- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-857-574-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01492-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė (pirm.), Artūras Šumskas, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Emma Domajeva
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Artūro Šumsko, Gintaro Dzedulionio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 4 d. areštu 39 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. paskirta galutinė bausmė – 26 parų areštas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. nuteista už tai, kad 2014-10-08, prieš pietus, parduotuvėje “H&M“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos salėje iš prekių lentynos paėmė juodos spalvos rankinę, kurios kodas 083532, vertė – 138,08 Lt ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjusi už šią rankinę, tokiais savo veiksmais ji pagrobė svetimą, UAB “H&M Hennes & Mauritz“ priklausantį, nedidelės 138,08 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji D. B. prašo paskirti jai švelnesnę bausmę. Nurodo, kad ji pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi nusikaltusi, naujų nusikaltimų nepadarė, šiuo metu yra registruota darbo biržoje, ieško darbo. Be to, padeda tėvams prižiūrėti savo vaikus, siekia juos susigrąžinti ir dorai gyventi.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios D. B. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistoji apeliaciniame skunde kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl jai paskirtos bausmės.
LR BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę), motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Skirdamas nuteistajai D. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininkės asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
D. B. pripažinta kalta padariusi baudžiamąjį nusižengimą, t.y. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą (LR BK 178 str. 4 d.). D. B. anksčiau 17 kartų teista, tarp jų ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b.l. 45-54), teistumas nėra išnykęs, už smulkaus svetimo turto pagrobimą bausta ir administracine tvarka (b.l. 59-79).
Nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo metu yra registruota darbo biržoje, byloje duomenų apie tai nėra, tokių duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Be to, duomenų, kad ji turi kokį nors legalų pragyvenimo šaltinį byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji praeityje teista už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo metu nuteista taip pat už turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, taip pat į tai, kad ji niekur nedirba, minėtos aplinkybės leidžia manyti, kad lėšų pragyvenimui ji gaudavo darydama nusikalstamas veikas, juolab, kad teisiamajame posėdyje apeliantė pati nurodė, kad rankinę būtų pardavusi (b.l. 108).
Šios aplinkybės rodo, kad D. B. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jokių išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos bausmės jos nesulaikė nuo naujo baudžiamojo nusižengimo padarymo. Todėl, kolegijos nuomone, skirti BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį - baudą, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė arešto bausmę.
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantei už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajai D. B. paskyrė tinkamą bausmę, tenkinti skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios D. B. apeliacinį skundą atmesti.