- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-330-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Egidijus Žironas, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- A. F., Trakų rajono savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- E. N.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centrui, Trakų rajono 2 notarų biurui
- Advokatai
- Gintaras Petukauskas, Jovita Stagniūnaitė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. F. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-826-804/2008 pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovams A. F. , Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, Trakų rajono 2 notarų biurui dėl pažymos, paveldėjimo teisės liudijimų ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, pastatų teisinės registracijos panaikinimo bei nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. N. 2008-03-18 pateikė ieškinį, prašydama:
1) Pripažinti negaliojančia 2007-01-09 Trakų rajono savivaldybės administracijos Aukštadvario seniūnijos pažymą Nr. GP-14;
2) Panaikinti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Trakų raj. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (malkinė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tvartas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiemo statiniai) teisinę registraciją J. F. , mirusio 2006-10-27, vardu;
3) Pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus, išduotus po J. F. mirties, įpėdiniams atsakovui A. F. ir R. F. ;
4) Pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, kuria atsakovui padovanotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakų raj.;
5) Pripažinti ieškovei nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų raj., ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei Vilniaus valstybinėje notarinėje kontoroje buvo išduotas 1979-08-24 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, pagal kurį ji paveldėjo savo tėvo I. P. , Š. sūnaus, palikimą – gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovei tvarkant nuosavybės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą dokumentus, 2007 m. vasarą paaiškėjo, kad nuosavybės teisės į ieškovės paveldėtą minėtą nekilnojamąjį turtą yra įregistruotos J. F. (ieškovės brolio Č. F. sūnaus) vardu pagal 2007-01-09 pažymą Nr. GP-14. Šiuo metu nuosavybės teisė į ieškovės paveldėtą ir jai priklausantį namą registruota atsakovo vardu. (duomenys neskelbtini), Semeliškių apylinkės „Raudonosios žvaigždės“ kolūkio ūkinės knygos asmeninėje sąskaitoje Nr. 287, kaip šeimos galva po I. P. , Š. mirties yra įrašyta ieškovė. Įrašo data – 1979-06-01. Tai patvirtino aplinkybę, kad ieškovė įregistravo paveldėjimo faktą. Ūkinės knygos buvo laikomos Semeliškių apylinkės tarnybos vykdomajame komitete ir jose yra užfiksuotas faktas, kad ieškovė paveldėjo savo tėvo palikimą. Vienintelis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo išduota Aukštadvario seniūnijos 2007-01-09 pažyma Nr. GP-14, buvo tas, kad J. ir R. F. faktiškai gyveno dabartiniame ginčo name. Be to, ir pati seniūnija abejojo, ar konkrečiai šitam namui išduota pažyma, nes namai nėra sunumeruoti, dėl ko kilo pagrįsta abejonė, ar pažyma apie pastatų nuosavybę atitinka tikrovę. Seniūnija pateikė ieškovei namų knygos Nr. 1375 įrašą, kuriame nurodyta šeimos galva J. F. , nors jo ūkiui nepriklausė jokie gyvenamieji namai. Mirus J. F. , jo turtą paveldėjo jo sutuoktinė R. F. ir atsakovas A. F. . 2007-03-19 dovanojimo sutartimi R. F. (mirė 2007-05-25) dovanojo savo turto dalį atsakovui. Įregistruoti nuosavybės teisę J. F. vardu pagal seniūnijos išduotą ginčo pažymą nebuvo galima, kadangi duomenys pažymoje neatitinka tikrovės ir ji pripažintina negaliojančia. Kadangi nuosavybė įregistruota pagal pažymą, kuri yra negaliojanti, reikalinga pripažinti negaliojančiais pastatų teisinę registraciją bei paveldėjimo teisės liudijimus, išduotus J. F. įpėdiniams, ir dovanojimo sutartį, kuria R. F. ginčo namo dalį padovanojo atsakovui (CK 1.5 str., 1.78 str. 2 d., LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ginčo pažyma Nr. GP-14 išduota dėl suklydimo, nes Aukštadvario seniūnija neturėjo informacijos, jog ieškovė yra I. P. turto paveldėtoja pagal testamentą. Kadangi (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., gyveno ne viena F. šeima, todėl nebuvo aišku, kuris namas priklausė J. F. . Dėl šių aplinkybių minėta pažyma yra neteisėta, todėl negaliojanti.
Atsakovas A. F. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo tėvas J. F. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., kurioje yra ginčo pastatai, gavo iš kolūkio ir valdė nuo 1975 metų. Ginčo pastatams buvo sudarytas 1988-12-23 Gyvenamo namo techninis pasas, iš kurio matyti, kad ginčo pastatų savininkas yra atsakovo tėvas. Ginčo pastatų pažymėjimai plane sutapo su vėliau 2007-01-09 pažymos Nr. GP-14 pagrindu atlikta teisine ginčo pastatų registracija atsakovo tėvo vardu. Ieškovės pateiktas 1979-08-24 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas kelia abejonių dėl jos keliamų reikalavimų pagrįstumo. Ieškovė nepateikė jokių jos tėvo nuosavybės į ginčo pastatus dokumentų. Aukštadvario seniūnijos 2007-06-21 pažyma Nr. S-82, kurioje nurodyta, kad ūkinėse knygose asmeninėje sąskaitoje Nr. 287 yra duomenys apie tai, kad I. P. ūkį paveldėjo ieškovė, neįrodė fakto, jog ieškovė paveldėjo būtent ginčo pastatus, kadangi ieškovė nepagrindė teisinio ryšio tarp ginčo pastatų ir ieškovės tėvo nuosavybės teisės į juos. Aukštadvario seniūnijos 2007-07-30 pažymoje užfiksuota aplinkybė, pagrindžianti atsakovo nuosavybės teises į ginčo pastatus teisėtumą, t. y. joje nurodyta, kad faktiškai J. ir R. F. šeima iki jų mirties gyveno tame name, kuriam buvo išduota pažyma. Po tėvų mirties iki šiol gyveno jų nepilnametis sūnus – atsakovas. Šios aplinkybės įrodė, jog ginčo pažyma Nr. GP-14 buvo išduota teisėtai, todėl negali būti pripažinta negaliojančia. Aukštadvario seniūnijos 2007-07-30 paaiškinimas Nr. S-90 patvirtino, kad pažyma Nr. GP-14 buvo išduota būtent ginčo pastatams. Kadangi minėta pažyma Nr. GP-14 buvo išduota teisėtai, teisėtais laikomi ir visi kiti vėliau sekę teisiniai veiksmai bei sandoriai, todėl negali būti panaikinama ginčo pastatų teisinė registracija bei pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimas ir dovanojimo sutartis, pagal kuriuos atsakovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo pastatus. Taip pat negali būti pripažinta ieškovės nuosavybės teisė į ginčo pastatus, nes nėra jokio teisinio pagrindo, kurį ieškovė būtų nurodžiusi (CK 1.78 str. 2 d.).
Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į ieškinį prašė reikalavimą dėl ginčo pastatų teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia spręsti kaip išvestinio pobūdžio reikalavimą, kurio išsprendimas priklausytų nuo reikalavimo dėl nuosavybės teisių įregistravimo pagrindo pripažinimo negaliojančiu išsprendimo. Kitus ieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pirmoji ginčo pastatų inventorizacija J. F. , Č. 1988-12-10 prašymu buvo atlikta 1988-12-23. Šios inventorizacijos metu buvo surinkti ir užfiksuoti duomenys apie gyvenamąjį namą 1A1m, malkinę 2I1ž, tvartą 3I1m, daržinę 4I1ž bei kiemo statinį (lauko tualetą). Teritorinis registratorius, atsižvelgdamas į 2007-01-03 R. F. prašymą bei minėtų nekilnojamųjų daiktų 1988-12-23 užfiksuotus kadastro duomenis, 2007-01-09 Aukštadvario seniūnijos pažymos apie pastatų nuosavybę, 2007-01-03 Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. A. liudijimo DA-5 bei 2006-10-23 J. F. mirties liudijimo AA Nr. 383835 pagrindais viešajame registre įregistravo J. F. nuosavybės teises į ginčo nekilnojamuosius daiktus. Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre į minėtus pastatus įregistruotos R. F. (1/4 dalis) bei atsakovo (3/4 dalis) nuosavybės teisės. Prašoma pripažinti negaliojančia teisinė registracija atlikta galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu bei atitinkanti Nekilnojamojo turto registro įstatymų reikalavimus, todėl gali būti panaikinta tik nuginčijus teisinės registracijos atlikimo juridinį pagrindą.
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2008-11-21 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė:
1) Pripažinti negaliojančia Trakų rajono savivaldybės administracijos Aukštadvario seniūnijos 2007-01-09 pažymą Nr. GP-14;
2) Pripažinti negaliojančiu 2007-02-14 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. DA-740;
3) Pripažinti negaliojančia 2007-03-29 dovanojimo sutartį Nr. DA-1451;
4) Panaikinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) sav., teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
5) Pripažinti E. N. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) sav.
6) Priteisti iš A. F. bylinėjimosi išlaidas: 2411,27 Lt - E. N. naudai, 559,03 Lt – valstybės naudai. Teismas pažymėjo, jog byloje kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, malkinę, tvartą ir kiemo statinius (lauko tualetą). Teismas nustatė, kad tiek liudytoja D. S. , tiek liudytojai K. S. ir A. K. parodė, kad ginčo turtas priklausė ieškovės tėvui I. P. , kuris testamentu jį paliko ieškovei. Atsakovo tėvas J. F. išlaužė ginčo namo spyną ir jame apsigyveno. Ieškovė kreipėsi į tuometinę Semeliškių apylinkę, rašė įspėjimą ir buvo pradėti ruošti dokumentai teismui dėl J. F. iškeldinimo, tačiau susirinko giminės ir ieškovės prašė leisti gyventi J. F. , nes jis neturėjo kur gyventi. Be to, ieškovė taip pat pagailėjo ir leido J. F. , kaip giminaičiui, gyventi ginčo name. Prieš tai J. F. gyveno pas jo žmonos motiną. Atsakovo tėvas žinojo, kad ginčo namas priklauso ieškovei. J. F. mirus, atsakovas neteisėtai įregistravo ginčo turtą savo tėvo vardu. Ginčo turtas buvo ne kolūkio, o priklausė I. P. . Namelis, kuriame gyveno J. F. motina, buvo mažas, todėl J. F. ir atsikraustė į I. P. namus. J. F. gyveno nepasiturinčiai. Ieškovė leido gyventi, gailėdama J. F. ir jo vaikų. Kol J. F. buvo gyvas, santykiai su juo buvo normalūs. Aplinkybė, jog ginčo turtas įregistruotas atsakovo vardu, paaiškėjo 2007 metais, kai ieškovė pradėjo tvarkyti žemės nuosavybės dokumentus.
Teismas pažymėjo, kad įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais, tačiau sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie padaryti iki 1991-07-25, t. y. iki LR Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, tai jie galėjo būti registruojami nekilnojamojo turto registre, pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų.
Teismas iš 2007-01-16 pažymėjimo apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nustatė, kad J. F. vardu įregistruotas ginčo turtas pagal 2007-01-09 pažymą Nr. GP-14. Teismas konstatavo, jog byloje esančioje minėtoje pažymoje nurodyta, kad ūkinėje knygoje Nr. 14 asmeninėje sąskaitoje Nr. 1375 J. F. , mirusio 2006-10-21, vardu yra įregistruoti gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav. Įrašas, esantis ūkinės knygos Nr. 14 asmeninėje sąskaitoje Nr. 1375 patvirtino, kad namų ūkio galva yra J. F. , tačiau duomenų apie namų ūkiui (J. F. ) priklausantį gyvenamąjį namą (gyvenamuosius namus) ir jo (jų) priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., minėtoje asmeninėje sąskaitoje nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad įrašas asmeninėje sąskaitoje Nr. 816 taip pat patvirtino, kad J. F. ir jo šeima gyveno pas I. F. (P.) (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., o duomenų apie jam priklausantį gyvenamąjį namą nėra. Teismas iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Aukštadvario seniūnijos 2007-07-30 paaiškinimo Nr. S-90 nustatė, kad seniūnija neturėjo informacijos apie ieškovei išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą. Be to, minėtame (duomenys neskelbtini) kaime nebuvo gatvių ir jame esantys namai taip pat nebuvo sunumeruoti, todėl nebuvo aišku, kuris namas priklausė J. F. šeimai.
Teismas, pažymėjęs, jog byloje nėra kitų duomenų, jog atsakovo tėvas ginčo nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, nekonstatavo įrašų, esančių ūkinėse knygose ir patvirtinančių, jog atsakovo tėvas nuosavybės teise valdė ginčo gyvenamąjį namą su priklausiniais, fakto. Teismas padarė išvadą, jog J. F. nuosavybės teise nepriklausė joks gyvenamasis namas su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., todėl 2007-01-09 pažyma Nr. GP-14, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota nuosavybės teisė į ginčo turtą J. F. vardu, pripažintina negaliojančia, todėl naikintina. Teismas, pažymėjęs, jog naudojimasis daiktu nesukelia asmeniui jokių teisinių pasekmių, kritiškai vertino atsakovo argumentus, jog jo tėvas su šeima gyveno ginčo name, jį remontavo ir juo rūpinosi kaip savu turtu, dėl ko jam pripažintina nuosavybės teisė į ginčo turtą. Teismas taip pat kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad jo tėvas ginčo turtą įgijo nuosavybės teise iš tuometinio kolūkio, taip pat liudytojų J. F. ir S. F. duotus parodymus, kadangi juos paneigė liudytojų D. S. , K. S. , A. K. ir R. F. teismo posėdžio metu duoti parodymai.
Teismas nustatė, jog 2007-08-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtino, kad šiuo metu ginčo turtas registruotas atsakovo vardu pagal 2007-02-14 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. DA-740 ir 2007-03-29 dovanojimo sutartį Nr. DA-1451. Pripažinus 2007-01-09 pažymą Nr. GP-14, kurios pagrindu J. F. įregistravo nuosavybės teisę į ginčo turtą, negaliojančia, 2007-02-14 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. DA-740 ir 2007-03-29 dovanojimo sutartis Nr. DA-1451, kurių pagrindu nuosavybės teisė įregistruota atsakovo vardu, pripažintini negaliojančiais ab initio (nuo jo sudarymo momento) ir todėl naikintini.
Teismas padarė išvadą, kad pripažinus negaliojančiomis ir panaikinus Trakų rajono savivaldybės administracijos Aukštadvario seniūnijos 2007-01-09 pažymą Nr. GP-14, 2007-02-14 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. DA-740 ir 2007-03-29 dovanojimo sutartį Nr. DA-1451, taikytina restitucija – ginčo turtas grąžintinas savininkui. Teismas pažymėjo, jog, nors reikalavimas dėl ginčo turto registracijos panaikinimo, t. y. kito asmens vardu įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo turtą panaikinimo Nekilnojamojo turto registre, yra išvestinis, tačiau irgi tenkintinas.
Teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtino, kad anksčiau ginčo turtas priklausė ieškovės tėvui I. P. . Atsakovas šios aplinkybės neginčijo ir ją paneigiančių įrodymų byloje nepateikė. Teismas nustatė, kad buvęs ginčo turto savininkas (ieškovės tėvas) I. P. , Š. sūnus, mirė 1979-02-02 dieną. Jo palikimą šešių mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė ieškovė, padavusi palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Teismas pažymėjo, kad 1979-08-24 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas (registro Nr. 1-3455) patvirtino, kad ieškovė paveldėjo I. P. turtą – gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav. Aplinkybę, kad ieškovė priėmė savo tėvo palikimą ir tokiu būdu jai perėjo nuosavybės teisė į ginčo turtą, patvirtino ir Trakų rajono Semeliškių apylinkės tarybos vykdomojo komiteto 1980-02-21 pažyma Nr. 37 bei 1979-10-11 įspėjimas Nr. 35, taip pat ir įrašas asmeninėje sąskaitoje Nr. 287, kurioje šeimos galva vietoje I. P. vėliau nurodyta ieškovė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas minėto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo taip pat neginčijo ir nepateikė įrodymų, paneigiančių šio liudijimo išdavimo teisėtumą. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad 1979-08-24 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas (registro Nr. 1-3455) į I. P. , Š. sūnaus, turtą ieškovei išduotas neteisėtai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jos nuosavybės teisę į ginčo turtą yra pagrįstas.
Teismas, atsižvelgęs į Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2006-10-24 nutarimą Nr. 7 „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“ ir pritaikęs vertinimo modelį, skelbiamą internete http://www.registrucentras.lt/masvertes, nustatė, kad ginčo turto vidutinė rinkos vertė 2008-03-18 dieną (šią dieną ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu) buvo 26449 Lt, todėl ši nurodyta ginčo turto vidutinė rinkos vertė laikytina ieškinio suma. Teismas pažymėjo, jog pagal pareikštus reikalavimus ieškovė turėjo ieškinį apmokėti 911 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Teismas nustatė, kad ieškinys apmokėtas 411,27 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Trakų rajono apylinkės teismo 2008-04-23 nutartimi ieškovė buvo atleista iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, konstatavo, jog iš atsakovo ieškovei priteisiama 2411,27 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. 411,27 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat valstybės naudai iš atsakovo A. F. teismas priteisė 559,03 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. 499,73 Lt žyminio mokesčio ir 59,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1964 m. CK 587 str. 2 d., 2000 m. CK 1.78 str., 1.80 str., 6.145 str. 1 d., CPK 88 str., 96 str.).
Atsakovas A. F. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Trakų rajono apylinkės teismo 2008-11-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškinį, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Atsakovas prašė atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nepagrįstai vertino iš esmės tik ieškovės poziciją remiančius įrodymus, kurie neatitiko kitų byloje surinktų įrodymų ir yra nenuoseklūs bei prieštaringi, taip pat netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų statusą ir turinį. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 str. ir padarė klaidingą išvadą, jog ieškovė turi nuosavybės teisę į ginčo turtą, kadangi ieškovė neįrodė faktų, kuriais grindė savo materialinį teisinį reikalavimą, kartu neįrodė savo teisės ir jos pažeidimo. Ieškovės pateikti įrodymai bei liudytojų parodymai nesuteikė pagrindo konstatuoti fakto, jog ieškovė yra teisėta ginčo turto savininkė. Atsakovo nuomone, ieškovės nuosavybės teisę į ginčo turtą paneigė šios aplinkybės. Ieškovės pateiktame 1979-08-24 Paveldėjimo teisės liudijime išvardintas turtas nesutampa su ginčo turto sudėtimi. Teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl galimybės tinkamai identifikuoti turtą, kurį paveldėjo ieškovė, egzistavimo. Be to, ieškovė byloje nepateikė paties testamento bei 1979-08-21 Semeliškių apylinkės tarybos Vykdomojo komiteto pažymos Nr. 291, kurie galėtų pagrįsti nuosavybės teises į ginčo turtą. Ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl nepateikė minėtų dokumentų. Teismas šios aplinkybės nevertino, kaip ir nevertino tos aplinkybės, ar žinojo atsakovo tėvas apie tai, kad kažkas kitas turi daiktines teises į ginčo turtą, ar ne. Taip pat nevertino liudytojo S. F. (atsakovo tėvo J. F. brolio) paaiškinimų apie tai, kad jis tiesiogiai girdėjo, jog ieškovės tėvas, pats jau gyvendamas pas ieškovę kitoje sodyboje, perleido ginčo turtą atsakovo tėvui. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai D. S. , K. S. teismo posėdžio metu parodę, kad atsakovo tėvas išlaužė ginčo namo spyną ir jame apsigyveno, tiesiogiai matė šį faktą. Tuo tarpu liudytojas S. F. pats girdėjo, kaip ieškovės tėvas liepė atsakovo tėvui nudaužti ginčo namo spyną, kadangi jis rakto neturėjo, ir jame gyventi. Šio liudytojo parodymai paneigė neteisėto ginčo namo užvaldymo faktą.
2) Teismas, remdamasis vien tik liudytojos D. S. parodymais, nepagrįstai pripažino, kad atsakovo tėvas žinojo, kad ginčo namas priklausė ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo šeimai būtų įteiktas Trakų rajono Semeliškių apylinkės tarybos Vykdomojo komiteto įspėjimas Nr. 35. Tiek liudytojas S. F. , tiek J. F. , tiek kiti liudytojai V. J. , J. J. , A. M. patvirtino, kad nei vienam iš jų nebuvo žinomas faktas, kad ieškovė yra paveldėjusi ginčo turtą. Aukštadvario seniūnė J. D. taip pat neabejojo atsakovo tėvo nuosavybės teisėmis į ginčo turtą. Teismas šių liudytojų parodymų nevertino, sprendime jų nefiksavo.
3) Teismas padarė klaidingą išvadą, pripažindamas ieškovės teises į visą ginčo turtą, kadangi iš asmeninės sąskaitos Nr. 321, asmeninės sąskaitos Nr. 349, asmeninės sąskaitos Nr. 298, asmeninės sąskaitos Nr. 214 bei asmeninės sąskaitos Nr. 287 matyti, jog ūkiui, kurio galva šiose sąskaitose įvardintas ieškovės tėvas, priklausė tik du nekilnojamojo turto objektai: gyvenamasis namas ir tvartas. Šie du pastatai nurodyti ir minėtame paveldėjimo pagal testamente liudijime.
4) Teismas neįvertino ir sprendime neužfiksavo fakto, jog ginčo pastate atsakovo tėvas gyveno nuo 1976 m., kurį patvirtino liudytojai A. M. , S. F. , J. J. , V. J. . Taip pat teismas nepakankamai visapusiškai analizavo ir įvertino tą aplinkybę, kad atsakovo tėvas, pradėjęs gyventi ginčo pastate, nuolat jį remontavo, prižiūrėjo, atstatinėjo kitus sodybos statinius, taip rūpindamasis ginčo turtu kaip savo. Priešingai, ieškovė, neva būdama teisėta savininkė, niekada ginčo turtu nesirūpino, tiek metų neįgyvendino savo nuosavybės teisės į ginčo turtą.
5) Teismas nepagrįstai atsisakė vertini Kadastrinių matavimų bylą, bei Nekilnojamojo turto nuosavybės pažymėjimą, kaip įrodymus atsakovo nuosavybės teisėms į ginčo turtą pagrįsti. Minėtame pažymėjime nurodyta, kad gyvenamojo namo statybos pabaigos metai – 1947 m., malkinės – 1988 m., tvarto – 1988 m. lauko tualeto – 1988 m., t.y. minėtų statinių statybos pabaigos metai 1988 m. įrodė, kad jie negalėjo būti pabaigti statyti anksčiau už ieškovės tėvo mirtį, 1979-02-02. Kadastrinių matavimų byla atsakovo tėvo vardu taip pat buvo užvesta 1988 m., t.y. tada, kai buvo pabaigti statyti kai kurie ginčo pastatai. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad atsakovo tėvas, baigęs statyti minėtus pastatus ir taip sukūręs naujus nekilnojamojo turto objektus, juos užfiksavo minėtoje kadastrinių matavimų byloje.
6) Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovės pateiktos ūkinių knygų asmeninės sąskaitos, kuriomis ji grindė savo nuosavybės teises į ginčo turtą, yra nenuoseklios, t.y. įrašai ūkinėse knygose yra prieštaringi:
a) ginčo turto sudėties neatitikimas;
b) asmeninėje sąskaitoje Nr. 828 ranka nubraukta N. P. , J. pavardė ir padarytas įrašas – N. E. , I.;
c) asmeninėje sąskaitoje Nr. 287 ranka nubraukta I. P. , Š., pavardė, įrašas darytas 1975 m., kai I. P. mirė 1979-02-02;
d) asmeninėje sąskaitoje Nr. 287 grafoje „Papildomos žinios“ ranka įrašyta, kad pastatai perrašyti S. D. , P. d. vardu, gyv. (duomenys neskelbtini). Kadangi įrašai yra nenuoseklūs, teismas neturėjo teisės jai remtis, kaip pakankamu pagrindu konstatuoti ieškovės nuosavybės teises į ginčo turtą. Teismas, teigdamas, kad Aukštadvario seniūnijos 2007-01-09 pažyma Nr. GP-14 yra neteisėta, nepagrįstai vadovavosi įrašu asmeninėje sąskaitoje Nr. 816, kadangi ginčijamoje pažymoje buvo minimi tik įrašai Nr. 1375.
7) Teismo sprendime paminėta LR Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija nenurodė, kokie dokumentai įrodo nuosavybės teises, jeigu statiniai pastatyti iki 1991-07-25. Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašą reglamentuoja Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 279 patvirtintas „Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 sąrašas”, kurio 2.1. p. nurodyta, kad pastatyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami, nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir šiuos dokumentus:
a) savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai;
b) savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, jeigu statiniai pastatyti nuo 1989-01-01 iki 1991-07-25 įskaitytinai. Kadangi ginčo pastatai buvo baigti statyti: 1947 m. - gyvenamasis namas, o kiti statiniai - 1988 m., šiai situacijai taikoma minėto nutarimo 2.1. p. a dalis, t.y. pastatai pastatyti ne iki 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos instrukcijos įsigaliojimo, be to reikalaujama ne seniūno ar mero pažyma apie įrašus ūkinėse knygose, o savivaldybės ar archyvo pažyma, nekonkretizuojant, kad ji turi patvirtinti, jog vykdomojo komiteto ūkinėse knygose įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų, kaip nepagrįstai teigė teismas.
8) Teismas pažeidė CPK 93 str., kadangi tenkindamas visiškai ieškinį, priteisė ieškovės naudai 2411,27 Lt bei valstybės naudai 559,03 Lt bylinėjimosi išlaidų tik iš vieno atsakovo A. F. . Ieškinys šioje civilinėje byloje buvo paduotas dviem atsakovams, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš abiejų atsakovų.
Ieškovė E. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2008-11-21 sprendimą nepakeistą.
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija, tretieji asmenys VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, Trakų rajono 2 notarų biuras nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 185 str. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė turi nuosavybės teises į ginčo turtą, nes įrodė faktus, kuriais grindė savo materialinį teisinį reikalavimą ir savo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti ieškovės nuosavybės teisėmis į ginčo turtą, nes 1979-08-24 Paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas ieškovei, nėra nuginčytas ar panaikintas nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos išreikalauti testamento, kuriuo turtas buvo paliktas ieškovei, bei 1979-08-21 Semeliškių apylinkės tarybos Vykdomojo komiteto pažymos Nr. 291, nes byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl 1979-08-24 Paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad ieškovės pateiktame 1979-08-24 Paveldėjimo teisės liudijime išvardintas turtas nesutampa su ginčo turto sudėtimi, nes 1979-08-24 Paveldėjimo teisės liudijime nurodytas gyvenamasis namas ir tvartai, esantys Trakų rajone, (duomenys neskelbtini), pagal 1980-02-21 Semeliškių apylinkės tarybos Vykdomojo komiteto pažymą Nr. 37 (1 t., b.l. 103) yra įvardinti kaip gyvenamieji ir ūkiniai trobesiai pagal paveldėjimo teisės pažymėjimą, pagal apylinkės tarybos ūkinių knygų asmeninę sąskaitą 287 priklausantys E. N. , I. d.
Aplinkybės, ar atsakovo tėvas žinojo apie tai, kad kitas asmuo turi daiktines teises į ginčo turtą, yra teisiškai nereikšmingos, nes Vilniaus apskrities archyvo 2008-07-28 rašte (1 t., b.l. 116) nurodyta, kad duomenų apie J. F. ir R. F. 1973 m. - 1996 m. turėtus pastatus (duomenys neskelbtini), Semeliškių apylinkėje, Trakų rajone, nėra. Vilniaus apskrities archyvo pateiktose ūkinėse knygose (1 t., b.l. 117-118, 124) nurodyta, kad J. F. gyvena I. P. name. Aplinkybės dėl to, ar ieškovės tėvas, neturėdamas raktų, leido atsakovo tėvui nudaužti ginčo namo spyną ir jame gyventi, neturi teisinės reikšmės nuosavybės teisiniams santykiams, nes leidimas gyventi nereiškia nuosavybės teisinių perleidimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų J. F. ir S. F. parodymais, nes liudytojų parodymais negalima paneigti ieškovės nuosavybės teisių į ginčo turtą, įrodytų rašytiniais įrodymais.
Tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo šeimai būtų įteiktas Trakų rajono Semeliškių apylinkės tarybos Vykdomojo komiteto įspėjimas Nr. 35, neturi teisinės reikšmės ieškovės nuosavybės teisėms, nes pagal 1980-02-21 Semeliškių apylinkės tarybos Vykdomojo komiteto pažymą Nr. 37 (1 t., b.l. 103) yra konstatuotos ieškovės nuosavybės teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi 1980-02-21 Semeliškių apylinkės tarybos Vykdomojo komiteto pažyma Nr. 37 (1 t., b.l. 103), kuri nėra nuginčyta ar panaikinta nustatyta tvarka. Aplinkybės, ar liudytojams S. F. , J. F. , V. J. , J. J. , A. M. buvo žinomas faktas, kad ieškovė yra paveldėjusi ginčo turtą, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, nes byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nuosavybės teises į ginčo turtą.
Aukštadvario seniūnė J. D. , išdavusi šioje byloje ginčijamą 2007-01-09 Trakų rajono savivaldybės administracijos Aukštadvario seniūnijos pažymą Nr. GP-14, parodė, kad jai nebuvo žinoma, kad atsakovo tėvai gyveno svetimame name, nes jiems ūkinės knygos buvo perduotos 2000 metais. Šiuo atveju teisiškai reikšminga, kad Vilniaus apskrities archyvo 2008-07-28 rašte (1 t., b.l. 116) nurodyta, kad duomenų apie J. F. ir R. F. 1973 m. - 1996 m. turėtus pastatus (duomenys neskelbtini), Semeliškių apylinkėje, Trakų rajone, nėra.
Teismas padarė teisingą išvadą, pripažindamas ieškovės teises į visą ginčo turtą, kadangi iš asmeninės sąskaitos Nr. 695 (1 t., b.l. 119-120) matyti, kad dėl I. P. , I. nuosavybės yra įrašai apie gyvenamąjį namą, peludę, tvartus, kiaulinuką, pirtį. Tai, kad buvo gyvenamasis namas su keletu ūkinės paskirties pastatų patvirtina ir 1979-08-24 Paveldėjimo teisės liudijime nurodyti duomenys apie gyvenamąjį namą ir tvartus, esančius Trakų rajone, (duomenys neskelbtini), kurie pagal 1980-02-21 Semeliškių apylinkės tarybos Vykdomojo komiteto pažymą Nr. 37 (1 t., b.l. 103) yra įvardinti kaip gyvenamieji ir ūkiniai trobesiai.
Aplinkybės, jog ginčo pastate atsakovo tėvas gyveno nuo 1976 m., neturi teisinės reikmės nuosavybės teisėms į ginčo turtą, nes ūkinėse knygose nėra duomenų apie J. F. ir R. F. 1973 m. - 1996 m. turėtus pastatus (duomenys neskelbtini), Semeliškių apylinkėje, Trakų rajone,
Teisėjų kolegija nevertina aplinkybių dėl ginčo turto prižiūrėjimo ar pagerinimo išlaidų, nes byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl išlaidų priteisimo. Dėl šios priežasties kolegija kritiškai vertina apeliacinės instancijos teismui pateiktą rašytinį įrodymą (2 t., b.l. 24), nes jis nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku pagal byloje pareikštus reikalavimus.
Aplinkybės, kad ieškovė negyveno ginčo name, nepanaikina nuosavybės teisių į ginčo turtą, nes vien atsakovo tėvo šeimos gyvenimas ginčo name pats savaime nesukuria nuosavybės teisių į ginčo turtą.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo pateiktą Kadastrinių matavimų bylą, bei Nekilnojamojo turto nuosavybės pažymėjimą, nes jie buvo sudaryti pagal ginčijamą 2007-01-09 Trakų rajono savivaldybės administracijos Aukštadvario seniūnijos pažymą Nr. GP-14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamojo turto registre kadastrinių duomenų fiksavimo data 1988 m. dėl gyvenamojo namo malkinės, tvarto, lauko tualeto, reiškia inventorizavimo datą, bet ne statybos metus (b.l. 78-79). Tai, kad kadastrinių matavimų byla atsakovo tėvo vardu buvo užvesta 1988 m., neįrodo atsakovo tėvo nuosavybės teisių į ginčo pastatus, nes pats inventorizavimo faktas nesukuria nuosavybės teisinių santykių. Juolab, kad Vilniaus apskrities archyvo 2008-07-28 rašte (1 t., b.l. 116) nurodyta, kad duomenų apie J. F. ir R. F. 1973 m. - 1996 m. turėtus pastatus (duomenys neskelbtini), Semeliškių apylinkėje, Trakų rajone, nėra. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė LR Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintą Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad ieškovės pateiktos ūkinių knygų asmeninės sąskaitos yra prieštaringos. Ginčo turto sudėtis pagal asmeninę sąskaitą Nr. 695 (1 t., b.l. 119-120) apie gyvenamąjį namą, peludę, tvartus, kiaulinuką, pirtį, atitinka 1979-08-24 Paveldėjimo teisės liudijime nurodytus duomenis dėl gyvenamojo namo ir tvartų, kurie pagal 1980-02-21 Semeliškių apylinkės tarybos Vykdomojo komiteto pažymą Nr. 37 (1 t., b.l. 103) yra įvardinti kaip gyvenamieji ir ūkiniai trobesiai. Asmeninėje sąskaitoje Nr. 828 nubraukta N. P. , J. pavardė ir padarytas įrašas – N. E. , I. yra atliktas dėl kito turto, kurį ieškovė įgijo paveldėjimo būdu pagal 1991 m. paveldėjimo teisės liudijimą, mirus ieškovės sutuoktiniui (1 t., b.l. 36-41 ). Asmeninėje sąskaitoje Nr. 287 (1 t., b.l. 19) nubraukta I. P. , Š., pavardė, ir įrašyta N. E. , I., pažymint, kad I. P. mirė 1979-02-02, tuo patvirtinant 1980-02-21 Semeliškių apylinkės tarybos Vykdomojo komiteto pažymos Nr. 37 (1 t., b.l. 103) duomenis.
Tai, kad asmeninėje sąskaitoje Nr. 287 grafoje „Papildomos žinios“ įrašyti S. D. , P. d. duomenys, neturi teisinės reikšmės byloje pareikštiems reikalavimams, nes byloje nėra sprendžiami klausimai dėl ieškovės dukters N. (po santuokos – S.) D., gim. 1958 m. (b.l. 42-43), nuosavybės teisių.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Aukštadvario seniūnijos 2007-01-09 pažyma Nr. GP-14 (1 t., b.l. 17) yra neteisėta, nes joje nurodytame ūkinės knygos asmeniniame įraše Nr. 1375 (1 t., b.l. 21-22) dėl J. F. nėra jokių duomenų apie nuosavybės teise valdomus pastatus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. F. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. N. naudai.
Priteisti iš atsakovo A. F. 820,77 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė