Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-11-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-6183-305/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-05
Bylos Nr.
2YT-6183-305/2018
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00978-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Pareiškėjas
G. B.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonės „Turto bankas“, V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6183-305/2018 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00978-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 5 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus,sekretoriaujant Ligijai Vosylienei,dalyvaujant pareiškėjui G. B.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),

suinteresuotam asmeniui V. B. (apie teismo posėdį pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. B. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina K. Ž., kuri nuosavybės teise turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 1744/4632 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, jo motina turėjo teisę paveldėti jos tėvui A. K. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą, paduodamas pareiškimą dėl jos palikimo priėmimo ir gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Pagal šį paveldėjimo teisės liudijimą jis paveldėjo motinai priklausantį butą bei dalį žemės sklypo, tačiau į šį paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris viešajame registre iki šiol yra registruotas jos tėvo (pareiškėjo senelio) A. K. vardu. Pareiškėjo motina K. Ž. iki pat savo mirties nebuvo susitvarkiusi šio namo paveldėjimo dokumentų. Pareiškėjo senelis (motinos tėvas) A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Kad paveldėti tėvui A. K. priklausantį turtą, pareiškėjo motina per šešis mėnesius nuo jo mirties turėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau ji to nepadarė, manytina, dėl to, kad buvo įsitikinusi, jog tėvui priklausantis gyvenamasis namas tampa savaime jos nuosavybe, nes ji tame name liko gyventi. Iš dalies tai įrodo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės Vilkaviškio seniūno 1999 m. kovo 24 d. pažyma Nr. 48, kurioje nurodyta, kad A. K. palikimą priėmė, tvarko ir valdo dukra K. Ž., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Tam, kad pareiškėjas galėtų paveldėti visą motinai priklausantį turtą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), teismine tvarka būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo motina K. Ž. priėmė palikimą po savo tėvo A. K. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Po tėvo A. K. mirties K. Ž. su šeima liko gyventi tėvui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jame gyveno maždaug iki 1984 m., t. y. iki sukūrusi kitą šeimą išėjo gyventi pas vyrą (L. Ž.). Tačiau jos tėvui priklausantį gyvenamąjį namą ji prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi bei pagal poreikį remontavo iki pat savo mirties. Kadangi po tėvo mirties pareiškėjo motina liko gyventi jos tėvui priklausančiame name, tai jai atiteko ir visi šiame name buvę bei jos tėvui priklausę asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Tokiu būdu ji priėmė palikimą po savo tėvo A. K. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 3-4). Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti (2018 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas 1.46-1.47 min., 2.20-4.31 min. ir 8.35-8.50 min.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti (b. l. 25).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. Ž. paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad K. Ž. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5). Pareiškėjo motina K. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo A. K. dukra (b. l. 6, 7, 8, 9), todėl turėjo teisę paveldėti mirusio tėvo turtą pagal 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis) (duomenų, kad A. K. buvo sudaręs testamentą, nėra). Po palikėjo A. K. mirties liko paveldėtino turto: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19). Remiantis byloje esančiai rašytiniais įrodymais (b. l. 20), pareiškėjo paaiškinimais bei liudytojų Č. K. bei V. M. parodymais (b. l. 3-4, 2018 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas 2.20-4.31 min., 5.30-6.31 min. ir 7.24-8.23 min.) nustatyta, kad K. Ž. iš karto po savo tėvo mirties faktiškai pradėjo naudotis minėtu turtu, t. y. kartu su savo šeima liko gyventi tėvui priklaususiame gyvenamajame name, šį turtą prižiūrėjo, tvarkė, remontavo ir t. t. Notaro liudijimai taip pat kiti byloje esantys dokumentai liudija, jog į notarą dėl palikimo priėmimo po A. K. mirties niekas nesikreipė, o K. Ž. palikimą priėmė jos sūnus – pareiškėjas G. B. (b. l. 10, 11, 12-15, 17).

Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog K. Ž. po savo tėvo A. K. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiojo turtą ir taip priėmė jo palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – jis, kaip K. Ž. sūnus, jos turto paveldėtojas, įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą K. Ž. priklausiusį turtą, todėl paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Laimutis Vaitkus