- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2-661-445/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00452-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovui V. P. ir atsakovei A. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas paduotu ieškiniu atsakovei prašo santuoką, sudarytą tarp V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2012-09-26 Varėnos rajono CMS, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: V. P. ir A. V..
Nurodo, kad su A. P. susituokė 2012 m. rugsėjo 26 d. Santuoką įregistravo Varėnos rajono CMS, santuokos akto įrašo Nr. 163, santuokos liudijimas AA Nr. 368296. Gyvenant kartu faktinėje šeimoje, vėliau santuokoje, vaikų nesusilaukė. Su A. santuokoje pragyveno vos 8 mėnesius, tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė. Santuoką nori nutraukti abu, tačiau bendru sutikimu santuoka negali buti nutraukta, nes nuo santuokos sudarymo nėra praėję daugiau nei vieneri metai (LR CK 3.51 str.). Ieškovas nurodo, kad dirba UAB “J. R. t.” vadybininku, jo darbas susijęs su komandiruotėmis, dažnai išvyksta savaitei ir ilgesniam laikui į užsienį. Jo darbovietė yra Marijampolėje, kartais užtrunka darbe, negali numatyti jo trukmės. A. dirba kirpėja. Jos darbo pobūdis ir darbo laikas taip pat nėra griežtai apibrėžtas - tenka dirbti ir vakarais bei išeiginėmis dienomis. Mano, kad palaipsniui toks jų darbų pobūdis įtakojo tarpusavio santykių atšalimą. Jų tarpusavio santykiai atšalo ir dėl to, kad po santuokos sudarymo jų abiejų tėvai be perstojo kišosi į jų tarpusavio santkius - kiekvienas “savo vaiką” laikė geresniu ir menkino kitą sutuoktinį. Tai įtakojo, kad ir jie pradėjo ginčytis dėl to, kieno tėvai geresni, kurie daugiau jiems padeda, kurie yra moralesni ir t.t. Šiuo metu tarp jo ir sutuoktinės atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir net psichologiniai, o kartais ir fiziniai konfliktai. Tarp jų neliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu. Jausmų ir santykių atšalimas prasidėjo po santuokos sudarymo. Nuo 2006 metų jie gyveno faktinėje šeimoje kaip sugyventiniai. Jų tarpusavio santykiai iki santuokos sudarymo buvo normalūs. Nuo 2013 metų pradžios pradėjo vengti tarpusavio pokalbių, kiekvienas atskirai pradėjo tvarkyti savo pajamas ir išlaidas. Nuo 2013 metų gegužės vidurio pradėjo gyventi atskirai. A. persikėlė gyventi pas savo tėvus, o jis liko gyventi nuomotame bute. Nuo to laiko nutrūko jų šeimyninis gyvenimas. Jie mažai bendrauja, nėra vienas kitam lojalūs.
LR CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 staraipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Šių savo pareigų abu nevykdo ar jas vykdo netinkamai, o tai įtakoja tarpusavio santykių pablogėjimą ir santuokos nutraukimą.
LR CK 3.61 str. 2 d. nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl jų santuokos iširimo yra kalti abu. Jų gyvenimas nuomojamame bute, tėvų kišimasis į jų tarpusavio santykius, jo ir A. darbo pobūdis, jausmų atšalimas ir jokios ateities kartu nematymas įtakojo jų santuokos pabaigą. Gyvendamas atskirai nuo uošvių ir sutuoktinės, suprato, kad yra labai pavargęs nuo ankstesnio gyvenimo ir tęsti jį negalėtų.
LR CK 3.59 str. numato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Vaikų jie nesusilaukė, todėl prašo neskirti termino susitaikyti. Abu yra galutinai ir tvirtai apsisprendę kuo greičiau nutraukti santuoką ir kol yra jauni, kurti atskirus gyvenimus. Jų santuoka laikytina galutinai iširusia, nes jie bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu.
Išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovė, jai pageidaujant, pasiliktų ikisantuokinę pavardę – V.. Per santuokos su atsakove laikotarpį turto, kurį galima būtų laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, neįgijo. Jo vardu registruotas lengvasis automobilis AUDI A6, V/N (duomenys neskelbtini), įsigytas iki santuokos sudarymo už asmenines lėšas, todėl po santuokos nutraukimo paliktinas jam. Santuokoje įgytus namų apyvokos reikmenis, baldus bei kitą šeimos turtą pasidalino iki šio ieškinio pateikimo, todėl laikytina, kad šiuo metu jokio bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovė A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką įregistravo 2012-09-26 Varėnos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 163, ir tokias aplinkybes patvirtina santuokos liudijimas (serija AA Nr. 368296) (b. l. 16).
Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nesiekia išsaugoti santuoką su ieškovu ir neprieštarauja dėl ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių buvimo, tačiau nesijaučia kalta dėl santuokos žlugimo. Šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas nurodo į aplinkybes, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konkrečiai jas įvardija, duoda paaiškinimą apie tokių aplinkybių buvimą, o atsakovė jų nepaneigė.
CK 3.27 str. 1 d nurodytų pareigų (<...>vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai <...> prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.) nevykdymas, jų pažeidimas gali reikšti šeimos iširimą ir suteikti sutuoktiniui teisę reikalauti nutraukti santuoką ar patvirtinti separaciją.
CK 3.24 str. 2 d. 3 p. numato, kad santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Santuoka, tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta laikantis CK 3.304 str. tvarkos dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaitos, kadangi buvo pateikta per dešimt dienų, padarytas santuokos įrašas ir išduotas santuokos liudijimas.
CK 3.61 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovė konkrečių prieštaravimų iki teismo posėdžio pabaigos nepateikė.
Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tuo pripažindamas ir savo kaltę dėl santuokos iširimo. Tai duoda pagrindą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi matyti tiek ieškovo, tiek ir atsakovės kaltė dėl santuokos nutraukimo, kai jie bendrais veiksmais nutraukė santuokinį gyvenimą (LR CK 3.61 str.). Nėra jokio pagrindo netikėti ieškovo pateiktais įrodymais ir duotu paaiškinimu, kai atsakovė tokių aplinkybių neginčija civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šalys turi lygias procesines teises (CPK 42 str.1 d.) ir jomis gali pasinaudoti. Šalys gali vesti bylą patys arba per atstovą. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį teikiama valstybės nemokama garantuojama teisinė pagalba ir apie jos suteikimą skelbiama viešai.
Ieškovas nurodė, kad santuokoje su atsakove vaikų nesusilaukė.
Ieškovas nurodė, kad per santuokos laikotarpį su atsakove neįgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Ieškovo vardu registruotas lengvasis automobilis AUDI A6, V/N (duomenys neskelbtini) jo įsigytas iki santuokos sudarymo už asmenines lėšas, todėl po santuokos nutraukimo paliktinas jam. Santuokoje įgytus namų apyvokos reikmenis, baldus bei kitą šeimos turtą šalys pasidalino iki ieškinio teismui pateikimo, todėl laikytina, kad šiuo metu jokio bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto šalys neturi.
Ieškovui paliktina jo santuokoje turėta pavardė – P., atsakovei ikisantuokinė pavardė – V.. Ieškovas nurodė, kad šeimos kreditorių neturi, reikalavimų dėl išlaikymo sutuoktiniui nereiškia.
Ieškovas nereikalauja iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Paduodant ieškinį ieškovas sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo.
CK 3.61 str. 3 d. numato, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai). Nuo žyminio mokesčio atleisti sutuoktiniai- už prašymus nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu (CPK 83 str. 1 d. 12 p.). Sumokėtas žyminis mokestis negrąžinamas, nes toks pagrindas atsirado tik pripažinus, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kurie nebuvo atleisti paduodant ieškinį teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CK 3.60-3.65 str., CPK 381-385 str., teismas
nusprendė:
Tenkinti ieškinį.
Santuoką, sudarytą tarp ieškove V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2012-09-26 Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 163, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti, kad V. P. ir A. P. santuokoje neįgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto
Nustatyti, kad V. P. ir A. P. šeimos kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Nustatyti, kad V. P. ir A. P. nereikalauja išlaikymo vienas iš kito priteisimo, kaip buvę sutuoktiniai.
Po santuokos nutraukimo V. P. palikti santuokinę pavardę – P., A. P. ikisantuokinę pavardę – V..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.