- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- I-4817-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04170-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), vėliau su patikslintu skundu (b. l. 39–48), prašydamas: 1) atnaujinti teminą skundui dėl senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų nepriemokos priteisimo paduoti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė ar Fondo valdyba) 2014-07-14 sprendimą Nr. (6.5)I-6194 bei 2014-08-29 sprendimą Nr. (6.5)I-7166; 3) įpareigoti Valdybą išnagrinėti pareiškėjo 2014-06-30 prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo iš esmės.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius jam moka dvi pensijas - valstybinę socialinio draudimo senatvės pensija ir valstybinę nukentėjusiųjų asmenų pensiją. Nuo 2010 m. sausio mėnesio pareiškėjui mokama senatvės pensija buvo perskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį ir laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 mokama sumažinta senatvės pensija, o nuo 2010 m. vasario mėnesio jam mokama nukentėjusiųjų asmenų pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2012-08-31 mokama sumažinta nukentėjusiųjų asmenų pensija. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010-2013 m. laikotarpiu mokėjo pagal prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintas teisės normas sumažintas pensijas. Matydamas, kad prieštaraujančiu Konstitucijai būdu sumažintos abi pensijos Fondo valdybos Vilniaus skyriaus jokiu valiniu sprendimu nuo 2012-09-21 (įsiteisėjus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui) negrąžinamos, pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių su 2014-06-30 prašymu pateikti informaciją, kokios senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalys jam yra neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, taip pat prašė priimti sprendimą susidariusią abiejų pensijų nepriemoką išmokėti. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014-07-07 raštu Nr. (10.1)3-84241 (Skyriaus 2014-09-08 raštu Nr. (10.1)3-108038 duomenys buvo patikslinti) pateikė duomenis apie paskaičiuotas senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalis, kurios pareiškėjui yra neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų laikymo. 2014-06-30 prašymą likusioje dalyje dėl reikalavimo priimti sprendimą susidariusią abiejų pensijų nepriemoką išmokėti Fondo valdybos Vilniaus skyrius persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014-06-30 prašymą, ta apimtimi, kuria reikalavo išmokėti 2010-2013 m. laikotarpiu susidariusią abiejų pensijų nepriemoką, 2014-07-14 sprendime Nr. (6.5)I-6194 konstatavo, kad pareiškėjas, paduodamas 2014-06-30 prašymą, praleido terminą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio mėnesio ir 2010 m. vasario mėnesio sprendimams (valiniams aktams, veiksmams) apskųsti ir pasiūlė pateikti įrodymus praleistam apskundimo terminui atnaujinti. Pareiškėjas Fondo valdybai pateikė 2014-08-08 papildytą skundą, kuriuo prašė Fondo valdybą panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesių sprendimus (kurie pasireiškė neveikimu) - įsiteisėjus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui neišmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sumažintos senatvės pensijos dalies ir dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sumažintos nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalies. Taip pat prašė, jeigu Fondo valdyba nuspręstų, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo - spalio mėnesio sprendimai (pasireiškę kaip neveikimas) - įsiteisėjus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui neišmokėti abiejų pensijų nepriemokų - yra teisingi (teisėti), prašė atnaujinti terminą skundui Fondo valdybai paduoti, nes jį praleido dėl objektyvių priežasčių. Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjo 2014-08-08 papildytą skundą, 2014-08-29 sprendimu Nr. (6.5)I-7166 skundo reikalavimą dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo - spalio mėnesio sprendimų panaikinimo išnagrinėjo iš esmės ir atmetė kaip nepagrįstą, o papildyto skundo reikalavimo dėl senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų nepriemokos išmokėjimo netenkino, nes atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pareiškėjo 2014-06-30 prašymo nenagrinėjo, kaip paduoto praleidus nustatytą 3 metų apskundimo terminą.
Pareiškėjas su minėtais Fondo valdybos sprendimais nesutinka. Remiasi Konstitucijos 72 straipsniu. Mano, kad Fondo valdyba, konstatuodama tai, kad sprendimai jau yra įvykdyti, neteisingai taikė arba visiškai netaikė Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies normos, nes Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio mėnesio ir vasario mėnesio sprendimai (kaip valiniai aktai, veiksmai), kai buvo paskelbtas ir įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, dar buvo neįvykdyti. Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012-09-21, o Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimas dėl senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį buvo įvykdytas tik 2013-02-01, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. vasario mėnesio sprendimas dėl nukentėjusiųjų asmenų pensijos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį buvo įvykdytas tik 2013-03-01. Pareiškėjo manymu, Fondo valdybos Vilniaus skyrius turėjo laikytis procedūros, numatytos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje. Anot pareiškėjo, Fondo valdybos Vilniaus skyrius turėjo nutraukti 2010 m. sausio ir vasario mėnesių sprendimų (kaip valinių aktų, veiksmų) vykdymą ir 2012 m. rugsėjo - spalio mėnesiais (t. y. taikant bendrą Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, 69 punkte nustatytą 30 dienų terminą) priimti naujus sprendimus (valinius aktus, veiksmus) išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sumažintos senatvės pensijos dalį ir sumažintos nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį.
Dėl termino praleidimo pareiškėjas pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad Vyriausybė turi parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą. Todėl ir paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, tikėjosi, kad valstybė imsis veiksmų ir nustatys kompensavimo tvarką (šiuo atveju valstybę atstovaujančios institucijos - Vyriausybė greitu laiku parengs ir nustatys šių pensijų kompensavimo tvarką, o Fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Fondo valdyba - priims reikalingus sprendimus ir išmokės senatvės pensijos dalį sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį). Nurodė, kad šį laukimą sąlygojo tai, kad per viešas informavimo (žiniasklaidos) priemones įvairūs valstybės atsakingi asmenys teigė, kad kompensavimo tvarka greitu laiku bus paruošta, buvo paskelbta, kad rengiami ir atitinkami teisės aktų projektai. Todėl Fondo valdybos Vilniaus skyriui nepriėmus 2012 m. rugsėjo - spalio mėnesiais jokio sprendimo vis laukė, kad tai bus išspręsta per kompensavimo tvarką. Manė, kad dar gali tos tvarkos palaukti neinicijuojant ginčo teismine tvarka. Be to, šio termino praleidimą įtakojo neaiškus ir dviprasmiškas valstybės institucijų elgesys. Dėl paskirtų pensijų sumažinimo 2010 metais nebuvo priimti rašytiniai sprendimai, kas objektyviai apribojo pareiškėjo galimybes suvokti apie tokių sprendimų apskundimo tvarką ir terminą.
Atsiliepimas
Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime (b. l. 79–83) į patikslintą skundą nurodo, jog su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka, prašo teismo bylą dalyje dėl reikalavimo atnaujinti praleistą trejų metų terminą skundui paduoti nutraukti, o likusią patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, o 2010 - 2011 metais - ir Laikinuoju įstatymu. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas, be paminėtų teisės aktų, taip pat reglamentuojamas ir Valstybinių pensijų įstatymu. Iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sprendimams ir veiksmams (neveikimui) apskųsti.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad pareiškėjas, prašydamas apskaičiuoti, kokia senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalis jam neišmokėta dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, ir šią dalį išmokėti, su 2014-06-30 prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių, kuris, kaip sprendimus (kaip valinius aktus, veiksmus) nuo 2010 metų sausio ir vasario mėnesių pradėti mokėti pareiškėjui sumažintas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensijas priėmusi įstaiga, pareiškėjo 2014-06-30 prašymo dalies, kuria pareiškėjas prašė išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijų dalis, nenagrinėjo ir su 2014-07-07 raštu Nr. (10.1) 3-84241 persiuntė prašymą nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai. Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį, pirmąją sumažintą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją - 2010 metų vasario mėnesį, tad apie Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą mokėti ne visą paskirtą senatvės pensiją jis sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, atitinkamai apie sprendimą mokėti sumažintą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją - 2010 metų vasario mėnesį, nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Fondo valdybos Vilniaus skyrių su 2014-06-30 prašymu dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautų senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijų dalių išmokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2014-07-14 sprendimu Nr. (6.5) I-6194, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 20 punktu, pasiūlė pareiškėjui iki 2014-08-08 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimams nuo 2010 m. sausio ir vasario mėnesių mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintas pensijas pareiškėjas praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėjas, reikalaudamas panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo - spalio mėnesių sprendimą (valinį aktą, veiksmą) neišmokėti pareiškėjui sumažintų senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalių ir atnaujinti terminą skundui paduoti, su 2014-08-08 papildytu skundu kreipėsi į Fondo valdybą. Papildytame skunde nurodė, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius, įsigaliojus Konstitucinio Teisino 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, neva įgijo pareigą 2012 m. rugsėjo - spalio mėnesiais priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažintą senatvės pensijos dalį ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažintą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį, kadangi Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio ir vasario mėnesių sprendimai, įsigaliojus minėtam Konstitucinio Teismo nutarimui, dar nebuvo įvykdyti, bei kad jis praleido 3 metų kreipimosi į Fondo valdybą terminą, nes po 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo turėjo teisėtą lūkestį, jog sumažinta pensijos dalis bus kompensuota įstatymų nustatyta tvarka, galimybę ginti savo pažeistas teises pareiškėjui apsunkino neaiškus ir dviprasmiškas valstybės institucijų elgesys. Fondo valdyba 2014-08-29 sprendime Nr. (6.5) I-7166, įvertinusi, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo metu sprendimai mokėti pareiškėjui sumažintas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensijas nebebuvo vykdomi, o Konstitucinio Teismo nutarimų galia nėra nukreipiama retroaktyviai, atsisakė panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo-spalio mėnesių sprendimus, kurie net nebuvo priimti. Fondo valdyba, priimdama 2014-08-29 sprendimą, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuotą poziciją, jog apskundimo terminas skaičiuotinas nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo, ir įvertino, jog pareiškėjo lūkesčiai negali būti laikomi ekstraordinaria, objektyvia aplinkybe, užkirtusią kelią jai kreiptis į Fondo valdybą, todėl nusprendė, jog pareiškėjo pateikti argumentai negali būti laikomi pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti. Todėl Fondo valdyba, remdamasi Taisyklių 31 punktu, atnaujinti praleistą terminą atsisakė bei nenagrinėjo iš esmės pareiškėjo 2014-06-30 prašymo, kaip pateikto praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą.
Atsakovė savo poziciją grindžia LVAT praktika (2013 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Al43-816/2014).
Pažymėjo, kad pareiškėjas teigia, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio ir vasario mėnesio sprendimai (kaip valiniai aktai, veiksmai), kai buvo paskelbtas ir įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, nebuvo panaikinti, tačiau buvo toliau vykdomi, nes Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2012 m. rugsėjo-spalio mėnesiais nepriėmė sprendimų panaikinti minėtus Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio ir vasario mėnesio sprendimus ir atlyginti jų sukeltus padarinius - išmokėti pareiškėjui sumažintų senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijų dalis. Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ akcentavo, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas „nutraukti neįvykdytų sprendimų, pagrįstų teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, vykdymą“. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje, kaip ir kitose šio straipsnio dalyse, nėra nustatyta atvejų, kai Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama retroaktyviai, o ne į ateitį. Fondo valdybos Vilniaus skyrius Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dieną jau buvo nutraukęs savo sprendimų mokėti pareiškėjui sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas senatvės pensiją ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas sumažintą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (sumažinta pagal minėtas Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija pareiškėjui mokėta iki 2011-12-31, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija - iki 2012-07-31) vykdymą. Taigi Vilniaus skyrius 2012 m. rugsėjo-spalio mėnesiais nepriėmė (ir neturėjo priimti) jokių sprendimų (nei rašytinės formos, nei kaip valinių aktų (veiksmų)), kadangi įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui pareiškėjui, kaip minėta, jau nebebuvo mokamos pagal Laikinojo įstatymo 5 ir 8 straipsnių nuostatas (kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai) sumažintos senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensijos, t. y. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio ir vasario mėnesių sprendimai jau nebebuvo vykdomi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. P. yra senatvės ir nukentėjusių asmenų pensijos gavėjas.
Pareiškėjas A. P. su 2014-06-30 prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių, kurio prašė paskaičiuoti, kokia valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalis jam yra neišmokėta dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, bei priimti sprendimą išmokėti susidariusias pensijų nepriemokas, kadangi toks pensijų mažinimas prieštaravo Konstitucijai (b. l. 86).
Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014-07-07 raštu Nr. (10.1) 3-84241 informavo pareiškėją apie pensijų mažinimą 2010–2013 m. ir susidariusių nepriemokų dydžius, o prašymo dalį dėl neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimo pagal kompetenciją persiuntė Fondo valdybai (b. l. 12-15).
Fondo valdyba, atsakydama pareiškėjui į jo 2014-06-30 prašymo dalį dėl neišmokėtų pensijų išmokėjimo, 2014-07-14 sprendime Nr. (6.5) I-6194 nurodė, jog jis praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą ir pasiūlė jam iki 2014-08-08 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą dėl senatvės ir nukentėjusių asmenų pensijų nepriemokos priteisimo praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Nurodė, jog pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo (b. l. 84–85).
2014-08-08 Fondo valdyboje buvo gautas pareiškėjo A. P. 2014-08-08 papildytas skundas, kuriame pareiškėjas prašo atnaujinti terminą apskųsti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m sausio mėn. ir 2010 m vasario mėn. sprendimams (valiniams aktams, veiksmams) mokėti sumažintas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijas. Nurodo, kad šį terminą praleido dėl to, kad negavo jokių sprendimų apie pareiškėjui perskaičiuotas senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų dalis, taip pat nurodė, kad po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo turėjo teisėtą lūkestį, kad praradimai, patirti dėl pensijų mažinimo dideliu mastu, bus kompensuoti teisėkūros subjektų nustatyta tvarka ir terminais, išvengiant teisminės valdžios įsikišimo. Nurodė, kad šį terminą praleido ir dėl to, kad vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas. Pareiškėjas 2014-08-08 papildytame skunde, be kita ko, prašo panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesių sprendimus (valinius aktus, veiksmus), įsiteisėjus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui, neišmokėti jam dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sumažintos senatvės pensijos dalies ir dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sumažintos nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalies. Pastarąjį reikalavimą pareiškėjas grindžia Konstitucijos 72 straipsnio 4 dalimi (b. l. 91–97).
2014-08-29 Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5)I-7166 konstatavo, kad 2014-08-08 papildytame skunde nurodytos aplinkybės terminui atnaujinti negali būti laikomos svarbiomis, ekstraordinariomis, objektyviai sutrukdžiusiomis pareiškėjui per įstatymo nustatytą terminą pateikti skundą, todėl atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl 2010-2011 metais negautos senatvės pensijos dalies ir 2010-2013 metais negautos nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalies išmokėjimo paduoti bei atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-06-30 prašymą, kaip paduotą praleidus nustatytą trejų metų terminą. Šiame 2014-08-29 sprendime Fondo valdyba, be kita ko, nurodė, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesiais nepriėmė (ir neturėjo priimti) jokių sprendimų (nei rašytinės formos, nei kaip valinių aktų (veiksmų)), kadangi įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui jau nebebuvo mokamos pagal Laikinojo įstatymo 8 ir 5 straipsnių nuostatas sumažintos senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos, t. y. Vilniaus 2010 m. sausio ir vasario mėnesių sprendimai jau nebebuvo vykdomi (b. l. 87–90).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Fondo valdybos 2014-07-14 sprendimo Nr. (6.5) I-6194 ir 2014-08-29 sprendimo Nr. (6.5)I-7166 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimas turėtų būti panaikinti.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į Fondo valdybą (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į Fondo valdybos teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į Fondo valdybą diena.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos LVAT praktikos, nes bylų aplinkybės iš esmės analogiškos, o ginčo teisiniams santykiams taikytinos tos pačios teisės normos.
Kaip minėta, pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, o apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta nukentėjusiųjų asmenų pensija, sužinojo 2010 m. vasario mėnesį. Šiuo atveju pareiškėjo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-ajam pensijų skyriui paduotas 2014-06-30 prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme.
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis LVAT praktika, darytina išvada, jog pareiškėjas, paduodamas minėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai jam pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta pensija. Todėl skunde nurodytas pareiškėjo nežinojimas apie jo teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo dienos, praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi.
Pažymėtina, kad pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 20 p. jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 p. nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 p.).
Minėtas reglamentavimas reiškia, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, Fondo valdyba turi nustatyti terminą pareiškėjui, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą įrodymai nebuvo pateikti, ar pateikus, pripažinti nepagrįsti, Fondo valdyba turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Fondo valdyba ginčijamais sprendimais tinkamai laikėsi Taisyklėse reglamentuotos procedūros. Teismo vertinimu, atsakovė teisingai įvertino pareiškėjo nurodytas termino kreiptis į ją praleidimo priežastis ir pagrįstai nusprendė pareiškėjo prašymų nenagrinėti, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamus Fondo valdybos sprendimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl Fondo valdybos sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti jo 2014-06-30 prašymą dalyje dėl neišmokėtų senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų dalių išmokėjimo, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Fondo valdybos 2014-07-14 sprendimą Nr. (6.5) I-6194 ir 2014-08-29 sprendimą Nr. (6.5) I-7166, todėl teismui konstatavus, kad ginčijami Fondo valdybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, yra atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjo 2014-06-30 prašymo dalį dėl pensijų nepriemokos išmokėjimo iš esmės.
Kaip minėta anksčiau, pareiškėjas skunde nurodo, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius turėjo nutraukti 2010 m. sausio ir vasario mėnesių sprendimų (kaip valinių aktų, veiksmų) vykdymą ir 2012 m. rugsėjo - spalio mėnesiais (t. y. taikant bendrą Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, 69 punkte nustatytą 30 dienų terminą) priimti naujus sprendimus (valinius aktus, veiksmus) išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sumažintos senatvės pensijos dalį ir sumažintos nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį. Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime ir ginčijamame 2014-08-29 sprendime Nr. (6.5) I-7166 išdėstyta pozicija, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesiais neturėjo priimti jokių sprendimų (nei rašytinės formos, nei kaip valinių aktų (veiksmų)), kadangi įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui jau nebebuvo mokamos pagal Laikinojo įstatymo 8 ir 5 straipsnių nuostatas sumažintos senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos, t. y. Vilniaus 2010 m. sausio ir vasario mėnesių sprendimai jau nebebuvo vykdomi.
Pareiškėjas, be kita ko, teismo prašo atnaujinti praleistą trejų metų terminą skundui dėl pensijos nepriemokos priteisimo paduoti. Pažymėtina, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl skundo dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų padavimo termino atnaujinimo turi priimti Fondo valdybos direktorius ar jo pavaduotojas. Fondo valdyba, priimdama ginčijamą 2014-08-29 sprendimą Nr. (6.5) I-7166, išsprendė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą trejų metų terminą skundui dėl pensijos nepriemokos priteisimo paduoti. Taigi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi, kaip minėta, kompetencija spręsti praleisto termino paduoti skundą Fondo valdybai atnaujinimo klausimą šiuo atveju suteikta Fondo valdybai, o ne teismui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., įtvirtinta, kad kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, 2010–2011 m. dirbusiems ir gavusiems papildomai sumažintas pensijas, bus pradėtos išmokėti 2016 m. Kompensacijas nutarta išmokėti per trejus metus. 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams bus išmokėta 33 procentai praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc. praradimų. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka bus ne didesnė kaip 100 eurų, ji bus išmokėta visa 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį. Kompensuojamosios sumos bus apskaičiuotos ir išmokėtos nereikalaujant gavėjų prašymų, prašymus ir asmens tapatybę liudijančius dokumentus turės pateikti tik asmenys, kuriems pensijos mokėjimas yra nutrauktas. Kompensuojamosios sumos bus paveldimos ir jos bus išmokamos 2018 metų ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipsis iki 2018 m. spalio 31 d. Besikreipusiems iki 2018 m. gruodžio 31 d. senatvės pensijos kompensuojamoji suma bus išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Pagal šį įstatymą išmokama senatvės pensijos kompensuojamoji suma ir (ar) valstybinės pensijos kompensuojamoji suma neturės įtakos kitoms asmeniui pagal teisės aktus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms (valstybinėms pensijoms, valstybinėms šalpos išmokoms).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.