- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-11-22
- Bylos Nr.
- 1-1395-949/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00679-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Kaltinamasis
- N. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Mačiulienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. G. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004-03-05 sprendimu, priteisus lėšas dukros N. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2004-01-29 iki N. G. pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 125 Lt, žinodamas, kad privalo mokėti lėšas N. G. išlaikyti, šios pareigos vengė laikotarpiais nuo 2004-06-01 iki 2004-07-21, nuo 2005-10-21 iki 2012-06-10, nuo 2013-01-29 iki 2013-05-01.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju N. G. kaltu dėl jam pareikštų įtarimų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2002 metais jis draugavo su J. B.. (duomenys neskelbtini) gimė duktė N. G.. Gimus dukrai jis su J. B. pradėjo kartu gyventi, tačiau išgyveno neilgai, apie du mėnesius laiko. Po to, kai jis išsiskyrė su J. B., jis savo dukros N. G. nelankė ir ja nesirūpino. Materialiai N. G. taip pat nerėmė. Kad J. B. dukros N. G. išlaikymui prisiteisė alimentus, t. y. po 125 litus kas mėnesį iki dukros N. G. pilnametystės, jis žinojo, nors pačiame teismo posėdyje ir nedalyvavo. Jis gavo 2004 m. kovo 5 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo ir buvo iš jo priteisti alimentai dukros N. G. išlaikymui nuo 2004 m. sausio 29 d. Taip pat suprato ir tai, kad alimentus dukros N. G. išlaikymui turėjo mokėti, tačiau to padaryti negalėjo, kadangi neturėjo darbo. Dar alimentų negalėjo mokėti ir todėl, kad 2003 m. pabaigoje, tačiau tikslaus mėnesio ir dienos neprisimena, jis padarė nusikaltimą ir atlikinėjo bausmę. Bausmę atliko 2005 m. vasario 20 d. Jis gauna nedarbingumo pašalpą nuo 2012 m. gruodžio 20 d. Pažymą pateikė antstoliui dėl alimentų išieškojimo. Todėl paskutiniu metu iš nedarbingumo pašalpos atskaičiuoja alimentus. Be to jis turi kitą šeimą, turi du mažamečius vaikus, kuriuos taip pat reikia išlaikyti (60-61, 65-66 b. l.).
Nukentėjusiąja pripažinta J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. G. ji pažįsta. Jis yra buvęs jos sugyventinis. Prieš 11 metų su N. G. išsiskyrė ir su juo nebendrauja, nors (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė N. G.. Tik gimus dukrai apie porą mėnesių laiko ji dar pagyveno su N. G. ir su juo išsiskyrė. Nuo to laiko jis dukros N. G. nelankė ir ja nesidomėjo. Niekada nėra rėmęs nei jos, nei dukros materialiai. Tikslios datos nurodyti negali, bet netrūkus po skyrybų ji prisiteisė alimentus iš N. G. dukros N. G. išlaikymui. Buvo priteista dukros išlaikymui po 125 litus kas mėnesį. Apie tai N. G. žinojo, nes po teismo posėdžio jis gavo pranešimą iš teismo ir iš karto jai paskambino bei prašė, kad atsiimtų iš teismo prašymą dėl alimentų priteisimo. Ji nesutiko. Alimentų iš N. G. nei karto negavo. Dėl alimentų nemokėjimo visa medžiaga buvo perduota antstolės E. R. kontorai, tačiau ir po to N. G. vis vien nemokėjo alimentų. Vėliau ji pasikreipė į Vaikų išlaikymo fondo administraciją ir nuo tada iš ten gauna po 125 litus kas mėnesį dukros N. G. išlaikymui (54-55 b. l.).
Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Fondas) 2013-08-06 prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (4.2) D2-20816 matyti, kad pagal 2009-08-13 J. B. prašymą dėl išmokų mokėjimo jos nepilnametei dukrai N. G., gim. (duomenys neskelbtini), nes jos tėvas N. G. nevykdo teismo sprendimo ir nemoka lėšų vaiką išlaikyti, Fondo buvo priimtas sprendimas nuo 2009-08-13 N. G. kiekvieną mėnesį mokėti po 125 Lt dydžio išmoką iš Fondo. Apie priimtą Fondo sprendimą ir pasekmes skolininkui buvo pranešta registruotu paštu 2010-09-14, tačiau N. G. ir toliau vengia išlaikyti vaiką, todėl Fondas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (4-6 b. l.).
Iš antstolės E. R. 2013-10-09 pažymos apie priteistų lėšų vaikui N. G. išlaikyti mokėjimą matyti, kad skolininko N. G. įsiskolinimas pagal Šiaulių r. apylinkės teismo 2004-03-05 sprendimą nuo 2004-06-01 iki 2013-04-01 sudaro 14 558,27 Lt (30-32 b. l.).
Iš Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004-03-05 sprendimo matyti, kad iš N. G. priteistos lėšos dukros N. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2004-01-29 iki N. G. pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 125 Lt (35 b. l.).
Iš Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-10-31 pateiktos informacijos matyti, kad N. G. darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiu nuo 2012-06-11 iki 2013-01-28, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama (40 b. l.).
Iš Alytaus pataisos namų pateiktos 2013-10-16 informacijos matyti, kad N. G. atliko laisvės atėmimo bausmę nuo 2004-07-22 iki 2005-10-20 (42 b. l.).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2013-09-09 pažymos matyti, kad iš N. G. priskaičiuotos išmokos (netekto darbingumo pensija) nuo 2013-05-01 iki 2013-09-01 kas mėnesį išskaitomas išlaikymo išieškojimas (48-50 b. l.).
Iš 2013-10-10 pažymos apie N. G. šeimos sudėtį Nr. DR(16)-67(3.25) matyti, kad jo šeimą šiuo metu sudaro: sugyventinė M. V., dukra U. G., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus Ą. G., gim. (duomenys neskelbtini) (52 b. l.).
Iš N. G. pateikto neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, kad N. G. darbingumas nuo 2012-12-20 yra 55 procentai (53 b. l.).
Išdėstyti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis žinodamas apie tai, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004-03-05 sprendimu priteistos lėšas dukros N. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2004-01-29 iki N. G. pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 125 Lt, kad jas privalo mokėti, tačiau laikotarpiais nuo 2004-06-01 iki 2004-07-21, nuo 2005-10-21 iki 2012-06-10, nuo 2013-01-29 iki 2013-05-01 vengė pareigos išlaikyti vaiką. Kaltinamojo neveikimas teisingai kvalifikuotas kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatytas vengimas išlaikyti vaiką.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos – už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį - viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažįsta, kad N. G. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (94 b. l.); civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.
Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, N. G. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, siūlo skirti 9 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausme ir jos dydžiu (94 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. N. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (74-75 b. l.), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (76-84 b. l.), dėl jo netinkamo elgesio policijos nuovadoje skundų negauta (91 b. l.), jis nedirba, neregistruotas darbo biržoje (88, 89 b. l.), psichiatrijos centruose ir ligoninėse nesilankė (71, 72, 73 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skiriamos prokurorės prašomo dydžio bausmė (BK 47, 48 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam N. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (44b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
N. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.