Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-178-882/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-17
Bylos Nr.
1-178-882/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43830-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Civilinis ieškovas
K. J.
Kaltinamasis
E. Š.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-178-882/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43830-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5; 2.3.6.4.6 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant Ievai Mišeikienei,dalyvaujant prokurorui Jolantai Steponavičiūtei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. J. ir jo atstovei advokatei Lionei Musteikienei,

kaltinamajam E. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasės mokinys (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, neteistas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2015 m. rugpjūčio 1 d. apie 01.00 val. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) k., prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam K. J. į veido sritį, po ko jis nugriuvo ant žemės, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – apatinio žandikaulio dvigubą lūžį, kraujosruvas kairiame skruoste, smakre, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-08-01 ėjo iš šventės namo ir jo brolis susiginčijo su nukentėjusiojo vaikais, nukentėjusysis pagalvojo, kad jis jo vaikus sumušė ir atėjo su juo aiškintis ir tada jis nukentėjusiajam sudavė. Nežino dėl ko nukentėjusiajam sudavė, be jokios priežasties, nukentėjusysis jam nesudavė. Nukentėjusiajam sudavė ginčo metu, nukentėjusysis jam buvo suėmęs už kaklo, bet sužalojimų nepadarė. Nukentėjusiajam sudavė į veido sritį ir jis nugriuvo, po to jis pabėgo. Jis nukentėjusįjį iš matymo pažįsta, nes šalia jo gyvena. Tada buvo sporto šventė, jis buvo išgėręs, bet jam girtumo nenustatinėjo, išgėrė trise gal 4 alaus bambalius 5 laipsnių stiprumo, jis išgėrė apie 1 litrą alaus. Buvo apsvaigęs, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Nukentėjusiojo atsiprašė, jis jam atleido, susitarė dėl žalos atlyginimo. Jį išlaiko mama, per pertrauką susiskambino su mama, ji sakė, kad paskolins jam pinigų, kad galėtų atlyginti žalą. Jo mama augina mažą vaiką, o patėvis dirba. Prašo nutraukti bylą, daugiau bylų neturi. Kaltę pripažįsta ir labai gailisi, nukentėjusysis jam atleido. Su ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutinka.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpintai pagal Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Š. kaltė be jo prisipažinimo įrodyta:

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad E. Š. parodė, naudodamas manekeną, kaip jis smūgiavo kumščiu nukentėjusiajam K. J., stovinčiam priešais jį, į kairę smakro pusę. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota. ( 1 t., b. l.158-161).

2015-08-06 protokole-pareiškime K. J. nurodė, kad 2015-08-01 apie 1 val. adresu: (duomenys neskelbtini), už geležinkelio stoties, jį sumušė E. Š., kuris sudavė jam 1 kartą alkūne į veidą. Po įvykio jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis. ( 1 t., b. l. 5).

2015-05-01 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., 50 m atstumu nuo geležinkelio stoties pastato šiaurės kryptimi, perėjus per geležinkelio bėgius, apžiūra. Apžiūros metu buvo fotografuota bei sudarytas planas-schema. ( 1 t., b. l. 7-14).

2015-08-07 specialisto išvadoje konstatuota, jog nukentėjusiajam K. J. buvo padarytas apatinio žandikaulio dvigubas lūžis, kraujosruva kairiame skruoste, smakre ir dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais į veidą. K. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. ( 1 t., b. l. 98).

2015-11-20 informaciniame pranešime užfiksuota, jog Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriuje buvo gautas telefoninis pranešimas iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), dėl fizinio skausmo sukėlimo. Prie bylos prijungtas telefoninio skambučio skaitmeninio garso įrašo kopija. (1 t., b. l. 125 ).

2015-11-23 apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo apžiūra, kur skambina moteris, kuri prašo pagalbos, nes yra smurtaujama (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie traukinių stoties, kur užpuolė 3-4 jaunuoliai. Vienam asmeniui reikalinga greitoji medicinos pagalba, nes jis yra sudaužytas. Pranešėja aiškina, kad ją prispardė, pridaužė. Skambinančioji prisistatė A. J. ( 1 t., b. l. 126-128).

Specialistas Jurgis Sakalas nurodė, kad jis pateikė specialisto išvadą dėl K. J. sužalojimo, kur nurodė, jog K. J. yra padarytas apatinio žandikaulio lūžis, kraujosruvos kairiame skruoste, smakre ir dešinės akies apatiniame voke, o šiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais į veidą. Šie sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai. Apatinio žandikaulio dvigubam lūžiui ir kraujosruvai smakre padaryti reikėjo vieno smūgio kumščiu ar alkūne, o kraujosruvoms atsirasti kairės akies apatiniame voke ir dešinės akies apatiniame voke reikėjo dar dviejų smūgių. Šios traumos nėra būdingos traumai virstant ir pakaušiu atsitrenkiant į buką kietą pagrindą. ( 1 t., b. l. 92-93).

Nukentėjusiojo K. J. parodymais, kuriuose parodė, kad 2015-08-01 apie 00 val. 20 min., jam būnant namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., į namus grįžo sūnus V. J., kuris paaiškino, jog jis sukonfliktavo su E. Š., kuris jo sūnų sumušė. Sūnus paprašė nueiti ir pasiaiškinti su E. Š., dėl ko šis jį sumušė. Jis kartu A. J. ir R. K. nuėjo prie geležinkelio stoties, kur sutiko E. Š. Jam pradėjus bendrauti su E. Š., šis rankos alkūne trenkė 1 kartą jam į žandą ir pasišalino. Dėl ko šis jam trenkė, jis nežino, nes su E. Š. jis kalbėjo ramiai, norėdamas sužinoti, dėl ko šis susipyko su jo sūnumi. Iš pradžių jis nesikreipė į medikus, nes galvojo, jog tai tik sumušimas, bet, skausmui nepraėjus, jis kreipėsi į medikus, kurie jam konstatavo žandikaulio du lūžius. Įvykis įvyko po sporto šventės diskotekos. Apklausiamas papildomai K. J. parodė, kad 2015-08-01 apie 00 val. 20 min. jis buvo namuose, kuomet grįžo namo sūnus V. J., kuris pasakė, jog sukonfliktavo su E. Š. Sūnus jį pakvietė eiti pasikalbėti su E. Š. ir išsiaiškinti sumušimo priežastį. Sūnus sakė, jog apie konfliktą yra pranešta policijai. Jis su sūnumi nuėjo į tą vietą, kur vyko konfliktas, kur jau buvo policijos pareigūnai. Ten buvo ir E. Š. bei būrelis kitų jaunuolių. Jis stovėjo su E. Š. ir kalbėjosi, bet šio pokalbio metu E. Š. be jokios priežasties smogė jam vieną kartą alkūne į kairę veido pusę ir pabėgo. Po smūgio jis nugriuvo. Tuomet prie jo priėjo policijos pareigūnai ir jo dukra A. J. Policijos pareigūnai paklausė, kas nutiko, o jis atsakė, kad jam buvo smūgiuota. Tuomet policijos pareigūnai paklausė, ar jis rašys pareiškimą, bet jis atsakė, jog nerašys, kadangi, turbūt, nieko rimto nenutiko. Grįžęs namo, jis pamatė, kad ištino veidas, matėsi kraujosruvos, kurios buvo iki krūtinės vidurio. Kadangi tinimas ir skausmas nesiliovė, jis rugpjūčio 3 d. (pirmadienį) kreipėsi į gydytoją, kuris davė siuntimą į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Sekančią dieną jis nuvyko į ligoninę, kur jį paguldė į stacionarą, nes buvo diagnozuotas žandikaulio lūžis. Policijos pareigūnai negalėjo matyti, kaip jam buvo smūgiuota, nes jie tuo metu buvo nuėję toliau nuo įvykio vietos. Jis E. Š. nelietė. Jis incidento metu buvo blaivus, o E. Š. buvo neblaivus, kadangi nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Civilinį ieškinį jis pateiks vėliau. Jis mano, kad niekas nematė to momento, kai E. Š. jam smogė. Galėjo matyti tik tą momentą, kai jis buvo nugriuvęs ant žemės. Apklausiamas papildomai K. J. parodė, kad E. Š. sudavė vieną smūgį alkūne į veido sritį, į smakro kairę pusę. Po suduoto smūgio jis nugriuvo ant nugaros. Įvykio dieną, šventės metu jis vartojo alkoholinius gėrimus, bet kai konfliktavo su E. Š., buvo pamiegojęs, todėl girtas nesijautė. Visas įvykio aplinkybes prisimena. Kai atėjo aiškintis su E. Š., jis buvo sveikas, jokių sužalojimų nebuvo, su niekuo nesimušė, niekas jo nemušė, išskyrus tą vieną smūgį, kurį sudavė E. Š. Iš kur galėjo atsirasti nuo vieno smūgio tokie sužalojimai, paaiškinti negali, nes jam skaudėjo ir apatinį žandikaulį, kuris lūžo, ir buvo kraujosruvos po akimis, buvo ištinęs visas veidas. Dėl padarytos jam neturtinės žalos jis civilinį ieškinį pateiks teismui. (1 t.,b. l.17,21-23,36-37).

2015-10-14 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog K. J. parodė, kokiu būdu E. Š. jam smūgiavo, nurodydamas, jog E. Š. stovėjo šalia jo, kuomet alkūne smogė jam į veidą, po ko jis nugriuvo ant nugaros. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota. ( 1 t., b. l. 26-29).

Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp K. J. ir E. Š., kurios metu K. J. parodė, kad E. Š., stovėdamas šalia jo iš kairės pusės, netikėtai alkūne sudavė į kairės pusės žandikaulį, o nuo smūgio jis nugriuvo ant nugaros. E. Š. pabėgo. Po šio smūgio jis pajuto stiprų skausmą žandikaulyje, po ko buvo nustatytas žandikaulio lūžimas. Tuo tarpu E. Š. su K. J. parodymais nesutiko, nurodydamas, jog tarp jų konfliktas kilo dėl K. sūnaus, dėl ko K. J. ėmė ant jo šaukti bei sugriebė rankomis jam už kaklo. Tuomet jis kumščiu trenkė K. J. vieną kartą į kairę veido pusę, po ko šis nugriuvo, o jis nuėjo. ( 1 t. b. l. 162-164).

Liudytojos A. J. parodymais, kuriuose ji parodė, kad 2015-08-01 ji su tėvu K. J., broliu V. J. ir R. K. apie 00 val. 30 min. iškvietė policiją, kadangi prie jų šalia (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties prisikabino grupelė jaunuolių. Tarp šių jaunuolių buvo K. Š., L., L. G. Kai policija atvyko, tie jaunuoliai išsilakstė. Tada, ieškodami tų jaunuolių, ji su tėvu, broliu, R. K. ir policininkais nuėjo prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, kur pabėgę jaunuoliai buvo surasti. Kartu su tais pabėgusiais jaunuoliais buvo ir E. Š. Pareigūnai prie savo automobilio nusivedė K. Š. ir L. G., kurie jau buvo paėję apie 200 metrų. Ji tuo metu buvo pasilikusi su tėvu, broliu bei R. K. ir E. Š. Tėvas bendravo su E. Š. apie kilusį konfliktą. Pokalbio metu E. Š. alkūne smogė jos tėvui į veidą, po ko tėvas nugriuvo ant žemės. Jie pakvietė policininkus, kurie padėjo pakelti tėvą nuo žemės. E. Š. tuo metu jau buvo pabėgęs. Jie greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nors buvo matyti, jog tėvui ištino žandas bei buvo praskelta lūpa. Tėvas į medikus kreipėsi pirmadienį, tai yra 2015-08-03. K. Š. ir L. G. šio įvykio nematė, nes buvo nuėję su policininkais. R. ir L. įvykio vietoje nebuvo. Jos tėvas laikotarpiu nuo E. Š. sužalojimo iki kreipimosi į gydymo įstaigą jokių sužalojimų daugiau nepatyrė. Apklausiama papildomai A. J. parodė, kad 2015-08-01 apie 23.30 val., būnant šventėje, buvo sumuštas jos brolio klasiokas E. T. Kaip šį sumušė, ji nematė, o tik jis pats pasakė, kad jį sumušė K. Š., E. Š. ir L., kurio pavardės ji nežino. Apie 00.30 val. ji pamatė K. Š. ir L., kurių paklausė, ko jie mušasi, tada jie abu pradėjo ją stumdyti, pargriovė ant žemės, o paskui pamatė, kad jie vejasi V. J. ir R. K. Tada ji paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Kai atvyko policija, K. Š. ir L. pasišalino. Atvykus policijai, jos brolis V. parodė, į kurią pusę šie nubėgo, tada policijos pareigūnai kartu su jos broliu nubėgo šių ieškoti. Ji, R. K. ir jos tėvas K. J. ėjo iš paskos. Kai priėjo, jau policijos pareigūnai buvo sulaikę K. Š. bei L., su kuriais buvo E. Š. Jos policijos pareigūnai paklausė, ar ji turi pretenzijų, o ji pasakė, kad turi, todėl policijos pareigūnai nusivedė link savo automobilio K. Š. ir L., nes jie ją mušė. E. Š. pasiliko, šio nesivedė, nes šis jos nemušė. Dar pasiliko jos brolis V. J., R. K. ir jos tėvas K. J. Jos tėvas pradėjo aiškintis su E. Š., dėl ko šie juos užpuolė. Besiaiškinant E. Š. trenkė alkūne vieną smūgį jos tėvui K. J. į veido sritį. Tėvas nuo smūgio nugriuvo ant nugaros, o E. Š. iš karto pabėgo. Tai matė ji, jos brolis V. J. ir R. K. Policijos pareigūnai nematė, nes jie nusivedė R. ir L. Daugiau jokių žmonių nebuvo. R. K. pradėjo šaukti policiją, kad yra sumuštas žmogus. Atbėgo, netoliese buvę, abu policijos pareigūnai, kurie jai su broliu padėjo pakelti tėvą. Matėsi, kad tėvui buvo patinusi akis ir veidas. Juos policijos pareigūnai nusivedė prie savo automobilio, o jos paklausė, ar ji dėl savo sumušimo rašys pareiškimą, bet, kadangi vaikinai jos atsiprašė, jai sužalojimai padaryti nebuvo, todėl ji pasakė, kad šiems pretenzijų neturi, todėl pareiškimo nerašys. Kadangi jos tėvas K. J. buvo išgėręs, tą vakarą jis nesiskundė, kad sulaužytas žandikaulis, tik sakė kad jam skauda. Tada policijos pareigūnai liepė ryte tėvui nuvažiuoti į policijos komisariatą ir, jei dar turės pretenzijų, parašyti pareiškimą. Policijos pareigūnai išvažiavo, o jie grįžo visi kartu į namus. Dėl to, kad buvo sekmadienis, jie į policiją kreipėsi po paros, tai yra pirmadienį. Ji su tėvu nuėjo į Kuršėnų policijos nuovadą, kur jiems liepė važiuoti į Šiaulius. Tada jie nuėjo į Kuršėnų polikliniką, kur davė siuntimą važiuoti į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Jie, atvažiavę į Šiaulius, iš karto nuvyko į ligoninę, pasakė kad tėtį guldys į ligoninę, bet, kadangi jis nebuvo pasiruošęs, todėl grįžo į namus, o kitą dieną tėtis atvažiavo į ligoninę. Kadangi į ligoninę neatvyko policijos pareigūnai, ji sekančią dieną, tai yra rugpjūčio 5 d., atvyko į policijos komisariatą ir pasakė, kad sumuštas tėvas guli ligoninėje, kuris nori rašyti pareiškimą, tada policijos pareigūnai rugpjūčio 6 d. nuvyko į ligoninę, kur tėvas parašė pareiškimą. Ji visą laiką buvo su tėvu K. J., todėl jo niekas kitas sumušti negalėjo, o tik E. Š. jos tėvui alkūne sudavė tik vieną smūgį, nuo kurio jis nugriuvo ant nugaros. Iš kur galėjo pas tėvą atsirasti daugiau sužalojimų, pasakyti negali. Apklausiama papildomai A. J. parodė, kad ji nematė, kaip E. Š. sumušė jos tėvą. Apklausų metu davė parodymus, kad matė, nes norėjo liudyti tėvo naudai. Jie tokius parodymus duoti susitarė su broliu V. Jie patvirtino paties tėvo K. J. parodymus. Tėvas jiems papasakojo, kaip viskas buvo, jie tą patį pakartojo apklausų metu, norėdami padėti tėvui, nes jis buvo sužalotas. Ji nemanė, kad meluoja, nes tėvą E. Š. sumušė, tik tiek, kad ji su broliu, kaip tėvą mušė, nematė. Niekas kitas tėvo sužaloti negalėjo, nes tėvas buvo sveikas. Ji matė, kad jie ėjo abu kartu su E. Š., o kai R. sušuko, kad sumuštas tėvas, ir kai ji pribėgo, tėvas gulėjo ant žemės, o E. Š. jau nebuvo, jis buvo pabėgęs, o daugiau prie tėvo jokių asmenų nebuvo. (1 t., b. l. 41-45, 47-49, 88-89).

Liudytojo V. J. parodymais, kuriuose jis parodė, kad 2015-08-01 (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., vyko sporto šventė. Po šventės jis kartu su seserimi A. J. ir R. K. vaikščiojo po kaimą. Kai jie nuėjo prie geležinkeliečių pastato, prie jų prisikabino K. Š., kuris buvo su L. ir R., kurių pavardžių jis nežino. Tarp jų įvyko konfliktas, po ko buvo iškviesta policija. Laukiant policijos, K. Š. su merginomis pabėgo. Jis kartu su seserimi, K. K. ir policijos pareigūnais nuvyko prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, kur policijos pareigūnai sugavo K. Š. ir L., kurio pavardės jis neprisimena, kuriuos nusivedė pasikalbėti į šalį. Netoli jų buvo ir jis. Tuo metu buvo atėjęs ir jo tėvas K. J. bei E. Š. Jo tėvas ir E. Š. ėmė tarpusavyje aiškintis, dėl ko įvyko konfliktas. Tuo metu E. Š. vieną kartą alkūne trenkė jo tėvui į veidą. Po smūgio tėvas nugriuvo ant žemės. Tėvo veidas buvo kruvinas, lūpa praskelta, o žandas ištinęs. E. Š., sudavęs jo tėvui, nubėgo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Kai vyko šis incidentas, policininkai buvo nusivedę K. ir L., todėl jie nematė to įvykio. Nuvirtusį tėvą vienas iš policininkų padėjo pakelti. Tėvas į ligoninę kreipėsi pirmadienį, tai yra 2015-08-03. Daugiau po įvykio tėvas susitraumavęs nebuvo. Apklausiamas papildomai V. J. parodė, kad jis, nors pirmoje apklausoje nurodė, kad matė, kaip E. Š. tėvui smūgiavo alkūne į veidą, bet iš tikrųjų jis nematė, kaip E. Š. sudavė jo tėvui, o tik išgirdo, kai R. K. ėmė šaukti, kad muša jo tėvą. Tada jis pribėgo, kuomet tėvas jau gulėjo ant žemės, o E. Š. jau buvo pabėgęs. Melavo jis todėl, kad taip kalbėti jie buvo susitarę su A. J., norėdami apginti tėvą, liudydami jo naudai. ( 1 t., b. l. 51-54, 82-83).

Liudytojos L. Č. parodymais, kuriuose ji parodė, kad 2015-08-01 (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., ji su draugais buvo sporto šventėje. Po vidurnakčio ji ėjo namo, kuomet, einant pro geležinkeliečių pastatą, jie išgirdo šauksmus. Kažkas pašaukė K. Š., o šis kažką šūktelėjo atgal. Įvyko žodinis konfliktas. Kitoje konfliktuojančiųjų pusėje buvo A. J., V. J. ir R. K. Vaikinai tarpusavyje apsistumdė bei apsimušė, bet vėliau visi išsiskirstė. Einant namo, atvyko policija. Policijos pareigūnai sustabdė K. Š. ir šio draugą L., kurio pavardės ji nežino. Kol policija aiškinosi su jų draugais, ji paskambino E. Š., kurį pakvietė ateiti. E. Š. jai sakė, kad atėjęs jis nuėjo pas policijos pareigūnus, kurie aiškinosi su jo broliu K., bet su juo niekas nesikalbėjo. E. Š. jai sakė, kad jis sukonfliktavo su vieno jaunuolio tėvu K. Kuo tas konfliktas baigėsi, E. jai nesakė. Ji kartu su E. parėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kas įvyko konflikto metu, ji nematė. E. buvo šiek tiek išgėręs. K. ji nematė. (1 t., b.l.56-59).

Liudytojo T. A. parodymais, kuriuose jis parodė, kad 2015 metų rugpjūčio mėn. 1 d. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, vyko sporto šventė. Apie 00.30 val., tiksliai laiko neprisimena, pasibaigus šventei, jis kartu su patruliu V. M. važiavo į Kuršėnus, kuomet gavo iš Šiaulių AVPK budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime po sporto šventės, iš kurios jau važiavo, yra sumušta mergina. Jie grįžo į nurodytą įvykio vietą, kur juos pasitiko mergina, kuri prisistatė A. J., kuri paaiškino, kad ją sumušė kažkuris iš trijų jaunuolių. Ji nurodė, į kurią pusę pasišalino jaunuoliai. Jie juos sulaikė, bet jaunuolis, kuris buvo sudavęs A. J., pradėjo jos atsiprašinėti, todėl ji pasakė, kad jam pretenzijų neturi ir kad nerašys pareiškimo. Kad mergina būtų buvusi sužalota, nesimatė. Jiems dar bekalbant su A. J., prie jų pribėgo paauglys apie 13-14 metų amžiaus, kuris pasakė A., kad sumušė jos tėtį, kuris guli prie keliuko. Sakė, kad įvykio aplinkybių jis nematė, tik pamatė jau jį nugriuvusį. Vaikas jiems parodė, kur yra nukentėjęs, kuris gulėjo ant šono, akivaizdžiai matėsi, kad jis buvo labai girtas, sunkiai orientavosi aplinkoje, kalbėjo nerišliai. Iš matymo jis šį asmenį žinojo, nes, dirbdamas (duomenys neskelbtini) kaime, yra matęs jį ne kartą girtą. Tas asmuo save pasivadino K. J. Jie jį pakėlė, atsivedė prie automobilio. Nukentėjusysis K. J. paaiškino, kad E. Š. vieną kartą sudavė jam ranka į veidą, bet ar šis sakė, kad sudavė kumščiu ar alkūne, to neprisimena. Kadangi K. J. buvo labai girtas, su juo buvo sunku susikalbėti, todėl dukra A. J. paaiškino, kad ji su tėvu, kai šis išsiblaivys, ryte važiuos į Šiaulius pas medicinos ekspertus ir, kad rašys pareiškimą policijai. K. J. matėsi, kad patinusi akis. Kad būtų lūžęs žandikaulis, nesimatė, nes kadangi jis buvo girtas, todėl kalbėjo sunkiai. Kad šiam būtų ką nors skaudėję, šis nesiskundė. Dar jiems tik atvažiavus į įvykio vietą, jie matė K. J., kuris vaikščiojo ir klausinėjo, kas sumušė jo dukrą. Tuo metu nesimatė, kad K. J. būtų sumuštas, o kai, praėjus panašiai 10 minučių, kol jie aiškinosi su šio dukra dėl jos sumušimo, ir kai jau rado jį gulintį, matėsi, kad akis buvo pamušta. Daugiau akivaizdžiai jokių sužalojimų nesimatė. ( 1 t., b. l. 66-68).

Liudytojos V. M. parodymais, kuriuose jis parodė, kad 2015-08-01 (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. vyko sporto šventė. Jam su vyr. patruliu T. A., važiuojant iš šventės, apie 00 val. 30 min. jie gavo iš Šiaulių AVPK budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime po sporto šventės yra sumušta mergina. Jie grįžo atgal, kur juos pasitiko mergina, kurios anketinių duomenų jis neprisimena, kuri paaiškino, kad ją sumušė kažkoks jaunuolis, kuris pasišalino. Ji nurodė, į kurią pusę jaunuolis pasišalino, todėl jie nuėjo šio ieškoti. Prie jų prisijungė to jaunuolio ieškoti ir tos merginos tėvas, kuris buvo akivaizdžiai girtas. Taip pat buvo ir to vyro sūnus, kuris, kaip minėjo šio tėvas, taip pat buvo sumuštas, nors jokių sumušimo žymių nesimatė. Jis buvo pasilikęs su nukentėjusia mergina, o T. A. grįžo su nukentėjusiosios tėvu iš miško, kuriam matėsi, kad yra pamušta akis, kuri staigiai tino. Tuo metu matėsi tik patinusi akis, bet, ar buvo sulaužytas žandikaulis, jis nematė. Jis neprisimena, ką nukentėjęs asmuo aiškino apie jo sumušimo aplinkybes. Jis pats to momento nematė. Nukentėjęs sakė, kad pareiškimo nerašys, o jį parašys kitą dieną, atvykęs į policiją. Kadangi įvykis buvo seniai, tai jis šio įvykio detalių neprisimena. ( 1 t., b. l. 70-71).

Liudytojo R. K. parodymais, kuriuose jis parodė, kad 2015 metų rugpjūčio mėn. 1 d. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, vyko sporto šventė. Pasibaigus šventei, jis matė, kaip K. Š. spyrė A. J. į pilvą, kuri iškvietė policijos pareigūnus. Po to, matė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ieškojo K. Š. Prisimena, kad policijos pareigūnai pagavo K. Š., kurį nusivedė link savo tarnybinio automobilio, o su jais kartu ėjo A. J., o jiems iš paskos V. J. Už kokių 15-20 metrų nuo V. ėjo jis, o už jo - už 50 metrų, ėjo E. Š. ir K. J. Girdėjo, kad K. J. E. Š. kažką aiškino, kad negalima muštis, ir tuo metu jis išgirdo garsą, kaip kad būtų suduotas smūgis. Kai jis atsisuko, ant žemės gulėjo K. J., o E. Š. tuo metu nuo jo bėgo. Jis pradėjo šaukti, kad E. muša V. tėvą. Priekyje, už kokių 100 metrų, jis matė šviečiančias policijos pareigūnų liemenes. Tada atbėgo V. J., A. J., policijos pareigūnai, o jis su V. pakėlė jo tėvą ir padėjo jam eiti, nes šis buvo girtas. Matėsi, kad šiam buvo sumuštas veidas, nors prieš tai jokių sumušimo žymių ant šio veido nesimatė. Jis paties mušimo nematė, nes, kai atsisuko, K. jau gulėjo ant žemės. Kaip E. Š. mušė K. J., niekas negalėjo matyti, nes jie abu ėjo už jo, visi kiti priekyje jo, o už E. ir K. nieko nebuvo. Be to, buvo tamsu ir buvo ne maži atstumai vienų nuo kitų. Policijos pareigūnai K. J. klausė, ar šis rašys pareiškimą, K. pasakė, kad išsiaiškinkit patys, o dukra A. J. pasakė, kad, kai tėvas išsiblaivys, tada eis į policiją ir parašys pareiškimą. ( 1 t., b. l. 74-75).

Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp R. K. ir V. J., kurios metu R. K. nurodė, kad priekyje jo ėjo policijos pareigūnai, kurie ėjo kartu su A. J. ir K. Š., o jiems iš paskos ėjo V. J., o jis ėjo atsilikęs nuo V. J. kokiais 15-20 metrų, o už jo kokiais 50 metrų atsilikęs ėjo K. J. ir E. Š. Tarp V. J. ir jo tėvo su E. Š. galėjo būti apie 65-70 metrų atstumas, o nuo A. J. iki tėvo ir E. Š. apie 100 metrų, todėl nė vienas iš jų negalėjo matyti, kaip buvo sumuštas K. J. Kadangi jis buvo arčiausiai, tai jis girdėjo garsą, kaip buvo suduotas smūgis, o kai jis atsisuko, pamatė ant žemės gulintį K. J. bei nuo jo nubėgantį E. Š. Kai jis ėmė šaukti, jog muša V. tėvą, tada visi atbėgo. Tuo tarpu V. J. sutiko su R. K. parodymais, nurodydamas, jog jis nematė, kaip buvo mušamas jo tėvas. Ankstesnės apklausos metu jis melavo, nurodydamas, jog matė, kaip E. Š. alkūne sudavė jo tėvui, kadangi norėjo apginti savo tėvą, nes tėvas iš tikrųjų buvo sumuštas, o jis norėjo, kad greičiau baigtųsi bylos tyrimas. ( 1 t., b. l. 79-81).

Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp R. K. ir A. J., kurios metu R. K. parodė, kad A. J. su policijos pareigūnais ėjo priekyje, už jų ėjo V. J., o jis ėjo atsilikęs nuo V. J. apie 15-20 metrų atstumu, o už jo apie 50 metrų atstumu ėjo K. J. su E. Š. Tarp A. J. ir jos tėvo buvo apie 100 metrų atstumas. Kadangi jis buvo arčiausiai, tai jis išgirdo suduodamo smūgio garsą, o kai atsisuko, pamatė gulintį ant žemės K. J. bei nuo jo nubėgantį E. Š. Tada jis ėmė šaukti, jog muša V. tėvą. Tai išgirdę, atbėgo policijos pareigūnai, V. J. ir A. J. E. Š. tuo metu jau buvo nubėgęs. Jis mano, kad niekas negalėjo matyti, kaip buvo mušamas K. Tuo tarpu A. J. sutiko su R. K. parodymais, tvirtindama, jog ji iš tiesų nematė, kaip buvo suduotas smūgis jos tėvui. Ji atbėgo tik tuomet, kai R. K. sušuko, kad yra mušamas jos tėvas. Kai ji atbėgo, tėvas gulėjo ant žemės, o E. Š. jau nebuvo. Ji ankščiau sakė, jog matė, kaip buvo mušamas jos tėvas, kadangi norėjo liudyti tėvo naudai. ( 1 t., b. l. 85-87).

Iš 2016-02-10 d. susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. J. su kaltinamuoju E. Š. susitaikė, kaltinamasis jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, kaltinamasis E. Š. įsipareigojo iki 2016-09-10 nukentėjusiajam K. J. atlyginti 700 eurų padarytą neturtinę žalą, mokant kas mėnesį po 100 eurų. Nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi ir prašo baudžiamąjį procesą nutraukti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo E. Š. parodymai, kuriuose jis prisipažino kaltu ir parodė, kad sudavė nukentėjusiajam K. J. vieną smūgį į veido sritį, po ko jis nugriuvo, nukentėjusiojo K. J., liudytojų A. J., V. J., L. Č., T. A., V. M., R. K. parodymai atitinka vieni kitus, juos patvirtina bylos rašytiniai įrodymai: apžiūros protokolai, specialisto išvada, kita bylos medžiaga, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis E. Š. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam K. J. į veido sritį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, veika teisingai kvalifikuota.

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis E. Š. anksčiau neteistas, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka nebaustas ( 1 t., b. l. 137). Psichiatrinis gydymas: 1999-11-17 ir 2000-09-13 nustatyta diagnozė: mišrus emocijų ir elgesio sutrikimas, 2008-03-05 ir 2008-09-03 nustatyta diagnozė: vidutinio sunkumo depresinis epizodas ( 1 t., b. l. 140), narkologinis gydymas netaikytas ( 1 t., b. l. 142), mokosi, yra jauno amžiaus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusysis K. J. prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, bylą nutraukti. Kaltinamasis E. Š. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ar kitu pagrindu, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, kad yra visos BK 38 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, todėl kaltinamasis E. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju K. J., baudžiamoji byla nutrauktina. Kaltinamajam E. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė siekiant jam padaryti teigiamą poveikį, užtikrinant, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Byloje pareikštas K. J. civilinis ieškinys dėl 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. J. su kaltinamuoju E. Š. susitaikė ir susitarė dėl ieškinio atlyginimo, E. Š. įsipareigojo nukentėjusiajam K. J. iki 2016-09-10 atlyginti 700 eurų neturtinę žalą, mokant kiekvieną mėnesį po 100 eurų, todėl šis susitarimas tvirtintinas, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Byloje pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos 919,69 eurų civilinis ieškinys, kuris yra realus ir pagrįstas byloje esančiais dokumentais, su juo sutinka ir kaltinamasis E. Š., todėl jis tenkintinas ir priteistinas Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo E. Š.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (LR BK 38 str. 1 d.), baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 48 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 8 valandas per mėnesį.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą E. Š. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patvirtinti 2016-02-10 d. susitarimą, kurio E. Š. įsipareigoja iki 2016-09-10 nukentėjusiajam K. J. atlyginti 700 (septynių šimtų) eurų padarytą neturtinę žalą, mokant kiekvieną mėnesį po 100 (šimtą) eurų ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos 919,69 (devynių šimtų devyniolikos eurų 69 centų) eurų civilinį ieškinį ir priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo E. Š.

E. Š. laikinai apribotą nuosavybės teisę į „Swedbank“ AB asmeninėje banko sąskaitoje esančią 920 eurų sumą, atlyginus Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: CD su pagalbos kvietimo garso įrašu, kuris yra byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas Audrius Sadauskas