- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- 1-536-1022/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22805-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Kaltinamasis
- V. R.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1967 m. liepos 1 d. Rusijoje, lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2017 m. birželio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsniu -laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
2 ) 2018 m. birželio 28 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 str. - areštu 20 parų (įsiteisėjo 2018 m. liepos 19 d.), teistumai neišnykę;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. R. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui, o būtent:
jis, 2018 m. gegužės 15 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto metu vieną kartą koja spyrė savo broliui J. R. į kairę veido pusę ir padarė žaizdą kairiame antakyje, dėl ko J. R. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas.
Baudžiamoji atsakomybė už šią V. R. padarytą nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad J. R. yra jo brolis, gyvenantis Tryškiuose. 2018 m. gegužės 15 d. ryte J. R. atvažiavo pas jį ir brolį J. R. aplankyti. Atvažiavęs atsivežė alaus, daugiau nei vieną pakuotę, 7,5 stiprumo. Alkoholį vartojo jis su J. R. kambaryje. J. R. negėrė, buvo virtuvėje. Vartojant alkoholį tarp jo su broliu prasidėjo žodinis konfliktas. Konfliktas prasidėjo apie 14.40 val. Konfliktui prasidėjus J. R. jau buvo stipriai girtas, jis dar stipriai girtas nesijautė. Išgertuvių metu jis sėdėjo fotelyje, o J. R. sėdėjo ant sofos. Konfliktuojant jis nuo fotelio atsistojo ir vieną kartą koja spyrė J. R. į veidą. Po jo spyrio pradėjo kraujuoti J. R. kairės pusės antakis. Jis po spyrio atsitraukė nuo J. R.. Po kokios minutės laiko jis vėl prie brolio priėjo pasiimti nuo stalo cigarečių, tuo metu ir pajuto deginantį skausmą dešinės kojos šlaunies dešinėje pusėje. J. R. rankoje laikė peilį. Jis peilį iš brolio atėmė. J. R. iš buto išėjo ir netrukus grįžo su pareigūnais. Dėl tokio savo poelgio, kad sužalojo brolį, gailisi. ( b. l. 64-65, 72 ).
V. R. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiama jo paties prisipažinimu ir parodymais, nuketėjusiojo J. R. parodymais, įvykio apžiūros protokolais su priedais (vaizdo lentelėmis), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija, tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, specialisto išvada ir kitais rašytiniais įrodymais.
Ikiteisminis tyrimas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22805-18 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas 2018 m. gegužės 30 d. vyresniosios tyrėjos Silvos Šimulionienės tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės iš esmės analogiškos nurodytosioms pranešime apie įtarimą bei informuota, jog įtariamasis V. R. įvykio vietoje sulaikytas iškart po nusikalstamos veikos padarymo, o nukentėjusysis J. R. medikų išvežtas į Mažeikių ligoninę (b. l. 1).
Apklausta kaip liudytoja nukentėjusysis J. R. nurodė, kad V. R. yra jo brolis. V. R. kartu su kitu broliu J. R. gyvena (duomenys neskelbtini), o jis gyvena Tryškiuose. 2018 m. gegužės 15 d. ryte jis dviračiu atvažiavo pas brolius jų aplankyti. Atvažiavęs nupirko pakuotę alaus 7.5 stiprumo. Namuose jis su V. R. vartojo alkoholį. J. R. buvo kitame kambaryje. Vartojant alkoholį jis V. R. papriekaištavo dėl to, kad šis prieš tai dieną turėjo vykti į teismą, tačiau nenuvyko, o tam, kad brolis nuvyktų į teismą, jis net buvo davęs pinigų. Dėl jo pareikšto priekaišto prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu abu jau buvo girti, jis jautėsi stipriai girtas, jau buvo išgėrę 4 butelius alaus. V. R., sėdėdamas priešais, atsistojo nuo fotelio ir jam, sėdinčiam ant sofos, koja vieną kartą spyrė į veidą. Dėl ko jam skaudėjo kairės akies sritis ir pamėlo akis, skausmą juto apie valandą laiko. V. R. spirdamas pataikė jam į kairę akį. Po V. R. spyrio jie toliau žodžiais konfliktavo, tačiau daugiau nesimušė. Civilinio ieškinio byloje jis nereiškia. Pretenzijų broliui V. R. neturi, su broliu susitaikė. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant broliui kuo švelnesnę bausmę, nes V. R. šiuo metu lanko stalių kursus, į kuriuos jį pasiuntė darbo birža. ( b. l. 18-19, 23 )
2018 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) bei priedu prie protokolo užfiksuota nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. (b. l. 15-20).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kopijos matyti, kad po įvykio, 2018 m. gegužės 15 d. 16.32 val. VšĮ Mažeikių ligoninėje J. R. nustatytas 2.14 promilių girtumas. ( b. l. 25 )
Iš 2018 m. gegužės 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 736/2018 (04) matyti, kad J. R. nustatyta žaizda kairiame antakyje. Remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis pasisakyti apie jam nustatyto sužalojimo padarymo mechanizmą nėra galimybės, kadangi nėra nurodytas žaizdos pobūdis, makromorfologinės savybės. J. R. nustatytas vienas kūno sužalojimas. J. R. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Mažeikių ligoninę 2018 m. gegužės 15 d., galimai nurodytu laiku. Remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, J. R. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( b. l. 33 ).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. R. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais, kuriuos patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai: nukentėjusiojo J. R. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (vaizdo lentelėmis), specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kiti rašytiniai įrodymai. Šių duomenų visuma patvirtinta, kad V. R. 2018 m. gegužės 15 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto metu mušdamas, tai yra vieną kartą koja spirdamas į kairę veido pusę savo artimam giminaičiui – broliui J. R. padarė žaizdą kairiame antakyje, dėl ko J. R. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas.
Visi duomenys dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir V. R. kaltei pagrįsti. Šis nusikaltimas padarytas tyčios kaltės forma: kaltininkas suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad V. R. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūlomos bausmės rūšimi, esant galimybei prašo skirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą (b. l. 74-76).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Nors kaltininko girtumas alkoholio kiekio matuokliu iš karto po įvykio nebuvo užfiksuotas, pastarajam nusistatyti girtumą atsisakius, tačiau jis pats neneigia minėtą dieną buvęs neblaivus, ką patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, taip pat į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę: nusikaltimą padarė būdamas teistas, turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, teistas už analogiškos nusikalstamas veikos – smurto prieš savo šeimos narį – kitą kartu gyvenantį brolį, padarymą (b. l. 40-46, 79-65); baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 49); nedirba, registruojasi darbo biržoje (b. l. 52-53); duomenų apie asmens psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą byloje nėra; į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes bei nusprendė jam paskirti vieną iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. R. pasiūlytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui už padarytą nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, V. R. prisipažįsta esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu, 2018 m. birželio 28 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendis, kuriuo V. R. pagal BK 243 straipsnį paskirta 20 parų arešto bausmė, įsiteisėjo 2018 m. liepos 19 d. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. R. paskirta bausmė subendrintina su Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta - 20 parų arešto bausme taikant visišką bausmių sudėjimą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme V. R. išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 15 d. 15 val. 10 min. iki 2018 m. gegužės 16 d. 15 val. 40 min. (2 dienas) ir laikytina, kad V. R. yra atlikęs dvi arešto paras ( b. l. 55, 66).
Pradėjus bausmės vykdymą V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (b. l. 67-68).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 303 straipsnio 2 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹ straipsniais,
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. R. paskirtą 30 parų arešto bausmę, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta - 20 parų arešto bausme, ir V. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę 50 (penkiasdešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme V. R. išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 15 d. 15 val. 10 min. iki 2018 m. gegužės 16 d. 15 val. 40 min. (2 dienas) ir laikyti, kad V. R. yra atlikęs dvi arešto paras.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. R. sulaikymo įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui dienos.
Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.