjų padėties, šios aplinkybės nelaiko atsakomybę sunkinančia.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į kaltinamųjų asmenybę: mokosi, dirba, neteisti, administracine tvarka nebausti, charakterizuojami teigiamai; į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, todėl skirtina viešųjų darbų bausmė, paskiriant jiems viešųjų darbų numatyto termino vidurkis. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos viešųjų darbų dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 46 str. 2 d. nurodytus dydžius, tai yra skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 25 val.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Byloje nukentėjusysis E. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 630 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos, nukentėjusysis K. B. nurodė, jog jis patyrė 370 Lt turtinę žalą ir 3000 Lt neturtinę. BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuota BK 6.249 str. 1 d., kur nurodoma, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentėjusieji E. K. ir K. B. nurodė, jog turtinę žalą patyrė dėl suplėšytų rūbų, nedarbingumo. Teismas sutinka su nukentėjusiųjų nurodoma 670 Lt ir 370 Lt turtinės žalos dydžiais, nes atsižvelgiant į protingumo principus tikėtina, jog įvykio metu sugadintų rūbų vertė, gydymo išlaidų nurodytos vertės yra realios, todėl jos solidariai priteistinos iš kaltinamųjų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3)žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Nukentėjusiųjų E. K. ir K. B. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad tiek E. K., tiek K. B. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą. Smurtiniai veiksmai prieš juos buvo panaudoti viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, jie buvo užpulti netikėtai, kas sukėlė nukentėjusiesiems neigiamas emocijas, nesaugumą. E. K. buvo suduota ne mažiau šešių smūgių į įvairias kūno vietas, K. B. – mažiausiai trys smūgiai, prarado vieną dantį. Suprantama jog didelis smūgių skaičius, danties praradimas yra sunkūs išgyvenimai, sukeliantys asmeniui daug neigiamų, tiek fizinių, tiek emocinių išgyvenimų. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais teisiamųjų veiksmais. V. P. ir D. P. šiuo metu mokosi, V. P. dirba, todėl teismas laiko, jog jie yra jauno amžiaus galintys dirbti ir gauti pajamų. E. K. nurodė, patyręs 2000 Lt neturtinę žalą, K. B. – 3000 Lt. Teismas mano, jog šie dydžiai atitinka protingumo principą, padarytus sužalojimus ir nusikalstamos veikos aplinkybes. K. B. priteistina didesnė neturtinė žala, nes įvykio metu jis prarado dantį, tai yra neatstatomos pasekmės, todėl laikytina, jog jo patirta neturtinė žala yra didesnė. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog E. K. priteistina 2000 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimas, o K. B. – 3000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirti 6 mėn. (šešiems mėnesiams) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui.

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirti 6 mėn. (šešiems mėnesiams) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui.

Nukentėjusiojo E. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. P. ir D. P. solidariai priteisti 630 Lt (šešis šimtus trisdešimt Lt) turtinei žalai ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti E. K..

Nukentėjusiojo K. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. P. ir D. P. solidariai priteisti 370 Lt (tris šimtus septyniasdešimt Lt) turtinei žalai ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti K. B..

Kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.