- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- 1S-385-493/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- S. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algerdo Urbšio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2016 m. sausio 19 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinus nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 13 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2005 m. lapkričio 5 d., jos pabaiga – 2018 m. lapkričio 5 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. sausio 19 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuodamas tuo, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad nuteistasis S. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi tik tuo, kad jis praeityje turėjo drausminių nuobaudų ir buvo teistas. Tačiau nuteistasis pabrėžia, kad socialinės reabilitacijos priemonės pasiekė tikslą, kadangi jis buvo septyniolika kartų skatintas, buvo du kartus trims paroms išleistas į namus, visą bausmės laiką dirba ir įgijo ne vieną kvalifikaciją, iš uždirbtų pinigų reguliariai siunčia pinigus dukros išlaikymui ir padengė ieškinius, dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, turi daug apdovanojimų už dalyvavimą sporto ir kituose renginiuose, (duomenys neskelbtini) mokykla užtikrina, kad bus sudarytos sąlygos jam tęsti mokslus ir statybininko – apdailininko specialybei įgyti, pateikta pažyma, kad išėjus į laisvę nuteistasis bus priimtas į darbą, jis palaiko itin glaudžius socialinius ryšius su dukra ir žmona. Iš viso to matyti, kad nuteistasis yra stipriai, teigiamai motyvuotas integruotis į visuomenę, ir yra įsitikinęs, kad gali gyventi padoriai ir nenusikalsti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. K. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, yra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos.
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formalusis pagrindas priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos egzistuoja. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. S. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (36 balai pagal OASys), tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant dar nėra pakankamai įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – pataisos namuose dirba ūkio aptarnavimo brigadoje darbų skirstytoju, jo darbinė motyvacija teigiama, nuteistasis turi pakankamai reikiamų įgūdžių dirbti laisvėje, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, padengė civilinius ieškinius, glaudžiai bendrauja su žmona ir dukra, materialiai prisideda prie jos išlaikymo. Tačiau abejonių dėl nuteistojo pakankamos pažangos šalinant jam nustatytą kriminogeninį veiksnį – smurtinį elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu – kelia ta aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu S. K. buvo keturis kartus nubaustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą. Iš viso bausmės atlikimo metu nuteistasis drausminėmis nuobaudomis baustas vienuolika kartų ir, nors šios nuobaudos negalioja, nes yra panaikintos taikant skatinimo priemones, nuteistasis paskatintas septyniolika kartų, tačiau nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir požiūris į jam taikomus apribojimus, yra labai svarbus veiksnys sprendžiant dėl nuteistojo pažangos. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje nuodyta, jog, būdamas laisvėje, S. K. alkoholį vartodavo dažnai, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis stengiasi šį kriminogeninį veiksnį eliminuoti. Nuteistasis teigia, kad išėjęs į laisvę planuoja visiškai nevartoti alkoholio, tačiau neaišku, kiek šios nuostatos yra stiprios.
Abejonių dėl to, kad lygtinis paleidimas S. K. jau gali būti taikomas, kelia ir tai, kad nuteistasis, kaip teigiama socialinio tyrimo išvadoje, po bausmės atlikimo konkrečių planų dėl įsidarbinimo neturi. Nors pats nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad gauta pažyma apie tai, kad išėjus į laisvę jis bus priimtas dirbti, tačiau skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje tokios pažymos nėra. Iš Komisijos nutarimo matyti, kad jame minima UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas apie tai, kad bendrovė sutinka priimti dirbti S. K., tačiau šis raštas pataisos namuose gautas 2014 m. gruodžio 16 d., taigi nuo šio laiko jau praėjo daugiau kaip vieni metai, todėl neabejotinai vadovautis jame pateikta informacija negalima.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu dar negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad S. K. savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, todėl nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose. Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
Nuteistojo S. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.