Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V., A. K. ir A. K. ieškinį atsakovei S. P. dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Advokatas A. R. ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir tvirtino, kad atsakovė visgi yra S. P., nes ji būtent ji suorganizavo namelio pardavimo, todėl ji ir turi atsakyti.

A. S. P. ir jos atstovas advokatas G. G. prašė ieškinį atmesti, prašė taikyti ieškinio senatį, kuri yra suėjusi, be to, atsakovė tvirtino, kad ji to namelio nepardavė, niekam neatidavė, bet jos dukra L. Š., kadangi namelis buvo baisiam stovyje, jame buvo laikomi labai daug šunų ir katinų, jo nebuvo galima išvalyti, jis dvokė, tą namelį atidavė gyvūnų prieglaudai. Ji su to namelio paėmimo nesusijusi. Paaiškino, kad visų ieškovų iniciatyva namelis buvo atiduotas jos dukrai L. Nurodo, kad tegul neieško to, ko nėra. Paaiškina, kad tai yra jos brolio kerštas už tai, kad jis atsėdėjo 75 paras už jos užpuolimą.

Advokatas G. G. prašė taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, atsakovė to namelio nerealizavo. Nurodė, kad vagonėlis nebuvo teisiškai registruotas, jo nuosavybės teisė nebuvo nustatyta, į paveldėjimo teisės liudijimą jis neįtrauktas, reikšti reikalavimą atsakovei nėra teisinio pagrindo. Nėra įrodytas nuostolių dydis, ieškovai tiesiog tvirtina, kad namelis galėjo kainuoti 4 tūkstančius eurų, bet to nieks nepatvirtina, ta kaina nėra pagrįsta jokiais įrodymais.. Vagonėlis buvo labai blogos būklės, ten gyveno daug gyvūnų, kurie ten šlapinosi ir tuštinosi. To vagonėlio utilizavimas būtų kainavęs daugiau. Vagonėlis neturėjo realios turtinės vertės. Praėjo daugiau kaip trys metai, visus tris metus niekam iš ieškovų to vagonėlio nereikėjo. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas Valstybei.

L. S. K. teismo posėdyje parodė, kad kažkada ji buvo turguje, pro šalį ėjo atsakovė, jos kalbėjosi, atsakovė žadėjo duoti ieškovams už vagonėlį po 1 tūkstantį eurų. Jie namelyje buvo buvę gal 2016 metais, buvo nuvažiavę gal po tetos mirties gegužės ar birželio mėnesį, ten buvo ir atsakovės dukra L.Iš notaro tiesiai nuvažiavo prie namelio. Vagonėlis buvo tinkamas gyventi. Buvo dukra L. Jie nusprendė, kad parduos P. Konkrečiai sutarė, kad P. parduos. L. suieškojo klientą. Namelį pardavė P.

Liudytojas A. V. teismo posėdyje parodė, kad jis yra ieškovės V. vyras. Patvirtina, kad N. stovėjo namelis. Atsakovė už jį žadėjo kiekvienam atiduoti po 1 tūkstantį eurų.

L. L. Š. teismo posėdyje parodė, kad ji yra atsakovės dukra. Mirė teta. Mamos sesuo nepadėjo, jos mama ir ji pačios vienos viską sutvarkė. Paskambino mamai iš seniūnijos, kad sutvarkyti vagonėlį. Vagonėlis buvo baisus, tai matosi vaizdo medžiagoje. Ji norėjo pasiimti tą vagonėlį sau į sodą, bet jo visos grindys buvo išpuvę nuo gyvūnų šlapimo, kvapas baisus. Visur pilna šiukšlių. S. ( dėdės žmona ) pasakė, ką nori, tą daryk su tuo nameliu. Jie nėjo į tą vagonėlį, gal kovo mėnesį buvo nuvažiavę ten, prie namelio susėdo, kažką kalbėjo. Ji atidavė tą namelį į gyvūnų prieglaudą. A. gavo iš jos apie tai žinutę. Ji pastoviai remia gyvūnų prieglaudas. Mamos prie to vagonėlio visai nebuvo. Ji pati susirado facebooke , kad gyvūnai neturi kur gyventi. Pasiskambino ir pasiūlė pasiimti tą vagonėlį. Jos buvęs vyras nuvežė parodyti, kur tas vagonėlis. Tas vagonėlis nebuvo vertinamas. Ten gyveno vagonėlyje 12 katinų ir 16 šunų, ji iškvietė gyvūnų globą ir jie išsivežė gyvūnus. Vagonėlis buvo baisus. Jis nieko vertas buvo. Jokio pavogimo nebuvo. Seniūnija skambino mamai, kad sutvarkyti vagonėlį. Algirdo žmona jai sakė, kad susitvarkei tą vagonėlį, kur nori ten ir dėl. Mama iš viso nesikišo. Ji pati nusprendė, kad, kadangi nei vienam vagonėlio nereikia todėl atidavė jį į gyvūnų prieglaudą. Jau praėjo 3,6 metų, neatsimena, į kurią gyvūnų prieglaudą, nes kitos jau ir išnyko. Mamai apie tai pasakė po atidavimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 mirė ieškovų ir atsakovės teta C. G., gyvenusi Liepų g. 19, Nevarėnų k., Telšių r. 2019 ieškovams ir atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu jie visi lygiomis dalimis paveldėjo mirusios tetos turtą. Mobilus gyvenamas vagonėlis į paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas bendru šalių sutarimu, kadangi jis nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras daiktas. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso ( toliau- CK ) 1.125 str. 8 d. numato, jog sutrumpintas trejų merų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. C. G., kuriai priklausė ginčo daiktas, mirė 2016, paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą šalims išduotas 2016, šalys nurodė, kad jo neįtraukė į paveldėjimo teisės liudijimą, nes jis nebuvo registruotas. Mobilus vagonėlis, liudytojos L. Š. tvirtinimu teismo posėdyje, gyvūnų globos įstaigai buvo neatlygintinai perduotas 2016 m. birželio mėnesį, ji apie tai tetai A. parašė žinutę ir ieškovams tai buvo žinoma jau tada. Iš 2016 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad nutarime nurodoma, jog 2016 registruotas A. V. pareiškimas dėl gyvenamojo vagonėlio vagystės iš sodybos kiemo adresu Telšių r. Nevarėnai, L. g. , nurodoma, jog tyrimo metu nustatyta, kad vagonėlio išvežimą organizavo S. P. dukra L. Š., mamai paprašius. Vagonėlio įsigijimo ir nuosavybės dokumentų nėra, jo kilmė nežinoma. Iš šio nutarimo turinio matyti, kad ieškovams jau 2016-07-04, kreipiantis į policiją ir 2019 07 13 kreipianti į teismą, jau buvo suėję trys metai.

Teismas mano, kad nėra pagrindo netikėti liudytojos L. Š. parodymais teismo posėdyje, kad tai ji turėtų būti atsakove, o ne mama, nes būtent ji padovanojo tą vagonėlį gyvūnų prieglaudai, mamai apie tai pasakė tik tą padariusi. Tikėtina, kad apie vagonėlio atidavimą ji žinute pranešė tetai A., tokia išvada darytina vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, nes įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

Taigi laikytina, kad įstatymo nustatytas 3 m. ieškinio senaties terminas suėjo 2019 m. birželio mėn. Ieškovai neprašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl terminas neatnaujintinas.

Taipogi laikytina, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kuriam turėjo būti pareikštas, nes iš liudytojos L. Š. parodymų matyti, kad ji patvirtino, kad būtent ji padovanojo tą namelį gyvūnų prieglaudai, o mamai pasakė tik po to. Gi atsakovė teismo posėdyje patvirtino tą patį. Tačiau ieškovai, atstovaujami advokato A. R., teismo posėdyje vis tiek laikėsi tos pozicijos, kad atsakovė yra S. P., nes tai ji organizavo to namelio realizavimą, ji žadėjo sumokėti po 1 tūkstantį eurų jiems, atsakovės keisti į kitą asmenį jie neprašė, tvirtindami, kad atsakovė ir toliau yra būtent S. P..

Taipogi laikytina, kad ieškovai neįrodė padarytos žalos dydžio, nes to įrodymui nepateikė visiškai jokių įrodymų, apart žodinių pasakymų. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o nuostoliai, taip pat kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos bendrąja prasme reiškia asmens netektą galimybę pagerinti savo turtinę padėtį. CK 6.353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam butų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, jie kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realiai patirtus) ir netiesioginius (negautos pajamos, prarastos galimybės vertė). Ieškovai nepateikė visiškai jokių įrodymų, kokia būtų galėjusi būti to vagonėlio vertė. Jie vertę žodžiu nurodo 4 tūkstančius eurų, gi iš vaizdo medžiagos matyti, kad vagonėlis buvo labai išskirtinai prastos būklės. Nesant jokių pateiktų įrodymų dėl padarytos žalos dydžio, laikytina, kad nėra nustatytas ir neįrodytas žalos dydis. Esant šiems visiems aukščiau išdėstytiems motyvams, ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu-268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendė:

taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. K., A. K., A. K. po 60,67 Eur ( šešiasdešimt eurų 67 ct ) iš kiekvieno antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos j Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą -188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank", sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini),AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini),AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.