Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A–112–212/2008

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. balandžio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. B., R. N., G. N. ieškinį atsakovei J. K. dėl velionio skolų ir jo laidotuvių išlaidų apmokėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatė, kad V. B., kuris yra ieškovės O. B. sūnus ir ieškovės R. N. brolis, mirė 2006 m. birželio 22 d. Jo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), ir priklausiniai: 1/8 pastato – lauko virtuvės, kurios unikalus (duomenys neskelbtini), 1/8 pastato – tvarto, kurio unikalus(duomenys neskelbtini), 1/5 pastato – sandėlio, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), ½ pastato – stoginės, kurios unikalus (duomenys neskelbtini).

Teismas reikalavimą priteisti 1 345 Lt dydžio žalą, t.y. už V. B. savavališkai išneštą iš motinos namų turtą, atmetė kaip nepagrįstą. Sprendė, kad prašoma priteisti nusikaltimu padarytą žalą, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie pastarojo padarytus nusikaltimus.

Nustatė, kad atsakovė po tėvo mirties 2006 m. birželio 28 d. priėmė palikimą ir 2006 m. spalio 9 d. jai buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, pagal kurį ji po tėvo mirties paveldėjo butą Nr. 5 su rūsiu bei 1/8 dalį priklausinio pastato – lauko virtuvės, 1/8 dalį pastato – tvarto, 1/5 dalį pastato – sandėlio, ½ dalį pastato – stoginės. Teismas, sprendžiant ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovės jų patirtas velionio laidojimo išlaidas, taikė CK 5.59 str. analogiją, nes CK nėra normos, kuri reglamentuotų laidojimo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą. Laikė, kad toks ieškovų reikalavimas (priteisti 1 906 Lt laidojimo išlaidų) atitinka protingumo kriterijų, tačiau kai kurių prekių įsigijimas, o būtent - Utenos alaus už 3,98 Lt, Kalnapilio alaus už 3,18 Lt, cigarečių „Saint George Blue“ už 2,19 Lt, bei trijų butelių degtinės už 38,97 Lt prieštarauja moralės normoms, taip pat nesusijęs su laidojimo išlaidomis prekių - aušinimo skysčio už 3,99 Lt, kramtomosios gumos už 1,07 Lt, vienkartinių nosinių už 0,24 Lt įsigijimas. Išlaidas bažnyčios apeigoms – 190 Lt, duobkasiams – 160 Lt, giedoriams – 50 Lt, nors joms patvirtinti ieškovai ir nepateikė įrodymų, tačiau, vadovaudamasis CK 1.4 str. nuostatomis, laikė pagrįstomis atsižvelgiant į nusistovėjusius papročius. Kadangi atsakovė neginčijo bažnyčios apeigų, duobkasių, giedorių, karsto ir kitų daiktų atvežimo, katafalko nuomos paslaugų buvimo, gėlių pirkimo faktų, nepateikė įrodymų, kad atsakovai už nurodytas paslaugas patyrė mažesnes išlaidas, teismas sprendė, jog šios išlaidos atitinka protingumo kriterijus. Iš pateikto pirkimo čekio nustatė, kad už karsto ir velionio aprangą sumokėta 643 Lt. Viso ieškovų nurodyta laidojimo išlaidų suma sudaro 2 654,19 Lt. Atmetus valstybės suteiktą laidojimo pašalpą (6 MGL, tai yra 750 Lt), laidojimo išlaidas sudaro 1 904,19 Lt, kas atitinka protingumo kriterijus. Tokiu būdu, ½ dalį laidojimo išlaidų – 902,78 Lt priteisė iš atsakovės ieškovei O. B., likusią ½ dalį - ieškovams R. N. ir G. N..

Nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos V. B. nuosavybės teisės į butą Nr.5 ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini). Velionis V. B. nuo 1998 metų gyveno pas savo motiną O. B. (duomenys neskelbtini), o ieškovai R. N. ir G. N. nuo 1999-2000 metų remontavo ir pradėjo gyventi velioniui nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame gyveno iki pastarojo mirties. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai R. N. ir G. N. nuomojo šį butą, todėl laikė, kad tarp velionio ir ieškovų buvo susiklostę buto panaudos santykiai. Konstatavo, jog po V. B. mirties likęs palikimas – nekilnojamasis turtas buvo ženkliai pagerintas, tačiau ne palikėjo sąskaita, o ieškovų R. N. ir G. N. lėšų sąskaita, todėl sprendė, kad įpėdinė negali praturtėti nepagrįstai, o ieškovams turi būti atlygintos jų patirtos remonto išlaidos (CK 6.237 str.). Teismas laikė, kad ieškovai R. N. ir G. N. V. B. priklausančio buto remontą vykdė esant jo sutikimui, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai butu naudojosi ir palaipsniui remontavo ilgą laiką, tai yra nuo 1999-2000 metų iki 2006 m. birželio mėnesio, ką pripažino ir pati atsakovė, o naudotis kito žmogaus butu 7-8 metus ir jį remontuoti be jo sutikimo nėra įmanoma, tuo labiau, kad ieškovė R. N. ir velionis yra brolis ir sesuo, be to, byloje nėra duomenų, jog V. B. būtų ginčijęs, kad sesuo su šeima butu naudojasi neteisėtai.

Nustatė, kad, be grindų, sienų, vonios kambario, tualeto remonto darbų, buto apšildymui buvo įrengtas židinys ir išvestas naujas kaminas virš namo stogo. Židinio, kamino pastatymas ir medžiagos kainavo 4 900 Lt, kapsulė židiniui – 2 559 Lt. Vadovaudamasis LR Statybos įstatymu (1996-03-19 Nr. I-1240), liudytojo J. P., ieškovų paaiškinimu, kamino įrengimą laikė statinio kapitaliniu remontu, nes buvo pakeista statinio fasado išvaizda. Tokiu būdu, sprendė, kad kamino įrengimui buvo reikalingas nustatyta tvarka išduotas leidimas, ko ieškovai neturėjo, todėl kamino statybą laikė savavališka statyba, o iš ieškovų neteisėtų veiksmų negali atsirasti atsakovei pareiga atlyginti jiems išlaidas. Teismas nenustatė, kad kiti atlikti remonto darbai buvo neteisėti, todėl ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovės 14 470 Lt remonto išlaidų tenkino iš dalies. Kadangi ieškovai nepateikė įrodymų ir nenurodė, kiek kainavo kamino įrengimas, todėl jų patirtas židinio ir kamino pastatymo ir medžiagų įsigijimo 4 900 Lt dydžio išlaidas padalino pusiau ir laikė, kad židinio įrengimas atskirai ir kamino įrengimas atskirai kainavo po 2 450 Lt. Tokiu būdu, ieškovų reikalavimą priteisti remonto išlaidas tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovės J. K. 12 020 Lt remonto išlaidų ieškovams R. N. ir G. N..

Teismas atmetė ieškovų R. N. ir G. N. prašymą priteisti iš atsakovės 2 000 Lt dydžio velionio V. B. skolą, kuri buvo sumokėta kaip būsimo buto pirkimo - pardavimo sutarties avansinis mokėjimas, kadangi ieškovai šios sumos mokėjimą įrodinėjo savo pačių paaiškinimais, ieškovės O. B. paaiškinimu, liudytojo P. B. ir R. M. parodymais, tačiau jokių rašytinių įrodymų nepateikė, t.y. jie nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs.

Pirmosios eilės paveldėtoja (dukra ir atsakovė J. K.) jokių veiksmų, rodančių, kad ji pretenduoja į palikimą, neatliko, nes savo tėvo turtu bei jo laidotuvių organizavimu nesirūpino, todėl, vėliau atsakovei pareiškus savo teises į palikimą, ieškovų patirtos velionio laidojimo išlaidos turi būti atlygintos atsakovės paveldimo turto sąskaita. Atsakovės nurodomas CK 6.242 str. 3 d. reglamentuoja nesąžiningo ir nepagrįsto praturtėjimo, o ne paveldėjimo klausimus, todėl šiuo atveju šio straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Teiginiai, kad organizuojant V. B. laidotuves padarytos per didelės išlaidos, taip pat nepagrįsti ir įžeidžiantys, nes tai yra minimalios sumos, būtinos žmogui palaidoti karste bei pagal tradicijas pagerbti jo atminimą gedulingais pietumis po laidotuvių. Nurodo, jog tarp jos (ieškovės) ir V. B. buvo susitarimas nupirkti iš jo butą. Šio susitarimo pagrindu sumokėjo jam 2 000 Lt, tačiau staigi brolio mirtis sutrukdė tai įforminti notariškai. Būtent po šio susitarimo, 2006 m. balandžio - gegužės mėnesiais, ir pradėta kapitališkai pertvarkyti butą pagal savo poreikius. Ankščiau šiame bute buvo vykdomas tik einamasis remontas, tačiau šių išlaidų nereikalauja atlyginti. Be to, pats V. B. lankėsi bute, matė atliekamus darbus ir šiems darbams neprieštaravo, nes galiojo susitarimas dėl buto pardavimo. Atsakovės apeliaciniame skunde reikalavimas įrodyti, kad ieškovai turėjo lėšų medžiagoms ir darbams apmokėti, neturi nieko bendra su nagrinėjamu ieškiniu, tuo labiau, kad nagrinėjant bylą teisme atsakovė jau kėlė šį klausimą, tačiau jis nebuvo patenkintas, o baigiant nagrinėti byloje esančius įrodymus, tokio prašymo ji nepateikė. Turėjo ar neturėjo A. K. verslo liudijimą, nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas. Be to, atsakovė galėjo šią aplinkybę išsiaiškinti teisme, nes dalyvavo apklausiant A. K. liudytoju.

Teigia, jog židinio ir jo šildymo kanalų įrengimui buto viduje jokių statybos leidimų nereikia, todėl šių darbų negalima priskirti prie savavališkos statybos. Be to, nurodo, kad gyvenamajame name yra įrengtas kaminas, todėl atsakovei nenorint gauti leidimo ir įsiteisinti naujai virš stogo įrengto 0,5 m. aukščio kamino, židinį ir jo šildymo kanalus galima tiesiogiai prijungti ir prie bendro namo kamino.

Mano, kad reikalavimas prie bylos prijungti pateikiamas nuotraukas nepagrįstas, nes atsakovė turėjo galimybę apžiūrėti bute atliktus darbus, įsitikinti jų kokybe, laiku pateikti fotonuotraukas, kadangi vaizdo įrašą ji darė 2007-07-12 teismo posėdžio pertraukos metu, kuomet šalys apžiūrinėjo butą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad 2006-06-22 mirė V. B.. Po jo mirties liko palikimas: butas Nr. 5 su rūsiu, turintis 44,75 kv. m. bendro ploto su 1/8 dalimis priklausinių (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas atsakovei J. K. (t. 2, b. l. 26 -36). V. B. buvo atsakovės J. K. tėvas, ieškovės O. B. sūnus ir ieškovės R. N. brolis. V. B. palaidojo ieškovės ir kreipėsi į teismą prašydamos priteisti turėtas laidojimo išlaidas ir V. B. turto, jam nuosavybės teise priklausančio buto, pagerinimo išlaidas iš įpėdinės. Utenos rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovams iš atsakovės 1 805,56 Lt laidojimo išlaidų bei 12 020 Lt buto remonto išlaidų.

Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu nes: teismas nepagrįstai priteisė laidojimo išlaidas, nes įstatymas nenustato pareigos paveldėtojui atlyginti šias išlaidas; jos yra per didelės; buto remonto išlaidų atlyginti neprivalo, nes ieškovai neįrodė turėję tokio dydžio išlaidas; buto remontui nebuvo velionio V. B. sutikimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintas rungimosi principas, o tai reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali

pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis laidojimo išlaidomis ir nurodo, kad gedulingi pietus vienam žmogui 2006 metų vasarą kainavo apie 20 Lt, o kadangi juose dalyvavo 30 žmonių, tai teismas turėtų priteisti ne daugiau kaip 600 Lt. Mano, kad velionio drabužiai galėjo kainuoti apie 215 Lt. Savi teiginiam pagrįsti atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame nepateikė jokių įrodymų. Atmestinas atsakovės motyvas, kad turi būti sumažintos išlaidos už maisto produktus pirktus laidotuvių dieną, nes šie maisto produktai pirkti būtent gedulingiems pietums gaminti. Ieškovės pateikė leistinus rašytinius įrodymus apie turėtas laidojimo išlaidas ir pirmosios instancijos teismas tinkamai juos įvertino ir padarė teisingas išvadas dėl laidojimo išlaidų dydžio. Kolegija daro išvada, kad teismas teisingai pritaikė įstatymą, reglamentuojanti įpėdinio pareigą atlyginti laidojimo išlaidas. Atsakovė, laidojant tėvą pareiškė nepretenduojanti į palikimą, todėl ieškovės, realiai pradėjusios valdyti paveldimą turtą, turėjo teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas (CK 5. 59 str.). Atsakovė pareiškusi norą palikimą priimti, privalo turėtas laidojimo išlaidas atlyginti.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas R. N. ir G. N. gyveno velionio V. B. bute nuo 1999 metų. V. B. buvo žinoma apie jo bute daroma remontą ir pertvarkymus ir akivaizdu, kad jis tam neprieštaravo. Šią aplinkybę be ieškovių patvirtino liudytojai ir paties V. B. elgesys, nes ko jis buvo gyvas ginčo dėl daromo bute remonto nebuvo. Kolegija nesutinka su apeliantės motyvais, kad teismas nepagrįstai rėmėsi A. K. išduotais prekių ir paslaugų pirkimo kvitais, kad byloje nėra duomenų, jog A. K. turi verslo liudijimą. Byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2007-03-19 pažyma, kad A. K. turėjo verslo liudijimą nuo 2006-04-01 iki 2006-06-01 (t. 1, b. l. 113). Būtent šiuo laikotarpiu išduoti kvitai (t. 1, b. l. 22-24) ir todėl teismas tinkamai įvertino juos, kaip leistinus rašytinius įrodymus (CPK 177, 180, 185 str.). Atsakovės teiginiai ir samprotavimai apie per dideles darbų ir medžiagų kainas nepagrįsti jokiais įrodymais. Apeliantė pripažino, kad nuotraukos, esančios byloje (t. 1, b. l. 135), darytos paveldėtame bute, tačiau teigia, kad remontas neužbaigtas, tapetai vietomis atsiklijavę. Šių aplinkybių neneigė ir ieškovai. Prasidėjus ginčui teisme, remonto darbai buvo sustabdyti ir liko nebaigti. Ieškovai neprašė priteisti išlaidų už einamąjį buto remontą, jie prašė priteisti tik išlaidas už buto pagerinimą. Buto pagerinimo išlaidų negalima atskirti be žalos butui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė buto pagerinimo išlaidas (CK 6. 501 str.). Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliantės išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 92, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 14 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Lt (septynis šimtus litų) atstovavimo išlaidų R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 17 Lt (septyniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.