- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-495-601/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01793-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono I notarų biuro
- Kategorijos
- 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. ir atsakovės R. S. atskiruosius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. 2-2468-540/2010 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei R. S. ir tretiesiems asmenims Kauno rajono I notarų biuro notarei R. S., V. L. ir VĮ „Registrų centras“ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas nustatė, jog 2009 m. liepos 9 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas R. S. ieškinys atsakovams V. V. ir V. L. bei trečiajam asmeniui Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (b. l. 7-10). Minėtoje byloje buvo ginčijamas 2006-11-04 sudarytas testamentas, kuriuo V. L. visą savo turtą lygiomis dalimis paliko dukrai V. V. ir sūnui V. L.. 2010 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo sprendimu Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas-ieškinį patenkinti, pripažinti negaliojančiu 2006 m. lapkričio 14 d. sudarytą V. L. testamentą, patvirtintą Kauno r. 1-ojo notarų biuro notarės R. S., notarinio registro Nr. 2-12686 (b. l. 11-18). Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010. vasario 25 d. sprendimas panaikintas ir paliktas galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimas (b. l. 19-27). Iš 2010 m. balandžio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad jis išduotas R. S., pagal kurį ji paveldėjo V. L. 1/3 dalį palikimo (b. l. 34). Nagrinėjamoje byloje nėra kilęs ginčas dėl 2010 m. balandžio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, jį prašoma pripažinti negaliojančiu ryšium su priimta 2010-06-30 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi. Be to pastebėtina, kad atsakovė R. S. dėl paveldėto turto nėra sudariusi jokių kitų sandorių, kurie galėtų būti ginčijami pagal sandorių pripažinimo negaliojančiais normas. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių faktinių duomenų, jis buvo išduotas po 2010 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikintas Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimas, priėmimo. 2010-06-30 Lietuvos Aukščiausiojo teismo priėmus nutartį, kuria Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. sprendimas buvo panaikintas ir paliktas galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimas, yra galutinė ir neskundžiama. Tokiu būdu tarp šalių reikalinga atkurti ankstesnę šalių materialinių teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo ir tokiu atveju taikytinas CPK 760-761 str. Tokiu būdu ieškovės V. V. ieškinys paliktinas nenagrinėtu ir išaiškintina teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Atsakovė R. S. ir advokatė A. B. B Rekštienė 2009-09-15 sudarė atstovavimo sutartį (b. l. 58). Atsakovė advokatei už teisines paslaugas (dokumento surašymą) sumokėjo 1000 Lt (b. l. 71). Atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, į tai, kad byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra išskirtinio pobūdžio ar pasižymintys naujumu, kas būtų pareikalavę didesnio įdirbio teisinių žinių aspektu surašant atsiliepimą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais bei vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais bei šiame teisės akte nurodytais kriterijais bei sutinkamai su CPK 98 str. 2 d., teismas sumažino atsakovės išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir iš ieškovės atsakovei priteisė 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei pašto išlaidas valstybei.
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti 2010-11-24 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Motyvuose nurodo:
1) iš ieškovės nebuvo nieko išieškota, nes ir paties vykdymo proceso nebuvo, todėl ji neturi ko prašyti grąžinti iš R. S., išskyrus nepriteistas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese;
2) civilinėje byloje dėl V. L. testamento panaikinimo buvo sprendžiami klausimai susiję su testamentu, bet ne su paveldėjimo teisės liudijimu, tai visiškai kitas sandoris, reikalavimas pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu, nėra tapatus reikalavimui pripažinti negaliojančiu testamentą, todėl negali būti išspręstas atgręžiant įvykdymą (LAT 2010-05-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-222/2010);
3) atsakovė savo veiksmais sukūrė naujus teisinius santykius, sudarė sandorį – priėmė palikimą, gavo paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistravo jį viešajame registre, taigi šiuos veiksmus ir jų rezultatus atsakovė sukūrė ne vykdydama panaikintą teismo sprendimą, bet pasinaudodama jo sukurtais teisiniais padariniais, jai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo notarė neturi teisinio pagrindo panaikinti, todėl tai gali padaryti tik teismas;
4) nors teismas nustatė, kad su paveldėtu turtu atsakovė nesudarė jokių kitų sandorių, tai negali būti esminiu kriterijumi atribojant įvykdyto sprendimo atgręžimo institutą nuo ginčo teisenos, tuo labiau, kad šios aplinkybės buvo nustatytos jau nagrinėjant bylą. Atsakovė įregistravusi savo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, juo visiškai disponavo ir galėjo sudaryti bet kokius sandorius ir jei ji ta teise būtų pasinaudojusi, tie sudaryti sandoriai negalėtų būti pripažinti negaliojančiais įvykdytų sprendimų atgręžimo instituto nustatyta tvarka;
5) esant LAT nutarčiai, atsakovė neturi argumentų ginčyti ieškovės reikalavimo, sutikdama su reikalavimu, atsakovė gali pripažinti ieškinį ar siūlyti procesą užbaigti taikiai, tačiau negali nurodyti reikalavimus reikšti kitu CPK nustatytu būdu.
Šalies argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu prašo pakeisti 2010-11-24 nutartį dalyje dėl advokato išlaidų atlyginimo, priteisiant jai 1000 Lt dydžio išlaidas patirtas už advokato suteiktą teisinę pagalbą pirmojoje instancijoje c. b. Nr. 2-2468-540/2010 ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Motyvuose nurodo:
1) teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas nukrypo nuo CK 6.263 str. įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo;
Šalies argumentai
2) apeliantės prašomos priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir pagrįstos, jos neprieštarauja Teisingumo ministro rekomendacijose nurodytiems maksimaliems dydžiams, yra už visą procesą pirmojoje instancijoje (už konsultacijas, procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškinį) parengimą, dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose (ką patvirtina išlaidas detalizuojanti sąskaita – faktūra);
3) teismui neteisėtai ir nepagrįstai priėmus ieškinį nagrinėti ginčo teisena, byla tapo pakankamai sudėtinga, ruošiantis tokios bylos nagrinėjimui atsakovės advokatui reikėjo daugiau pastangų pasiruošti bylai;
4) prašomas priteisti išlaidų dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo principus bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, siekiant apsiginti nuo nerūpestingai ir neapdairiai pateikto ieškinio, todėl turėtų būti tenkintinas pilnai, be to nepagrįstai pradėto proceso metu, dėl teismo aplaidumo, buvo pažeistas proceso ekonomiškumo principas, šalys buvo priverstos atlikti įvairius procesinius veiksmus (buvo pasiūlyta kreiptis į antstolį dėl areštuoto turto aprašo sudarymo, vyko du teismo posėdžiai), dėl kurių patyrė išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) atsakovės 1000 Lt išlaidos advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti iš esmės neturėtų būti laikomos per didelėmis atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą teisines paslaugas sudarė atsiliepimo į ieškinį parengimas, bei atstovavimas perengiamajame ir teismo posėdžiuose, tačiau ieškovė nėra atsakinga už atsakovės patirtas išlaidas, nes jos iš esmės atsirado dėl teismo padarytų klaidų (priėmus ieškinį nagrinėti ginčo teisenos tvarka beri nusiuntus pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo bei paskyrus 2 teismo posėdžius);
2) tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir 7 d. atidėjus sprendimo paskelbimą teismui tapo aišku, kad ieškinys neturėjo būti priimtas;
3) jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų nutartį nepakeistą, reikštų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai inicijavo ginčo teisenos procesą, dėl ko abi šalys patyrė bereikalingų išlaidų;
4) dėl teisėjo kaltų veiksmų padarytą žalą atlygina valstybė, todėl tokie nuostoliai negali būti priteisti iš kitos šalies;
5) jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikins skundžiamą nutartį ir grąžins bylą nagrinėti iš naujo, išnagrinėjus bylą bylinėjimosi išlaidos bus iš naujo paskirstytos priimant sprendimą;
Atsiliepimas
6) atsakovės nurodyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo teisinis pagrindas CK 6.263 str. negali būti taikomas, nes bylinėjimosi išlaidas reglamentuoja ne materialiosios, o procesinės teisės normos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundžiamojoje dalyje nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) įsiteisėjus LAT nutarčiai ieškovei paveldėjimo teisės ginčyti nereikia – tai apspręstina LAT nutartimi, ir paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo procedūra ieškinio teisena taip pat yra nereikalinga, nes paveldėjimo teisės liudijimu sukurti teisiniai santykiai neegzistuoja;
2) teisiniai santykiai nebuvo sukurti, nes jie iš LAT nutarties neatsirado, o paveldėjimo teisės liudijimas yra tik dokumentas, patvirtinantis neegzistuojančius teisinius santykius;
3) byloje ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuris nepatvirtina jame nurodytų teisinių santykių buvimo, todėl yra niekinis;
4) įvertinus tai, jog paveldėjimo teisinio santykio (sandorio), kurį reikėtų pripažinti negaliojančiu, nėra, jis yra panaikintinas LAT nutartimi, jis yra neegzistuojantis;
5) tam kad atšaukti panaikinto teisinio santykio pagrindu išduotą dokumentą, ieškinio teisena nereikalinga ir yra taikytinas atgręžimo institutas;
6) skundžiama nutartimi, teismas išaiškino ieškovei teisę ir tvarką, kuria ieškovė gali pasinaudoti savo teisėms apginti, todėl pateikdamas atskirąjį skundą ieškovė nepaiso proceso ekonomijos, koncentracijos, protingumo bei sąžiningumo principų, švaistomos atsakovės piniginės lėšos ir laikas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, atsakovės - atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas, kokia tvarka (ieškinio teisenos, ar sprendimo vykdymo atgręžimo) turi būti nagrinėjamas klausimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu, kai panaikintas įsiteisėjęs teismo sprendimas (apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą), kurio remiantis notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį palikti nenagrinėtu, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas taikant sprendimo vykdymo atgręžimą, laikytinas nepagrįstu. Pirma, priimant tokį sprendimą, teismas nenurodė juridinio pagrindo, kuriuo remiantis priėmė ieškinį paliko nenagrinėtu. Nurodytas CPK 296 str. 1 d. 12 p. (teismas pareiškimą palieka nenagrinėtu, - kitais šio Kodekso ir Civilinio kodekso numatytais atvejais) yra blanketinė norma, todėl teismas turėjo nurodyti kitą įstatymo normą, kurios pagrindu galėjo būti ieškinys paliktas nenagrinėtu, tačiau to nepadarė. Antra, CPK 760 str. sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Šios proceso teisės normos paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą – teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas. Taigi tam, kad būtų galima taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą, priimtas teismo sprendimas turi būti vykdytinas CPK VI dalies (vykdymo procesas) prasme ir įvykdytas (turi būti aiškiai atsakyta į klausimą, kuri teismo sprendimo revoliucinė dalis įvykdyta). Nagrinėjamu atveju, tiek paliktas galioti pirmosios instancijos 2009 m. liepos 9 d. teismo sprendimas (atmestas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu), tiek panaikintas Kauno apygardos 2010 m. vasario 25 d. teismo sprendimas (patenkintas ieškinys - testamentas pripažintas negaliojančiu) yra savaime sukeliantys teisinius padarinius, t. y. jie nėra vykdytini CPK VI dalies prasme, dėl ko nėra pagrindo kalbėti apie sprendimo vykdymo atgręžimą. Minėtais teismų sprendimais buvo tik konstatuotas sudaryto sandorio teisėtumas/neteisėtumas, bet ne pripažintos nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Notaro išduotas atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, kuris sukūrė šalims naujus materialinius teisinius santykius (šalims tam tikras teises ir pareigas) ir tai padaryta ne vykdant teismo sprendimą, o notaro ir atsakovės veiksmų pasekoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad kelti ir nagrinėti naujus materialinius teisinius reikalavimus sprendimo vykdymo atgręžimo proceso metu draudžiama, nes tokie reikalavimai nebuvo bylos, kurioje sprendžiamas panaikinto teismo sprendimo atgręžimo klausimas, nagrinėjimo dalykas, t. y. jie nesudarė pradinio ieškinio pareiškimo pagrindo ir dalyko.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, todėl nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės ieškinio teisenos tvarka (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo klausimas nesvarstytinas, nes šis klausimas bus sprendžiamas priimant teismo sprendimą, išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 290 - 292 str., 306 str., 337 str.
nutaria:
Ieškovės V. V. atskirtąjį skundą patenkinti.
Atsakovės R. S. atskirtąjį skundą atmesti.
Panaikinti 2010 m. lapkričio 24 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartį ieškinį palikti nenagrinėtu ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.