Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei Aldonai Vitkauskienei,

viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo konferencijų įrangą (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) išnagrinėjo Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio A. K. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo.

Aprašomoji dalis

Nusta t ė:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas), teismui persiuntė iš Latvijos Respublikos Teisingumo Ministerijos gautą prašymą bei dokumentus dėl Latvijos Respublikos Daugpilio 2016-07-21 nutarties ir 2013-09-23 Latvijos Respublikos Daugpilio nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11181053611 piliečio A. K. atžvilgiu paskirtos bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

LR BPK 365 str. 1 d. nurodyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Šio straipsnio 2 d. reglamentuoja, kad užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymą vykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonę nagrinėja nuteisto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar nuteisto juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Tuo atveju, kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo laisvė nėra apribota, laisvės atėmimo bausmės suderinimo klausimą sprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą. A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje.

A. K. Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 176 straipsnio 2 dalį (padaryta veika 2011 m. balandžio 5 d.) ir nuteistas 2 metams be turto konfiskavimo; pripažintas kaltu pagal Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 176 straipsnio 2 dalį (padaryta veika 2011 m. balandžio 13 d.) ir nuteistas 2 metams be turto konfiskavimo. Remiantis Baudžiamojo įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir, taikant Baudžiamojo įstatymo 55 straipsnį, A. K. paskista galutinė bausmė – lygtinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, su trijų metų bandomuoju laikotarpiu be turto konfiskavimo (b. l. 35-37, 82,87). Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 176 straipsnio 2 dalį, 176 straipsnio 2 dalį, t. y. kad jis, veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupėje, įvykdė svetimo kilnojamojo turto vagystę, panaudojo prievartą (plėšimas).

Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos teikimu, kuris teismui persiųstas per Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos tarptautinės teisės departamentą, prašoma spręsti dėl Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 11181053611 su laisvės atėmimu susijusios bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

A. K. neprieštaravo dėl Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio jo atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau bendrinant šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę su nuosprendžiu pagal kurį atlieka bausmę, prašė skirti švelnesnę subendrintą bausmę, paliekant 7 metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į jo tinkamą elgesį atliekant bausmę.

Gynėjas advokatas Kuznecovas pritarė ginamojo A. K. pozicijai, prašydamas skirti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę, subendrinus Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu baudžiamojoje byloje skirtą bausmę su Lietuvos Respublikos nuosprendžiu A. K. skirta bausme.

Prokurorė siūlė tenkinti Latvijos Respublikos institucijos prašymą, pripažinti teismo sprendimą ir vykdyti jį Lietuvos Respublikoje, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. padarytą nusikalstamą veiką, paliekant skirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokurorė siūlo A. K. atžvilgiu subendrinti bausmes skirtas Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu ir 2015 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal kurį jis pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį – 6 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 9 dalių pagrindu prie griežtesnės bausmės, šiuo atveju 2015 m. kovo 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį bausmės paskirtos Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, skirti A. K. subendrintą bausmę 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Į paskirtą bausmę A. K. įskaityti bausmės dalį atliktą pagal 2015 m. Lietuvos Respublikos Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ str. numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (2014 m. lapkričio 13 d. Nr. XII-1322) (toliau- ir Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR), 4 straipsnyje nurodytą liudijimą, per penkias darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo dienos persiunčia juos šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytam atitinkamam teismui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytam teismui taip pat pateikia informaciją apie šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka vykusias konsultacijas, jeigu jų buvo, ir prideda susijusių dokumentų nuorašus. Jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikoje, jam išsiunčiamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos parengtas standartinis pranešimas, supažindinantis su jos sprendimu perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikai. Atlikusi šiuos veiksmus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai kartu pateikiama informacija apie lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančias Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, jeigu to buvo prašoma liudijime. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą priima vieną iš šių nutarčių:1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės;2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šiame punkte nurodyta nutartis turi būti motyvuota. Teismas, priėmęs vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų nutarčių, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, nuteistajam, jo gynėjui ir prokurorui išsiunčia priimtos nutarties nuorašą arba kopiją (7 straipsnio 5 dalis). Teismo nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės arba atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės prokuroras, nuteistasis ar jo gynėjas gali skųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu nuteistajam buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, ši teismo nutartis gali būti skundžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Įvertinus byloje esančius duomenis nėra nustatyta duomenų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 2 dalimi, 365⁵ straipsniu, Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 11181053611 pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laivės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone (9 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad Latvijos Respublikos teisingumo ministerija perdavė Lietuvos Respublikai sprendimą, kuriuo A. K. pripažintas kaltu įvykdęs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 176 straipsnio 2 dalyje ir subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – lygtinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė be turto konfiskavimo ir liudijimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti (b.l. 24-33, 35-45). Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje (abiem atvejais įgyvendinant ketinimą pagrobti svetimą kilnojamąjį turtą, be kliūčių pateko į parduotuves naudojant iš anksto paruoštas megztas juodos spalvos kaukes, palaužus pardavėjų valią, neleidžiant jiems priešintis, išplėšė iš prekystalio kasos aparatus) numatytų nusikaltimų požymius, už kuriuos numatytos šios sankcijos: laisvės atėmimas iki 6 metų.

Atsižvelgiant į tai, kad Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatytoms bausmėms, todėl vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, suderinus Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies nuostatomis (dvi nusikalstamos veikos), A. K. paliktinos už abi šias nusikalstamas veikas paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, paliktina galutinė subendrinta trijų metų laisvės atėmimo bausmė.

Nors prokurorė siūlė pripažinus A. K. atžvilgiu Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, skirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 6 metų laisvės atėmimo bausme paskirta 2015 m. kovo 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, taikant dalinį bausmių sudėjimą LR BK 63 str. 1 ir 9 dalių pagrindu, skiriant jam galutinę subendrintą 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, tačiau kol nėra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria pripažintinas Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nesant pataisos įstaigos teikimo dėl bausmių vykdytinų pagal kelis teismo nuosprendžius subendrinimo, šioje proceso stadijoje teismas negali bendrinti A. K. paskirtų bausmių pagal Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. ir 2015 m. kovo 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsniu, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

Nutarė:

pripažinti Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, nuteistam Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos Baudžiamojo įstatymo 176 straipsnio 2 dalį, 176 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes už kiekvieną – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnio 1 dalimi ir už šias padarytas nusikalstamas veikas palikti skirtas bausmes - 2 (dvejų) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių subendrinimą, palikti paskirtą galutinę subendrintą 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę be turto konfiskavimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo ją atlikti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, informuoti apie priimtą sprendimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Latvijos Respublikos teisingumo ministeriją, ką numato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 16 straipsnio 1 dalis.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.