- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-891-413/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- M. Č.
- Ieškovas
- I. Č.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo M. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1118-1112/2025, pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovui M. Č. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir M. Č. priešieškinį ieškovei I. Č. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) ieškovės ir atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko – dukters L. Č. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters L. Č. bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 1 854 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, padalinti santuokoje įgytą turtą.
2. Atsakovas teismui pateiktu priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko – dukters L. Č. gyvenamąją vietą su atsakovu M. Č.; neskirti termino susitaikymui; priteisti iš ieškovės I. Č. išlaikymą nepilnametei dukrai po 734,20 Eur; nustatyti ieškovės I. Č. bendravimo su nepilnamete dukra L. Č. tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą ir nustatyti prievolės vykdymo tvarką; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas 2025 m. sausio 21 d. pateikė teismui prašymą, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu M. Č., nustatyti laikiną motinos bendravimo su vaiku tvarką iki kol byloje bus priimtas sprendimas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašyme nurodė, kad 2025 m. sausio 19 d. atsakovo dukrai būnant su ieškove, dukra paskambino ir nurodė, jog ieškovė namuose vėl vartoja alkoholį ir prašo, jog jis ją pasiimtų. Ieškovė vaiko jam neperdavė. Siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus, atsakovas, esant pakartotiniam ieškovės piktnaudžiavimui alkoholiu būnant kartu su dukra, 2025 m. sausio 19 d. kreipėsi į policiją, kad galėtų dukrą pasiimti iš nesaugios aplinkos. Ieškovė tuo metu blaivumą tikrinti atsisakė, tačiau jos apsvaigimas buvo akivaizdus, tai įvardino ir atvykę policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams ieškovė buvo agresyvi, puolė atsakovą. Nurodė, kad ieškovė ne tik toliau vartoja alkoholį, bet išgėrusi būna agresyvi ir nesukalbama, neleidžia atsakovui pasiimti dukros iš nesaugios aplinkos, kalba dukrai siaubingus dalykus apie tėvą. Papildomus įrodymus apie ieškovės vartojamą alkoholį, psichotropinius vaistus bei agresyvų elgesį atsakovas teikė kartu su 2024 m. rugsėjo 7 d. prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Matoma, jog ieškovė toliau piktnaudžiauja alkoholiu ir toliau išlieka grėsmė vaiko interesams. Mažametė, matydama apsvaigusią motiną, bijo ir išgyvena nerimą, ja nėra deramai rūpinamasi, todėl būtina apsaugoti vaiko interesus.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovo prašymu. Atsakovo priešieškinio reikalavimai ir šio prašymo reikalavimai yra identiški priešieškinio reikalavimams, dėl to nėra teisinio pagrindo nebaigus bylos nagrinėjimo nutartimi (laikinosiomis apsaugos priemonėmis) išspręsti priešieškinio reikalavimus. Prašyme nurodytų aplinkybių pagrindu yra priimta teismo nutartis, turinti visas įsiteisėjusios teismo nutarties galią bei savybes. Nurodo, kad 2025 m. sausio 19 d. šalių dukrai nebuvo kilusi grėsmė dėl tariamo ieškovės neblaivumo. Ieškovės ir atsakovo gyvenamųjų vietų adresai sutampa, vadinasi, esant realiai grėsmei atsakovas turi galimybę iš karto reaguoti, juo labiau pateikti akivaizdžius įrodymus. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad 2025 m. sausio 17-19 d. savaitgalį atsakovas bendravo su dukra. 2025 m. sausio 19 d. ieškovė parašė atsakovui, kad yra mieste ir kad pasiims dukrą. Pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas perdavė mergaitę ieškovei. Jei ieškovė būtų neblaivi, atsakovas, kaip atsakingas tėvas, nebūtų atidavęs dukters neblaiviai mamai.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. sausio 23 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2025 m. sausio 20 d. Tarnyboje buvo gautas pranešimas iš policijos, kuriame nurodoma, jog namuose girtuokliauja pranešėjo žmona, su kuria vyksta skyrybų procesas. Pranešėjui parašė jo nepilnametė dukra. Policijai atvykus nurodytu adresu, namuose buvo I. Č., kuri atsisakė tikrintis blaivumą, todėl vaikas L. Č. buvo perduota tėvui M. Č.. Skyriaus duomenimis, šiuo metu vaikas yra grįžęs pas motiną. Nurodė, kad jei policijos pateiktoje vaizdo medžiagoje ar kitoje policijos pateiktoje informacijoje pareiškėjo nuogąstavimai pasitvirtins, Tarnyba sutinka, kad nepilnamečio vaiko L. Č. gyvenamoji vieta laikinai būtų nustatyta su vaiko tėvu, kuris gebės užtikrinti vaikui saugią aplinką. Tarnyba neprieštarautų atsakovo prašomai laikinai bendravimo tvarkai, išskyrus dėl ribojimo išvykti už Lietuvos Respublikos ribų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovo M. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
8. Teismas nurodė, kad laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pagrindas šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti yra dvi sąlygos: tėvai gyvena skyriumi ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra savitikslis, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš tėvų interesai (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis).
9. Atsakovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad kyla grėsmė dukros L. Č. (gim. (duomenys neskelbtini) interesams, nes ieškovė, būdama su vaiku, piktnaudžiauja alkoholiu.
10. Į bylą pateiktas 2025 m. sausio 29 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas, kuriame nurodyta, kad L. paklausus, ką mėgsta veikti savaitgaliais, ji atsakė, kad mėgsta būti su tėčiu ir su mama. Tada L. pasakė, kad labiau norėtų gyventi su mama, tačiau iš karto pasitaisė, kad norėtų gyventi su tėčiu. Iš pateikto akto turinio teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko santykiai su abiem tėvais yra artimi, jai svarbūs abu tėvai, nei iš vieno iš tėvų nejaučia grėsmės ar baimės. Iš pateiktų duomenų galima įžvelgti, kad klausimai dėl santykių su tėvais vaikui kelia neigiamas emocijas.
11. Į bylą taip pat gauti vaizdo duomenys iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato, kuriuose fiksuoti 2025 m. sausio 19 d. įvykiai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atvykus policijos pareigūnams ieškovė buvo su pižama, nurodyta, kad vaikas ruošiasi miegoti, ieškovė pripažino, kad buvo vartojusi vyno. Nors pareigūnai žodžiu nurodė, kad ieškovė akivaizdžiai neblaivi, tačiau fiksuoti duomenys neleidžia vertinti, kad ieškovės elgesys būtų neadekvatus, konfliktiškas ar ji būtų nesivaldžiusi. Teismo vertinimu, situacija atvykus pareigūnams yra kelianti stresą ir emocijas visiems asmenims, todėl ieškovės užfiksuotų emocijų negalima vertinti kaip neblaivumo požymių. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu ieškovė taip pat garsiai kalba ir yra pakankamai emocionali. Anot teismo šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su išvadą teikiančios institucijos atstovės pastebėjimais, kad iš pateiktos vaizdo medžiagos nenustatyta, jog nepilnamečiui vaikui būtų iškilusi grėsmė. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas šiuo atveju nors ir bendravo su vaiku telefonu, tačiau negalėjo nurodyti jokių veiksmų, dėl kurių vaikas būtų pajutęs grėsmę ar nesaugumą.
12. Į bylą pateiktos tiek atsakovo telefono, tiek vaiko telefono ekrano nuotraukos, kuriose užfiksuoti skirtingi duomenys. Nors atsakovas nurodė, kad iš vaiko telefono dalį žinučių ištrynė, tačiau šalių paaiškinimai dėl vaiko bendravimo būdo kelia abejonių dėl faktinių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad antstolio faktinių aplinkybių protokole nėra pateiktų išsamių duomenų apie telefono numerį, iš kurio rašyta, taip pat antstolis fiksavo tik dalį pokalbių, todėl nėra galimybės vertinti iki tol buvusio ir po to vykusio bendravimo. Be to, anot teismo, turint vaiko paskyros duomenis, žinutes galima rašyti ir iš kito įrenginio, to antstolis patikrinti negali. Todėl teismas padarė išvadą, kad minėti įrodymai nepatvirtina, jog vaikui būtų kilusi grėsmė ar poreikis prašyti pagalbos.
13. Teismas nurodė, kad po gautų žinučių, kuriose vaikas prašė pagalbos, atsakovas kurį laiką nesiėmė jokių veiksmų, negrįžo namo, nors pagal paaiškinimus nebuvo toli nuvykęs, ir nusprendė grįžti tik po to, kai pranešė policijai. Tokia atsakovo reakcija į situacija leidžia teismui leido daryti išvadą, kad vaikui nebuvo kilusi reali grėsmė, nes atsakovas nesiėmė veiksmų, siekdamas nedelsiant padėti vaikui. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo paaiškinimai apie 2025 m. sausio 19 d. gautas vaiko žinutes ir veiksmus po jų yra nenuoseklūs, atsakovas dalies aplinkybių negalėjo paaiškinti arba paaiškino itin abstrakčiai.
14. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra labai artimas ir vaikui abu tėvai labai reikalingi. Iš pateiktų paaiškinimų ir įrodymų matyti, kad vaiko mama dažniau rūpinasi vaiko kasdieniais poreikiais, vaiko ugdymu ir yra labiau siejama su vaiko pareigomis, todėl, teismo vertinimu, vaiko santykių su mama įvertinimas nesudaro pagrindo teigti, kad vaikui nėra sudaromos tinkamos ar saugios sąlygos gyventi, ugdytis ir leisti laisvalaikį.
15. Remdamasis nurodytu, teismas pažymėjo, kad nustatyti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė negali užtikrinti nepilnamečiam vaikui saugių gyvenimo sąlygų, kad vaiko gyvenimas su ieškove neatitinka vaikų interesų, kelia jam socialinę ir fizinę grėsmę ir yra kilusi būtinybė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakovu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
16. Atsakovas M. Č. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
16.1. Atsakovas dar 2024 m. rugsėjo 17 d. byloje teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas nustatyti dukros laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu. Prašyme tuomet nurodė, jog kyla grėsmė dukros interesams, nes ieškovė būdama su vaiku piktnaudžiauja alkoholiu ir nervų sistemą veikiančiais vaistais. Teismas 2024 m. rugsėjo 30d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino, atsakovas minėtos nutarties apeliacine tvarka neskundė, suprasdamas, kad įrodyti alkoholio vartojimą prie vaiko yra itin sudėtinga.
16.2. Ieškovė savo elgesio nekeitė, alkoholio vartojimas dukrai esant šalia epizodiškai kartojosi. Atsakovas paprastai tiesiog pasiimdavo dukrą pas save, tačiau tokius jo veiksmus lydėdavo konfliktai. 2025 m. sausio 19 d. atsakovo dukrai būnant su ieškove, dukra telefonu pranešė atsakovui, kad ieškovė namuose vėl vartoja alkoholį ir prašo, jog atsakovas ją pasiimtų. Atsakovas buvo pakeliui į Latviją, apie situaciją pranešė policijos pareigūnams, apsisuko ir važiavo namo. Atvykę policijos pareigūnai patvirtino, jog ieškovė yra akivaizdžiai neblaivi, todėl dukra buvo perduota atsakovui, apie situaciją pranešta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos.
16.3. Faktinių aplinkybių protokole fiksuota, kad atsakovo dukra atsakovui apie tai, jog mama girtauja pranešė 20 val. 28 min. Policijos pranešime nurodoma, jog apie įvykį pranešta apie 20 val. 43 min., t. y. nuo gautos dukros žinutės praėjus ne daugiau kaip 15 min. Atsakovas, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, į dukros pranešimus reagavo nedelsiant,.
16.4. Teismas nevertino byloje žinomų aplinkybių, jog šalių gyvenamoji vieta yra tame pačiame žemės sklype, ieškovė šiuo metu gyvena ten esančiame name, o atsakovas tame pačiame sklype esančiame svečių name, todėl iš esmės vaiko interesai nebus pažeisti. Priešingai, tai atitiks geriausius vaiko interesus, kadangi dukra turės galimybę bendrauti su abiem tėvais. Atsakovas su dukra gyvens greta esančiame pastate, kur vaikas ir taip dažnai leidžia laiką su tėčiu. Vaikas nebus iš esmės atskirtas nuo įprastos jam aplinkos ar motinos (kuri būtų gretimame name ir jai esant blaiviai visada būtų sudaroma galimybė pasimatyti su dukra), tačiau tokiu būdu bus užtikrintas vaiko interesas į saugią ir netraumuojančią vaikystę nematant alkoholio vartojimo, pykčio scenų.
16.5. Atsakovas byloje teikė duomenis, jog nuo 2019 metų lankosi pas psichologą, tačiau papildomai teikia ir psichologės pažymą, iš kurios matyti, jog atsakovas lankosi pas psichologę siekdamas gerinti santykį su dukra. Atsakovo nuomone, jis yra diskriminuojamas kaip tėvas, nes šalys iš esmės gyvena vienuose namuose (skirtinguose pastatuose tame pačiame kieme), vaikas kelis kartus įvardino labai stiprų ryšį su tėvu, atsakovas niekada nepažeidė vaiko interesų.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė I. Č. prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė dažniau rūpinasi vaiko kasdieniais poreikiais, vaiko ugdymu ir yra labiau siejama su vaiko pareigomis. Civilinėje byloje pateikti duomenys apie atsakovo komandiruotes patvirtina tai, kad nemažą laiko dalį ieškovė, atsakovui būnant komandiruotėse, viena rūpinosi šalių dukra, jokių nesirūpinimo vaiku faktų per tą laikotarpį nebuvo užfiksuota.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Atsakovas argumentai bei įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, atmetant atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu). Atsakovas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl nutartyje jau įvertintų faktinių aplinkybių bei atsakovo pateiktų įrodymų nėra jokio teisinio pagrindo vertinti iš naujo.
17.3. Kaip naują faktinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nurodo 2025m. sausio 19 d. aplinkybes - atsakovo iniciatyva buvo iškviesti policijos pareigūnai, neva kilus grėsmei šalių dukrai, nes ieškovė tariamai buvo neblaivi. Priešingai nei nurodo atsakovas, civilinėje byloje esantys duomenys paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes.
17.4. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog šiuo atveju po gautų žinučių, kuriose vaikas prašė pagalbos, atsakovas kurį laiką nesiėmė jokių veiksmų, negrįžo namo, nors pagal paaiškinimus nebuvo toli nuvykęs ir apsisuko grįžti į namus tik po to, kai pranešė policijai. Tokia atsakovo reakcija į situaciją leidžia daryti išvadas, kad vaikui nebuvo kilusi reali grėsmė, nes atsakovo veiksmai nebuvo nukreipti į tai, kad jis nedelsiant padėtų vaikui.
Atsiliepimas
17.5. Atsakovas atskirajame skunde melagingai teigia, neva ieškovės ir atsakovo gyvenamosios vietos sutampa, dėl ko vaikas nepatirs neigiamų emocinių išgyvenimų dėl vaikui įprastos aplinkos pakeitimo. Su 2025 m. vasario 17 d. atsiliepimu į kitą atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas yra pakeitęs savo gyvenamąją vietą ir šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad tenkinus atsakovo prašymą ir nustačius vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, šalių nepilnametis vaikas patirs neigiamus emocinius išgyvenimus.
17.6. Iš teismui pateikto mediatorės informacinio pranešimo matyti, kad atsakovas sutiko, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Jokių sąlygų/išlygų dėl ieškovės tariamo piktnaudžiavimo alkoholiu nėra (pvz., nėra įtvirtina ieškovei pareiga kreiptis į medicinos įstaigą, kad gauti pagalbą gydantis nuo alkoholizmo ar pan.). Tai reiškia, kad nėra ir niekada nebuvo jokio ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu ir juo labiau grėsmės šalių dukrai.
17.7. Atsakovas vaiko atžvilgiu naudoja psichologines manipuliacijas, dėl ko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu vaikui gali sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė susirašinėjimo SMS žinutėmis ištraukas ir 2025m. vasario 10 d. psichologės J. K. pažymą, patvirtinančių, kad atsakovui yra teikiamos psichologo konsultacijos dėl santykių su dukra gerinimo.
12. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
13. Iš pateikto susirašinėjimo SMS žinutėmis nėra galimybės nustatyti, kada ir kam SMS žinutės buvo skirtos, jos nei paneigia, nei patvirtina atskirojo skundo argumentus. Psichologo pažyma apie konsultacijas patvirtina atskirojo skundo argumentus, kad atsakovas lankosi pas psichologą, tačiau tokia pažyma galimai turėtų reikšmę teismui byloje priimant galutinį sprendimą.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad minėti dokumentai nėra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, todėl apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai nepriimami ir nevertinami.
15. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui 2025 m. balandžio 9 d. pateikė Teisės psichologijos specialisto 2025 m. kovo 31 d. išvadą, kurioje kritikuojama byloje esanti psichologės dr. I. G. išvada ir kurią prašo prijungti prie bylos.
16. Ieškovė dėl paminėtos specialisto išvados apeliacinės instancijos teismui pateikė savo nuomonę, prašydama šio įrodymo neprijungti prie bylos, kadangi teismas skundžiamoje nutartyje nesivadovavo psichologės dr. I. G. išvadomis, todėl atsakovo pateikta išvada neturi jokios įtakos bei reikšmės vertinant nutarties pagrįstumą. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė 2025 m. gegužės 16 d. tarp šalių sudaryto susitarimo kopiją bei 2025 m. gegužės 19 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, iš kurių matyti, kad šalys vasaros laikotarpiui susitarė dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukterimi. Šis susitarimas yra itin reikšmingas sprendžiant klausimą dėl atsakovo atskirojo skundo (ne)pagrįstumo, nes atsakovo konkliudentiniai veiksmai akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovė nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir atsakovas neįžvelgia vaikui grėsmės.
17. Iš Teisės psichologijos specialisto 2025 m. kovo 31 d. išvados matyti, jog joje buvo vertinama kitos psichologės I. G. išvada, kuri yra byloje, tačiau, kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovė, skundžiamoje nutartyje teismas nesivadovavo psichologės I. G. išvada, apeliantas savo atskirajame skunde taip pat ja nesiremia. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad minėta išvada nėra susijusi su byloje sprendžiamu klausimu ir prijungti ją prie bylos nėra pagrindo.
18. Ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų taip pat nėra pagrindo prijungti prie bylos, nes jie jau yra pateikti į civilinę bylą, o teismas, nagrinėdamas ginčijamą klausimą, gali remtis LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl atskirojo skundo
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
22. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71-687/2020).
23. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pagrindas šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti yra dvi sąlygos: tėvai gyvena skyriumi ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra savitikslis, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš tėvų interesai (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis).
24. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
25. Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, kuri rūpinasi vaiko kasdieniais poreikiais, vaiko ugdymu ir yra labiau siejama su vaiko pareigomis. Atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia aplinkybe, jog ieškovė 2025 m. sausio 19 d. buvo vartojusi alkoholio ir tai sukėlė grėsmę šalių dukters interesams.
26. Iš teismui 2025 m. sausio 30 d. pateiktų duomenų/vaizdo fiksacijų matyti, kad 2025 m. sausio 19 d., 19.45 min., atsakovas, išėjęs su dukra iš pastato – pirties, dukrą parvedė namo. Kaip nurodo ieškovė, 2025 m. sausio 17-19 d. buvo savaitgalis, atsakovo bendravimo su vaiku laikas. Telefono fiksacijose taip pat užfiksuotas atsakovo judėjimas 20.48-21.41 val. laikotarpiu nuo namų iki parduotuvės „Aibė“. Policijos pareigūnus atsakovas iškvietė 20.43 val. Šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog pranešimą iš dukters jis gavo tuomet, kai vyko į Latviją ir paskambinęs pareigūnams apsisuko bei grįžo namo.
27. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, į bylą yra pateiktos tiek atsakovo telefono, tiek vaiko telefono ekrano nuotraukos, kuriose užfiksuoti skirtingi duomenys. Ieškovės pateiktose vaiko telefono nuotraukose 2025 m. sausio 19 d. jokių vaiko rašytų žinučių tėvui apie mamos girtavimą nėra, yra tik emocijų veidukai. Tuo tarpu atsakovo pateiktose vaiko telefono nuotraukose antstolis konstatavo, kad šalių dukra L. Č. 2025 m. sausio 19 d. siuntė vaizdo/garso įrašus, kuriuose sakė/rašė, kad mama prisigėrė vyno bei prašė tėčio jai padėti. Taigi, šiuo atveju kyla abejonių dėl atsakovo nurodomų faktinių aplinkybių dėl ieškovės (ne)blaivumo 2025 m. sausio 19 d. vakarą. Byloje esančiame antstolio faktinių aplinkybių protokole nėra pateiktų išsamių duomenų apie telefono numerį, iš kurio rašyta žinutė, siųstas vaizdo įrašas, taip pat antstolis fiksavo tik dalį pokalbių, todėl taip pat nėra galimybės įvertinti iki tol buvusio ir po to vykusio bendravimo.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad netgi tuo atveju, jeigu vaikas prašė pagalbos, atsakovas visą valandą nesiėmė jokių veiksmų ir negrįžo namo, nors buvo netoliese. Tokia atsakovo reakcija į situacija teikia pagrindo manyti, kad vaikui nebuvo kilusi reali grėsmė, nes atsakovo veiksmai nebuvo nukreipti į tai, kad nedelsiant padėtų vaikui.
29. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities VTAS 2025 m. vasario 3 d. išvadoje nurodyta, kad susipažinus su policijos pateikta vaizdo medžiaga dėl 2025 m. sausio 19 d. įvykio, skyrius atkreipė dėmesį, jog situacija nebuvo tokia, kokią pateikė atsakovas. Skyriaus vertinimu, vaikas buvo prižiūrėtas, laikytasi paros režimo, vaikas buvo suruoštas nakties miegui, namai preciziškai sutvarkyti, nors ieškovė pripažino, kad buvo vartojusi alkoholio – apie 25 ml. vyno, tačiau nebuvo neadekvati ar keliant vaiko interesams grėsmę (nesaugią aplinką), ieškovė nesvyruodama nulipo stačiais namų laiptais. Skyrius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas policijos pareigūnams akcentavo ne apie neužtikrintą vaiko saugumą, ieškovės keliamą pavojų vaiko saugumui, tačiau ne kartą pažymėjo, kad jam viso šito reikia tik teismui.
30. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad į bylą nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių apelianto atskirojo skundo argumentus apie ieškovės piktnaudžiavimą alkoholiu ir grėsmę vaiko interesams, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nustatyti faktiniai duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė negali užtikrinti nepilnamečiam vaikui saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis, ar kad vaiko gyvenimas su ieškove neatitinka vaikų interesų, kelia jam socialinę ir fizinę grėsmę ir yra kilusi būtinybė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakovu.
31. Pažymėtina, kad visos šalių nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai bus įvertinti tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu, kurio metu bus galima nustatyti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir bendravimo su tėvu/motina tvarką. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamam klausimui spręsti pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šį teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio ginčuose ir priėmė pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.