- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- AN2-293-397/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00033-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Pažeidėjas
- T. S.
- Kategorijos
- 8.20Netauriųjų metalų laužo ir atliekų, įtrauktų į draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą, supirkimas ar netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimas (ANK 143 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.13.3Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas (ANK 666 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Apylinkės teismas, Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu T. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 400,00 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tomdela“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), privalėjo laikytis įstatyme nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, o turėdamas galimybę įsiskolinimą mažinti, jo nemažino, atsiskaitinėjo su kitais Bendrovės kreditoriais, taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Tokiais savo neteisėtais veiksmais T. S. pažeidė kreditoriaus – VMI interesus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn asmuo patrauktas – T. S., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną T. S. atžvilgiu nutraukti, nepadarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
2.1. Skunde pabrėžiama, kad nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdama mokestinę nepriemoką trečios eilės kreditorei – VMI, neturėdama pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, tačiau ginčo laikotarpiu, tai yra 2023 m. rugpjūčio 27 d. Bendrovė vykdė savo veiklą bei pateikė VMI prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą 4 metų laikotarpiui. 2023 m. rugsėjo 15 d. VMI sprendimu minėtas prašymas buvo patenkintas, nuspręsta atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2025 m. rugsėjo 25 d., kartu įpareigojant Bendrovę įvykdyti papildomas sąlygas: įkeitimo, hipoteka, laidavimo ar garantijos. Terminas papildomoms sąlygoms įvykdyti ir sutarčiai sudaryti buvo pratęstas iki 2023 m. lapkričio 14 d. Nepaisant to, kad Bendrovė ginčo laikotarpiu buvo skolinga VMI, tačiau ši nereikalavo Bendrovės tuo metu mokėti susidariusios nepriemokos ir apeliantas pagrįstai, vadovaudamasis galiojančiais įstatymais, tikėjo, kad Bendrovė su VMI sudarys sutartį dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad Bendrovė turi nedelsiant sumokėti visą VMI mokestinę nepriemoką.
2.2. Skundo autoriaus teigimu, pagrindą manyti, kad sutartis su VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo bus sudaryta, davė ir tai, kad karantino laikotarpiu VMI su Bendrove 2021 m. vasario 25 d. buvo sudariusi žymiai didesnės mokestinės nepriemokos (114 379,60 Eur) išdėstymo sutartį ir Bendrovė ją be jokių problemų sumokėjo ir priešingai nei nustatė Apylinkės teismas, Bendrovė tuo laikotarpiu buvo moki, tik pasinaudojo tuo metu teikiama valstybės pagalba verslui siekiant Bendrovės lėšas investuoti į jos veiklą ir gauti kuo daugiau pajamų. Apylinkės teismas tuo tarpu neteisingai interpretavo apelianto išsakytus argumentus dėl ankstesnės mokestinės nepriemokos išdėstymo, tai yra, kad nemokumo problema atsirado karantino laikotarpiu, nors tokių argumentų apeliantas Apylinkės teismui nenurodė ir jokių to įrodymų byloje nėra. Priešingai, 2021 m. vasario 25 d. mokestinės nepriemokos išdėstymo sutartis patvirtina, kad Bendrovė 2022 m. kiekvieną mėnesį VMI mokėjo apie 8 000,00 Eur ir be problemų vykdė savo veiklą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VMI prieš priimdama sprendimą atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą visuomet įvertina Bendrovės mokumą ir buhalterinės atskaitomybės dokumentus, ką padarė ir šiuo atveju. VMI Bendrovės mokumo patikrinimui buvo paprašiusi papildomų dokumentų, kuriuos Bendrovė pateikė, taigi, ne tik apeliantas, bet ir VMI ginčo laikotarpiu nemanė, kad Bendrovė yra nemoki ir negali/negalės vykdyti savo įsipareigojimų. Taip pat Apylinkės teismas nepagrįstai nevertino ir to, kad Bendrovė ginčo laikotarpiu vykdė veiklą ir privalėjo atsiskaityti tiek su tiekėjais, kurių reikalavimų mokėjimo terminai buvo suėję, tiek su komunalinių mokesčių tiekėjais, tiek su darbuotojais, tiek ir su Sodra.
2.3. Apelianto įsitikinimu, Apylinkės teismas nepagrįstai nevertino ir to, kad Bendrovė vykdė statybų rangos darbus ir turėjo sudariusi net kelias sutartis dėl statybų rangos darbų atlikimo, kurias jau buvo pradėjusi vykdyti ir iš minėtų darbų turėjo gauti nemažas pajamas, kurias būtų panaudojusi atsiskaitymui su VMI vykdant einamuosius mokėjimus, tačiau VMI nesudarė su Bendrove mokestinės paskolos sutarties ir 2023 m. lapkričio 14 d. pradėjo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą. Dėl to, įmonės veikla buvo paralyžiuota, užsakovai nutraukė su Bendrove sutartis ir ši nebegeneravo pajamų, nebegalėjo atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais, tame tarpe ir su VMI, dėl ko buvo priversta bankrutuoti. Tuo tarpu jeigu VMI nebūtų pradėjusi priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, Bendrovė būtų vykdžiusi veiklą, pasirašytas su užsakovais sutartis dėl statybų rangos darbų atlikimo, kurias jau buvo pradėjusi vykdyti, ir būtų be problemų atsiskaičiusi tiek su VMI, tiek ir su kitais kreditoriais. Juolab, kad įmokos VMI pagal mokestinės paskolos sutartį nebuvo didelės – 2 663,35 Eur.
2.4. Apeliantas skunde pabrėžia, kad jeigu būtų sąmoningai siekęs neatsiskaityti su VMI, būtų neatsiskaitęs dar 2021 m., kuomet mokestinė nepriemoka buvo žymiai didesnė (114 379,60 Eur). Tai pat paminėtina, kad Bendrovė ginčo laikotarpiu taip pat vykdė mokėjimus VMI, todėl nepagrįsti kaltinimai, kad Bendrovė atsiskaitinėjo tik su kitais kreditoriais ir taip veikė tyčia. Visuotinai žinoma, kad juridiniam asmeniui vykdant savo veiklą, atsiranda poreikis ir būtinybė įsigyti tam tikras paslaugas ar prekes ir atsiskaityti už jas, todėl kiekvienu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį klausimą, turi būti vertinamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lėmusios objektyviosios administracinio nusižengimo pusės sudėties požymių nustatymą. Apelianto nuomone, sprendžiant jo kaip Bendrovės vadovo tyčinės kaltės padaryti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, (ne)buvimo klausimą, galima tik pasibaigus VMI duotam terminui įvykti papildomas sąlygas, tai yra 2023 m. lapkričio 14 d., ir tik nuo to laiko Bendrovės atlikti mokėjimai paskesnių eilių kreditoriams galėtų būti vertinami kaip tyčiniai veiksmai, atlikti bendrovės direktoriaus, suprantančio šių veiksnių neteisėtumą. Tuo tarpu tiek VMI pareiškimas, tiek ir skundžiamas pirmos instancijos teismo nutarimas, grindžiamas Bendrovės atsiskaitymais, atliktais laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d.
Atsiliepimas
3. 2024 m. spalio 21 d. VMI pateikė atsiliepimą į T. S. apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apelianto skundo netenkinti.
3.1. Pateiktame atsiliepime VMI nurodo, kad tai, jog apeliantas administracine tvarka nubaustas pagrįstai, pagrindžia byloje esantys įrodymai – VMI 2024 m vasario 19 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr) FR1042- 519, Bendrovės akcinėje bendrovėje „SEB bankas“ esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos likučių derinimo ataskaita, iš kurios matyti nuo kada yra susidaręs Bendrovės įsiskolinimas VMI, VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, iš kurių matyti, kad Bendrovė atsiskaitymų su kitais kreditoriais datomis, turėjo pradelstą įsiskolinimą VMI ir kokias įplaukas aktualiu laikotarpiu VMI gavo iš Bendrovės. Minėti įrodymai patvirtina, kad apeliantas, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d., būdamas Bendrovės vadovu ir atsakingu už Bendrovėje atliekamus atsiskaitymus, atsiskaitymų prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. S., tai yra pačiam sau, UAB „(duomenys neskelbtini)“, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o ne VMI, nors kiti kreditoriai pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemesnės eilės kreditoriai nei VMI.
3.2. Atsiliepime taip pat pažymima, kad apelianto siekis išsaugoti Bendrovės veiklą bei užtikrinti jos tęstinumą atsiskaitant su Bendrovės tiekėjais negali būti pateisinamas CK 6.930¹ straipsnio nuostatose įtvirtintų imperatyvaus pobūdžio taisyklių nevykdymu ir nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Taip pat apeliantas, žinodamas, kad jo valdoma Bendrovė neturi galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, ir turi įsipareigojimų VMI, suprasdamas, kad turi galimybę padengti dalį mokestinės nepriemokos VMI, tyčia nevykdė prievolės mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, taip veikdamas nesąžiningai atsiskaitinėjo su kitais žemesnės eilės kreditoriais, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Aplinkybė, kad jis kitiems žemesnės eilės Bendrovės kreditoriams sumokėjo 25 428,50 Eur, o VMI tik 3 527,68 Eur, iš kurių: 2 992,68 Eur buvo išieškoti priverstine tvarka ir tik 535,00 Eur buvo Bendrovės sumokėti geranoriškai, įrodo apelianto piktybiškumą ir tyčią. Tuo tarpu kiti apelianto skunde nurodytos aplinkybės, tai yra, kad Apylinkės teismas netinkamai įvertino ir apelianto aktyvius veiksmus (aktualiu laikotarpiu), kuriais jis siekė susitarti su VMI dėl Bendrovės mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, negali būti vertinamos kaip jo atsakomybę šalinančios aplinkybės, nes apelianto veiksmuose yra nustatyti visi, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji, jam inkriminuoto administracinio teisės nusižengimo požymiai, kurių minėtos nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia.
Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – T. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Šalies argumentai
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde T. S., nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo pateiktų paaiškinimų ir nepagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn pagal BK 120 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad mokėjimai buvo vykdomi tik būtiniausiems Bendrovės poreikiams, kadangi tuo metu ji vis dar vykdė veiklą, buvo būtina atsiskaityti už paslaugas su kreditoriais.
5. Vertinant apylinkės teismo priimto nutarimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu T. S. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido Apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad T. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Skundžiamas nutarimas yra iš esmės išsamiai motyvuotas, su jame padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, jų detaliai nebekartoja.
7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurio iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Kauno apylinkės teismo nutarimu T. S. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
8. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, yra VMI skolininkas. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d., Bendrovei pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2023 m. liepos mėnesį. Nustatytas mokestinės nepriemokos dydis – 79 576,37 Eur. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. S. vadovaujama Bendrovė 2023 m. rugpjūčio 27 d. pateikė VMI prašymą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2027 m. spalio 1 d. Atsakant į minėtą prašymą, VMI 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu (registracijos Nr. RNA-27236 išsiuntė Bendrovei atsakymą, kad atsižvelgiant į Bendrovės gaunamas pajamas, 2023 m. rugsėjo 15 d. priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2025 m. rugsėjo 25 d. mokant lygiomis dalimis su sąlyga, kad iki sutarties sudarymo Bendrovė įvykdys sprendime nurodytas papildomas sąlygas, tai yra mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrins hipoteka, įkeitimu, laidavimu arba garantija. Bendrovė neįvykdė papildomų sąlygų, todėl VMI 2023 m. lapkričio 15 d. išsiuntė jai raštą (registracijos Nr. RNA-33622) pranešdama, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą yra netekęs galios, nustatytu terminu neįvykdžius aptartų sąlygų. Taigi, apelianto teiginiai, kad jis pagrįstai tikėjosi, kad mokestinės priemokos atidėjimas bus tenkintas, todėl disponavo Bendrovės lėšomis savo nuožiūra atsiskaitinėdamas su kreditoriais, tame tarpe ir VMI (tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad vis dėl to, neteikdamas jai įstatymuose numatytos pirmumo teisės) deklaratyvūs, kadangi jis buvo tinkamai informuotas apie VMI priimtą sprendimą mokestinės priemokos atidėjimo netenkinti dėl neįvykdytų sąlygų ir atitinkamai, kaip įmonės vadovas, turėjo remtis įstatymais ir tokiu atveju laikytis atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.
10. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad VMI duomenimis 2024 m. balandžio 24 d. T. S. vadovaujamos Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 79 576, 37 Eur. Iš VMI operatyviniam patikrinimui atlikti pateiktos akcinės bendrovės „SEB bankas“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. matyti, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2023m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, kurie pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI. Atsiskaitymų prioritetą apeliantas, kaip Bendrovės vadovas teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. S., tai yra pačiam sau, UAB „(duomenys neskelbtini)“, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Minėtiems kreditoriams laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. apeliantas iš viso pervedė 25 428,50 Eur, tuo tarpu iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas VMI sumokėjo tik 3 527,68 Eur, iš kurių: 2 992,68 Eur buvo išieškoti priverstine tvarka ir tik 535,00 Eur buvo Bendrovės sumokėti geranoriškai. Taigi, mokėjimai nebuvo vykdomi periodiškai, skola buvo mažinama minimaliai, tačiau tuo pat metu Bendrovė atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, vadovas išsimokėjo atlyginimą sau pačiam. Nors administracinio nusižengimo byloje yra pateikti duomenys, kad Bendrovė 2023 m. rugpjūčio 27 d. teikė prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau kaip jau minėta, Bendrovės vadovas žinojo, kad VMI prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą netenkino, neįvykdžius reikalaujamų sąlygų, buvo apie tai informuotas, o net ir tuo atveju jei būtų nežinojęs ar mokesčių administratorius patenkins jo prašymą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau to nepadarė.
11. Taip pat apygardos teismas sprendžia, kad nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį veikus tyčia – T. S., kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat, kad jo turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę nors iš dalies sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nemažino, o sąmoningai pasirinko kitokią schemą, kuomet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais bei vykdė mokėjimus, neužtikrindamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą daro išvadą, kad materialiosios teisės norma – ANK 120 straipsnio 1 dalis – apeliantės padarytam pažeidimui pritaikyta tinkamai.
12. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamo Apylinkės teismo nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Be to, jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs Apylinkės teismas, nėra pateikta, todėl T. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens – T. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.