- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-1655-173/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01964-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Raimondas Buzelis, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- A. R. A., E. R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos, UAB „Jonavos vandenys“, Jonavos rajono savivaldybės administracijai, UAB „Jonavos paslaugos“, AB „Jonavos šilumos tinklai“
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Snieguolei Kaminskienei, dalyvaujant ieškovui A. R. A., atsakovo Lietuvos kariuomenės atstovui Laurynui Mikelėnui, atsakovo UAB „Jonavos vandenys“ atstovui Gintarui Jurkėnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. R. A. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. R. A. ir A. R. A. patikslintą ieškinį atsakovams Jonavos rajono savivaldybės administracijai, UAB „Jonavos paslaugos“, AB „Jonavos šilumos tinklai“, UAB “Jonavos vandenys“, Lietuvos kariuomenei dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai E. R. A. ir A. R. A. kreipėsi į teismą, prašydami jiems priteisti iš atsakovų Jonavos rajono savivaldybės administracijos, UAB „Jonavos paslaugos“, Lietuvos kariuomenės, AB „Jonavos šilumos tinklai“, UAB „Jonavos vandenys“ 36011,00 Lt žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas; 1 kambario 35,47 bendro ploto butą, unikalus Nr. 4698-0003-0014:0022, esantį Piliakalnio g. 16-509, Ruklos mstl., Jonavos r., priteisti Jonavos rajono savivaldybės administracijos nuosavybėn. Ieškovai E. R. A. ir A. R. A. patikslintame ieškinyje (II t., b.l.11-15) nurodė, kad 1993-06-15 jie nusipirko 1 kambario 35,47 bendro ploto butą su visais komunaliniais patogumais, esantį (duomenys neskelbtini). Nusipirkę butą, jį suremontavo, įstiklino balkoną, bute apsigyveno liepos mėn. 1993 m. lapkričio mėn. SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ pranešės, kad šis namas bus remontuojamas, todėl visiems gyventojams privalu išsikelti. Gruodžio mėnesį šeimai teko išsikelti į manevrinį butą tuometiniame (duomenys neskelbtini). Nors SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ darbuotojai užtikrino, kad iš butų niekas nedings, kad namas bus saugomas, tačiau 1994 m. pavasarį butas buvo apvogtas ir nuniokotas. Dėl butui padarytos žalos atlyginimo 1995 m. jie kreipės į teismą ir 1999-10-25 Jonavos rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino, priteisė iš SP UAB “Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ 11019,00 Lt žalos atlyginimą. Ieškovai nurodė, kad jau 17 metų, kaip jie gyvena manevriniame savivaldybės socialiniame bute, nors teoriškai turi nuosavą butą, tačiau dėl atsakovų kaltės negali juo naudotis. Ieškovams užsakius, UAB „Skena“ ekspertas A. Z. 2010-06-10 surašė ataskaitą Nr. 10-06/05, kurioje konstatavo, kad vien tiktai ieškovų buto remontui yra reikalinga 27030,60 Lt, tačiau butą remontuoti nėra prasmės, kadangi griūva visas pastatas. Pastatas, kuriame yra ieškovų butas, yra galutinai suniokotas, jie tvirtina, kad buto nuosavybė buvo realiai iš jų atimta, t.y. jiems buvo padaryta 27030,60 Lt turtinė žala, atėmus jau priteistąją 1999-10-25 teismo sprendimu 11019,00 Lt sumą, atsakovai yra jiems dar skolingi 16011,00 Lt. Savo patirtą neturtinę žalą ieškovai vertina 20000,00 Lt, atsižvelgdami į tai, kad atsakovai yra juridiniai asmenys, į jų turtinę padėtį ir santykinę šios sumos reikšmę jų biudžetuose. Kadangi priteisus iš atsakovų visą priklausančio buto vertę būtų neteisinga, jei butas po to vis dar liktų jų nuosavybe, todėl mano esant tikslinga butą po to perduoti Jonavos rajono savivaldybės nuosavybėn.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepime (II t., b.l.21-22) į patikslintą ieškinį nurodė, kad su pateiktu patikslintu ieškiniu nesutinka. Atsakovas pažymėjo, kad jis vadovaudamasis LR CK 1.126 str., prašo teismo taikyti ieškinio senatį. Ieškovų patikslintam ieškiniui turi būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris yra dešimt metų. Ieškovai nepagrindžia kokiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, neįrodo ar UAB „Jonavos paslaugos“ yra kalti ir kuo būtent pasireiškia jų kaltė. Atsakovas taip pat nurodo, kad Jonavos rajono savivaldybės valdybos 2002-11-l4 sprendimu Nr. l99 jų bendrovei pavesta administruoti nuo 2003-01-01 Rukloje daugiabučius gyvenamuosius namus. Į administruojamų namų sąrašą namas, adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas ir UAB „Jonavos paslaugos“ šio pastato neadministravo ir nevykdė techninės priežiūros. Dar 1994-07-28 Jonavos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 31 patvirtino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) perdavimo iš Ruklos VBKŪĮ balanso į LKB „Geležinis vilkas“ Vilniaus MDB balansą sąlygas. Šis pastatas buvo kariuomenės balanse ir sprendimai dėl pastato išsaugojimo, remontavimo, atnaujinimo ar kitokio valdymo nebepriklausė nuo jų bendrovės valios.
Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime (II t., b.l.27-30) į patikslintą ieškinį nurodė, kad prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, kaip nepagrįstą ir praleidus terminą pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo; ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą; ieškinį dalyje, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) priteisimo Jonavos rajono savivaldybės nuosavybėn, atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad tuo metu eksploatuoti, prižiūrėti ir saugoti gyvenamuosius namus privalėjo SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“. Kadangi SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ yra juridinis asmuo, o ne savivaldybės padalinys, jis vykdė savo veiklą savarankiškai. 2002-08-29 SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ buvo reorganizuotas skaidymo būdu į tris bendroves UAB „Jonavos paslaugos“, UAB „Jonavos šilumos tinklai“, UAB „Jonavos vandenys“ ir jos perėmė SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ turtą, teises ir prievoles. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad Jonavos rajono savivaldybė yra minėtų trijų bendrovių steigėja ir savininkė, tačiau neatsako už SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ veikimo ar neveikimo atsiradusią žalą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad analogiškose civilinėse bylose Nr. 2-7/99 ir 2-0048-657/2006 Jonavos rajono savivaldybės kaltės nenustatyta dėl žalos atsiradimo. Vieno kambario butas Nr. 509, esantis (duomenys neskelbtini), 1993-11-19 Jonavos rajono valdybos potvarkiu Nr. 231pv su kitais gyvenamaisiais namais ir statiniais buvo perduotas į Ruklos valstybinės ir komunalinio ūkio įmonės balansą. Namą esantį (duomenys neskelbtini), saugojo UAB „Argo“, UAB „Edata“, su kuriomis SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ buvo sudaręs objektų apsaugos sutartis. Pagal 1994-07-19 Ruklos gyvenvietės gyvenamųjų namų Nr. 5, Nr. 11 priėmimo-perdavimo aktą šį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Ruklos valstybinė butų ir komunalinio ūkio įmonė perdavė į Lauko kariuomenės brigados „Geležinis Vilkas“ LDK Algirdo vardo II pėstininkų pulko Vilniaus motodesantinio bataliono balansą. Namas iki 1994 m. liepos mėnesio buvo Ruklos valstybinės butų ir komunalinio ūkio įmonės balanse, kol Jonavos rajono tarybos 1994-07-28 sprendimu Nr. 31 „Dėl Ruklos gyvenvietės gyvenamųjų namų Nr. 5 ir Nr. 11 perdavimo „Geležinio vilko“ batalionui sąlygų patvirtinimo„ ir priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas „Geležinio Vilko“ batalionui, išsaugant savininkams nuosavybės teises į jų įsigytas patalpas. Sutartis dėl gyvenamojo namo eksploatacijos savininkai turėjo sudaryti su Vilniaus MDB.
Atsakovas AB „Jonavos šilumos tinklai“ atsiliepime (II t., b.l.25-26) į patikslintą ieškinį nurodė, kad su pateiktu patikslintu ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė Jonavos rajono savivaldybės tarybos 1994-05-24 sprendimu Nr. 24 „Dėl gyvenamųjų namų Ruklos gyvenvietėje perdavimo“, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)perduotas į Krašto apsaugos ministerijos lauko kariuomenės brigados „Geležinis vilkas“ balansą. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2002-08-29 sprendimu reorganizavus SPUAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“, AB „Jonavos šilumos tinklai“ nuo 2003-01-0l perduoti įsipareigojimai pagal galiojančias sutartis tiekti šilumos energiją. Dėl daugiabučio namo, adresu, (duomenys neskelbtini), šilumos energijos tiekimo niekas nesikreipė, sutartis dėl šilumos tiekimo nesudaryta, centralizuota šilumos energija šiam namui netiekiama.
Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime (II t., b.l.48-50) į patikslintą ieškinį nurodė, kad su pateiktu patikslintu ieškiniu nesutinka. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad Jonavos rajono tarybos 1994-05-24 sprendimu Nr. 24 „Dėl gyvenamųjų namų Ruklos gyvenvietėje perdavimo Krašto apsaugos ministerijos Lauko kariuomenės brigadai „Geležinis vilkas““ ir pagal 1994-07-19 Ruklos gyvenvietės gyvenamųjų namų Nr. 5 ir Nr. 11 priėmimo-perdavimo aktą namas buvo perduotas į Lauko kariuomenės brigados „Geležinis vilkas“ LDK Algirdo vardo Vilniaus motodesantinio bataliono balansą. Po minėto namo perdavimo Lietuvos kariuomenė, kaip atskiras juridinis asmuo, valdė patikėjimo teise šį turtą. Jonavos rajono apylinkės teismas 1999-10-25 priėmė sprendimą, kuriuo atmetė R. A. ieškinį dėl nuosavybės teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo Lietuvos kariuomenės daliniams (Mokamajam pulkui, Ruklos MDPB) nenustačius kaltės dėl žalos atsiradimo. Nurodo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 1999-10-25 sprendimu jau nustatyta, kad namas, kuriame ieškovai turi butą, buvo perduotas į Lietuvos kariuomenės balansą 1994-07-19, kai žala ieškovams jau buvo padaryta. Pažymi, kad jau minėtuose Jonavos rajono tarybos sprendimuose ir Jonavos rajono tarybos 1994-07-28 sprendimo Nr. 31 priede Nr. 2 „Dėl Ruklos gyvenvietės gyvenamųjų namų Nr. 5 ir Nr. 11 perdavimo sąlygų“ nebuvo nustatyta pareiga namo perėmėjui atlikti namo kapitalinį remontą arba išpirkti iš namo gyventojų privačius butus. įrodyti
Atsakovas UAB „Jonavos vandenys“ nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovų E. R. A. ir A. R. A. patikslintą ieškinį atsakovams Jonavos rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, akcinei bendrovei „Jonavos šilumos tinklai“, uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos vandenys“ ir Lietuvos kariuomenei dėl žalos atlyginimo atmetė.
Apylinkės teismas nurodė, jog ieškovai E. R. A. ir A. R. A. nenurodė, kuo pasireiškia kiekvieno iš atsakovo kaltė, kokie atsakovų atlikti neteisėti veiksmai įtakojo žalos atsiradimą, koks priežastinis ryšys tarp vienokių ir kitokių atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl neturtinės žalos dydžio. Pats ieškovas E. R. A. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis negali pasakyti, kas iš atsakovų kokią žalą jam padarė. Nesant proceso dalyvio veiksmuose įstatymų pažeidimo, proceso dalyviui negali būti taikoma atsakomybė (CK 6.246-6.248 str.). Be to, patys ieškovai, būdami turto savininkais, dėl nerūpestingumo nevykdė savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti daiktą, rūpintis jiems priklausančiu turtu ir imtis priemonių jam apsaugoti, tokiu būdu leisdami atsirasti žalai ir jai didėti. .). Teismas sprendžia, kad jokia kita priežastis, o tik pačių ieškovų akivaizdus ilgalaikis neveikimas sąlygojo tai, kad jie laiku negynė savo pažeistos teisės, todėl teismo vertinimu, ieškovai praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, kas sudaro savarankišką pagrindą patikslintam ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas A. R. A. pateikė apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir neįvertino tos aplinkybės, kad teises pažeidė ne šiaip koks nors eilinis fizinis ar juridinis asmuo, o pati Lietuvos valstybė, atstovaujama Jonavos rajono savivaldybės, jos įmonių, bei kitų valstybės institucijų. Skunde teigiama, kad vien tiktai dėl savivaldybės nurodymu veikusios SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ valia apelianto šeima buvo iškraustyti iš savo buto, ir dėl to jau 17 metų to buto nebeturi. Jonavos rajono savivaldybė ir UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ nieko neveikimu namą apleido. Dėl tos priežasties 1999-10-25 Jonavos rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino, pripažino SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ kaltę dėl to, ir priteisė iš SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ 11.019,- Lt žalos atlyginimui. Tačiau dabartiniame savo sprendime teismas visiškai ignoruoja tą teismo sprendimą, nors jis neabejotinai turi prejudicinės galios, kaip atsakovų kaltės įrodymas. Apeliantas nurodo, kad jie būdami vieno buto savininkai, negalėjome tvarkyti ir išlaikyti savo turtą visame 100 butų name, kuriame atjungtos visos komunikacijos, išdaužyti langai, išlaužytos durys. Ieškovas pripažįsta, kad sunku nurodyti kiekvieno iš atsakovų kaltės dalies ir pasakyti, kas iš atsakovų kokią žalą jiems padarė, tačiau teismas visų šių klausimų ir nenagrinėjo. Mano, kad būtent Jonavos rajono savivaldybės ir UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ (dabar atsakovas UAB „Jonavos paslaugos“) veiksmuose yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti. Dėl paminėtų aplinkybių apeliantas prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-04 sprendimą panaikinti, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; iš dalies (nuo 1000,- Lt) atleisti nuo žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Jonavos šilumos tinklais“ atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su pareikštu apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, jog dėl šilumos tiekimo ar dėl sutarties šilumai tiekti sudarymo pastatui, adresu, (duomenys neskelbtini) į juos nesikreipė nei fiziniai, nei juridiniai asmenys. Ieškovai nepateikė įrodymų už kokią žalą yra atsakinga AB „Jonavos šilumos tinklai“. Ieškovai neturi jokio pagrindo teigti, kad AB „Jonavos šilumos tinklai" kokiais nors savo veiksmais ar neveikimu padarė jiems žalą. Reorganizacijos būdu išskaidyta įmonė SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ yra atlyginusi žalą už buto Rukla 11-509, Ruklos mst., remontą pagal Kauno AB „Žemprojektas“ sudarytas sąmatas (civilinė byla Nr.25-7/99). Remiantis 1994 m. liepos 19 d. Ruklos gyvenvietės gyvenamųjų namų Nr. 5 ir Nr. 11 perdavimo-priėmimo aktu, minėtas namas iš įmonės SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ balanso perduotas į LKB „Geležinis vilkas“ Vilniaus MDB balansą, ir po perdavimo SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ neprivalėjo rūpintis ne savo turtu. Be to, ieškiniui turėtų būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris yra dešimt metų (LR CK 1.125 str.).
Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, jog pagal 1994 m. liepos 19 d. Ruklos gyvenvietės gyvenamųjų namų Nr. 5, Nr. 11 priėmimo -perdavimo aktą šį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ruklos valstybinė butų ir komunalinio ūkio įmonė perdavė į Lauko kariuomenės brigados „Geležinis Vilkas“ LDK Algirdo vardo II pėstininkų pulko Vilniaus motodesantinio bataliono balansą (šis dokumentas yra civ.b. Nr. Nr. 2-7/99). Namas iki 1994m. liepos mėnesio buvo Ruklos valstybinės butų ir komunalinio ūkio įmonės balanse, kol Jonavos rajono tarybos 1994-07-28 sprendimu Nr. 31 „Dėl Ruklos gyvenvietės gyvenamųjų namų Nr. 5 ir Nr. 11 perdavimo „Geležinio vilko“ batalionui sąlygų patvirtinimo„ ir priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas „Geležinio Vilko“ batalionui, išsaugant savininkams nuosavybės teises į jų įsigytas patalpas. Sutartis dėl gyvenamojo namo eksploatacijos savininkai turėjo sudaryti su Vilniaus MDB (šis dokumentas yra civ.b. Nr. Nr. 2-7/99). Byloje nustatyta, kad ieškovai pirmą kartą į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 1995 m. gruodžio 6 d. civilinėje byloje Nr. 2-7/1999. Toje pačioje byloje Jonavos rajono apylinkės teismas 1999-10-25 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ E. R. A. 11019,00 Lt. žalos atlyginimo. Antrą kartą ieškovai į teismą kreipėsi tik 2010-07-23, t.y. beveik po 11 metų laiko tarpo, todėl taikytinas ieškinio senaties terminas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Jonavos paslaugos“ nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, nurodo, kad ieškiniui jau suėjusi senatis (CK 1.125 str., 1.127 str.). Ieškovai nuo 1999 m. iki 2010 m. jokių veiksmų tam, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės neatliko, todėl manytina, kad ieškovai ieškinio senaties terminus praleido dėl savo aplaidumo ar nerūpestingumo. Ieškovai teisių į nekilnojamąjį turtą neprarado, UAB „Jonavos paslaugos“ nėra apriboję ieškovų teisės disponuoti, naudotis butu. Jonavos rajono savivaldybės valdybos 2002-11-14 sprendimu Nr. 199 mūsų bendrovei pavesta administruoti nuo 2003-01-01 Rukloje daugiabučius gyvenamuosius namus. Į administruojamų namų sąrašą ieškovų minimas namas (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas ir UAB „Jonavos paslaugos“ šio pastato neadministravo ir nevykdė techninės priežiūros, todėl mano, kad neturi būti šioje byloje ir atsakovais. Ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes UAB „Jonavos paslaugos“ nepadarė ieškovams nei turtinės, nei neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsakovas teigia, jog ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo teismas 1999 m. spalio 25 d. patenkino iš dalies, t.y. nenustatė Lietuvos kariuomenės kaltės dėl žalos ieškovams atsiradimo ir priteisė iš SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ E. R. A. 11019,00 Lt žalos atlyginimui. Ieškovai nuo 1999 m. iki 2010 m. savo teisių jokiais būdais negynė, nesikreipė nei į Lietuvos kariuomenę ar kitus atsakovus, nei į teismą dėl žalos atlyginimo, nei į policiją dėl dingusių daiktų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jau patys ieškovai savo skunde patvirtina, kad namas, kuriame yra jų nuosavybei priklausantis butas, Lietuvos kariuomenei buvo perduotas nuniokotas bei pažymi, kad negali iš vis nurodyti Lietuvos kariuomenės, kaip vieno iš atsakovų, kaltės dalies ir konkrečiai pasakyti kokią žalą jai galimai padarė. Jonavos rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 25 d. sprendimu jau nustatyta, kad namas, kuriame ieškovai turi butą. buvo perduotas į Lietuvos kariuomenės balansą 1994 m. liepos 19 d. kai žala ieškovams jau buvo padaryta, todėl mano, kad ieškovai neteisingai nurodo vieną iš atsakovų - Lietuvos kariuomenę, kuri niekaip negalėjo lemti žalos padarymo ieškovams ir niekada nedisponavo ieškovams priklausančiu butu, nes jis ieškovams priklausė ir iki šiol priklauso nuosavybės teise. Atsakovo manymu, ieškovas laiku negynė savo pažeistos teisės ir todėl, nesant senaties terminą stabdančių ar nutraukiančių aplinkybių (CK 1.126, 1.127, 1.129, 1.130 str.), laikytina, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai Andriulioniai kreipėsi į teismą prašydami priteisti solidariai iš atsakovų žalą, atsiradusią dėl jų išsikraustymo iš buto, esančio Rukloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog žala yra pagrindas atsirasti prievolei – civilinei atsakomybei. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249). Ji suprantama kaip turto sunaikinimas, sužalojimas, kitoks jo vertės sumažėjimas, taip pat nuostoliai, pasireiškiantys išlaidomis ir negautomis pajamomis. Žala gali pasireikšti dėl to, kad asmuo praranda turėtą teisę, nes dėl teisės praradimo neigiamai pasikeičia jo turtinė padėtis, lyginant su ta, kuri buvo iki pažeidimo. Tai vertintina kaip neigiama pasekmė asmens turtinei padėčiai. Asmens turtinei padėčiai padaryta neigiama įtaka atitinka bendruosius žalos požymius ir gali būti pripažinta žala. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. Taigi ieškovai Andriulioniai šioje byloje privalėjo įrodyti padarytą žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. CPK 177 straipsnyje nurodyta, jog įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ieškovai Andriulioniai prašė priteisti turtinę žalą, kuri atsirado dėl atsakovų veiksmų. Ieškovai nurodė, kad 1993-06-15 jie nusipirko 1 kambario 35,47 bendro ploto butą su visais komunaliniais patogumais, esantį (duomenys neskelbtini). Nusipirkę butą, jį suremontavo, įstiklino balkoną, bute apsigyveno liepos mėn. 1993 m. lapkričio mėn. SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ pranešė, kad šis namas bus remontuojamas, todėl visiems gyventojams privalu išsikelti. Gruodžio mėnesį šeimai teko išsikelti į manevrinį butą tuometiniame Ruklos 13 name. Nors SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ darbuotojai užtikrino, kad iš butų niekas nedings, kad namas bus saugomas, tačiau 1994 m. pavasarį butas buvo apvogtas ir nuniokotas. Dėl butui padarytos žalos atlyginimo 1995 m. jie kreipės į teismą ir 1999-10-25 Jonavos rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino, priteisė iš SP UAB “Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ 11019,00 Lt žalos atlyginimą. Ieškovai nurodė, kad jau 17 metų, kaip jie gyvena manevriniame savivaldybės socialiniame bute, nors teoriškai turi nuosavą butą, tačiau dėl atsakovų kaltės negali juo naudotis. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovai, teigdami, kad žalą jiems turi atlyginti visa eilė atsakovų, t.y. Jonavos rajono savivaldybės administracija, UAB „Jonavos paslaugos“, AB „Jonavos šilumos tinklai“, UAB „Jonavos vandenys“, Lietuvos kariuomenė, nepateikė jokių tai konkrečiai patvirtinanančių dokumentų. Tiksliau, patraukdamas kiekvieną iš paminėtų juridinių asmenų atsakovu, ieškovas turėjo aiškiai nurodyti, kuris iš jų ir kaip, kokiais veiksmais sukėlė ieškovų nurodomą žalą (nuostolius), kokiais neteisėtais veiksmais ji pasireiškė kiekvieno iš atsakovų atveju, taip pat koks yra priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kiekvieno iš atsakovų kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pats apeliantas E. R. A. negali tikliais nurodyti, kas iš atsakovų ir kokią žalą jam padarė. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, nesant proceso dalyvio veiksmuose įstatymų pažeidimo, proceso dalyviui negali būti taikoma atsakomybė (CK 6.246-6.248 str.). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas skundžiamame sprendime pakankamai išsamiai aptarė paminėtąsias aplinkybes ir motyvus žalos klausimu, bei dėl ko jis atmetė ieškovų poziciją ir ja nesirėmė, pakankamai motyvavo ieškinio atmetimo pagrindus.
Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog dėl butui padarytos žalos atlyginimo 1995 m. apeliantas jau yra kreipęsis į teismą ir 1999-10-25 Jonavos rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino, priteisė iš SP UAB “Ruklos komunalinis ir butų ūkis“ 11019,00 Lt žalos atlyginimą, taigi, šiuo ieškiniu apeliantas nepagrįstai siekia pakartotinai prisiteisti jam jau atlygtintą už tuos pačius veiksmus ir iš tų pačių juridinių asmenų žalą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus. Ieškinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį asmeniui garantuojamas jo pažeistos teisės gynimas, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda ir teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymą lemia konkrečios bylos aplinkybės bei asmens subjektyvios savybės, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai. Iš teismų praktikos nuostatų išplaukia, kad, sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Pažeista teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos. Vis dėlto, nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatymo įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Tokių faktinių aplinkybių vertinimas ir atitinkamos išvados (kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – ne) priklauso teismo diskrecijai. Kaip matyti iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai jau 1994 m. pavasarį žinojo, kad jų butas yra apvogtas ir suniokotas. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovai pirmą kartą į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 1995 m. gruodžio 6 d. Toje pačioje byloje Jonavos rajono apylinkės teismas 1999-10-25 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš SP UAB ”Ruklos komunalinis ir butų ūkis” E. R. A. 11019,00 Lt žalos atlyginimui. Iš paminėto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovai, būdami pakankamai apsiskaitę ir teisiškai išprusę, žinodami apie atsiradusą dėl buto žalą dar nuo 1994 m., 1999 m. iki 2010 m. savo teisių jokiais būdais negynė, nesikreipė nei į atsakovus, nei į teismą dėl žalos atlyginimo, nei į policiją dėl dingusių daiktų, todėl pagrįstai padarė išvadą, jog jokia kita priežastis, o tik pačių ieškovų akivaizdus ilgalaikis neveikimas sąlygojo tai, kad jie laiku negynė savo pažeistos teisės ir tuo pagrindu apylinkės teismas, kolegijos manymu, pagrįstai neatnaujinto praleisto ieškinio senaties termino.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas ir teisingai išsprendė šalių ginčą, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.