Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja M.I.B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti:

1.1. Deltuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, pa­tvirtinto Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2000-08-31 įsakymu Nr.2934-81, ištrauką dalyje dėl sutei­kimo J. B. ir A.A.B. žemės sklypų po 0,23 ha ploto bei jo pagrindu priimtus VAVA 2000 m. rugpjūčio 31d. įsakymą Nr.2934-81 ir VAVA 2002 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, kuriuo J.B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,23 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir VAVA 2001 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr.81-14732, kuriuo A.B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,23 ha plotą sklypo Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2. VAVA 2002-09-24 sprendimą, kuriuo J.B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,23 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ;

1.3. Ukmergės rajono Deltuvos kadastro vietovės patikslintą žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą VAVA 2002-08-12 įsakymu Nr.3141-81, bei šio įsakymo priedus: priedą Nr.l ir priedą Nr.2 dalyje dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) projektavimo A.A.B. ir J.B., bei šių aktų pagrindu priimtą VAVA 2002-08-12 įsakymą Nr.3141-81;

2. Įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių suprojektuoti paruošti išvadą dėl pareiškėjai nepamatuotos že­mės ploto (0,81 ha) suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, bei paruošti šios išvados pagrindu nuosavybės bylą (suprojektuoti prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo, kurio plotas 4,23 ha);

3. Įpareigoti VAVA Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių suprojektuoti ir paruošti išvadą dėl jai grąžintinos že­mės padidinimo 30 procentų, skaičiuojant nominalia kaina nuo sklypų, kurių plotai 6,96 ir 2,92 ha, viso papildomai nuo abiejų sklypų suteikti neatlygintinai 2,96 ha žemės;

4. Įpareigoti VAVA inicijuoti ir paruošti konsolidacijos projektą pagal pretendentų į žemės nuosavybės atstatymą 1997-12-03 susirinkimo protokolą ir racionalią žemėnaudą.

Pareiškėja nurodė, kad 1991 m. gruodžio 2 d. Deltuvos agrarinei tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo į žemę, kurią anuometiniame Ukmergės ap­skrities, Deltuvos valsčiaus, Pagojės kaime valdė jos senelis ir tėvas A. Prašymas patikslintas 1992-01-17. Tėvui A.A. nuosavybės teise nacionalizacijos momentu priklausė 10,55 ha. 1992 metais, prasidėjus žemės reformai, pagal patvirtintą preliminarinį projektą jai buvo atmatuotas 10,55 ha žemės sklypas Pagojės kaime, nuomai. Nuo tada pareiškėjos teigimu ji savarankiškai ūkininkaujanti. 1998 m. kovo 10 d. ir 1998 m. spalio 14 d. buvo priimti VAVA sprendimai (Nr.81-7165 ir Nr.81-8057), kuriais pareiškėjai ir jos motinai bendrosios nuosavy­bės teise atkurtos nuosavybės teisės į 10,55 ha sklypą, suteikiant nuosavybės teises į:

1. 9,88 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro žemėlapyje pažymė­tas Nr. (duomenys neskelbtini);

2. 0,59 ha namų valdos žemės sklypą (kadastro žemėlapyje pažy­mėtas Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškino, kad minėtas 12,44 ha žemės sklypas (žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr.2) nebuvo tas sklypas, kuriame turėjo nuosavybę jos giminaičiai ir M., bet buvo visiškai kitas sklypas (vadinamame Vėjulkos kaime), turintis gretimybę su J.Š. sklypu, žemėtvarkos projekte pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2000-02-24 notariškai patvirtintus susitarimus V.M. perleido pareiškėjai nuosavybės teisę į šiuos sklypus:

1. 2,92 ha žemės Gojelio kaime (l/2-oji 5,83 ha sklype);

2. 6,96 ha žemės Pagojės kaime (nerėžinėje dalyje); 3. 3,50 ha žemės Pagojės kaime (rėžinėje dalyje, projektas dėl šios žemės buvo patvirtintas 1999-03-09 VAVA įsakymu Nr.720-81).

Pasak pareiškėjos, minėti notariškai patvirtinti susitarimai 2000-03-17 buvo pateikti VAVA Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus Deltuvos žemėtvarkos tarnybai. 2000-03-23 VAVA Ukmergės rajono Deltuvos žemėtvarkos skyriaus buvo paruoštos matavimams grąžinamos natūra žemės 3 pažymos (Nr.2016, Nr.2017 ir Nr.2018), kuriomis nuspręsta žemę pareiškėjai grąžinti natū­ra. Žemės sklypai buvo matuojami: 2,92 ha žemės sklypas Gojelio kaime, 6,96 ha žemės Pagojės kaime (minėti sklypai buvo nerėžinėje dalyje) ir 3,50 ha žemės sklypą rėži­nėje dalyje. Faktiškai natūra turėjo būti gražinti sklypai, kurių numeriai žemėtvarkos projekte - Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastre Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (abu kadastre Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (dalis kadastre Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl šių sklypų projek­tas buvo užbaigtas 1999-04-25, kuomet buvo įvykdytas 1998-03-16 užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Žemės reformos žemėtvarkos projektas“. Šie sklypai natūra pareiškėjai nebuvo atmatuoti dėl neaiškių priežasčių, 2000-07-31 M.I.B. buvo atsakyta, kad šie sklypai neva pri­skirti asmeninio ūkio žemei, pateikti kai kurie šį faktą neva patvirtinantys dokumentai. Pagal 1998-03-16 užsakymą Nr. 1 parengtą žemėtvarkos projektą Žemėtvarkos projekte numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymėti žemės sklypai buvo tariamai projektuojami kaip asmeninio ūkio žemės sklypai A.L. ir A. K. (atitinkamai sklypų plo­tai 1,3 ir 0,79 ha). Vėliau pareiškėjai natūra suteiktinas sklypas buvo jai nežinomais teisiniais pagrindais perduotas R.S. Kadangi pareiškėjai natūra turėta grąžinti žemė, kaip buvo teigiama VAVA Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus atstovų, buvo priskir­ta asmeninio ūkio žemei (dėl ko pareiškėja buvo priversta 2000-07-31 pakeisti savo valią - vietoje natūra grąžinamos žemės, kurios grąžinimo klausimas jai jau buvo baigtas spręsti, sutikti su nuosavybės teisės atkūrimu ekvivalentine natūra), pareiškėjos manymu, jai taikytina Lie­tuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio l dalies 4 punkte numatyta teisė atkurti nuo­savybę į padidintą iki 30 procentų žemės sklypą. Tokia pareiškėjos teisė, jos manymu, buvo pažeista, grąžinamų žemės sklypų plotus dar ir sumažinant. Anot pareiškėjos, 30 procentų žemės jai, esant realiai galimybei, gali būti suprojektuota šalia jos sklypo, kadastro žemėlapyje pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Kad minėtas sklypas nėra niekam supro­jektuotas taip pat matyti ir iš Deltuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto VAVA 2000-08-31 įsakymu Nr.2934-81, ištraukos ir kadastro žemėlapio. Pareiškėja pažymėjo, kad žemė jai turėjo būti grąžinta jau iki 2000-07-31, kadangi, kaip nurodoma bylos III tomo 15 psl., jos skly­po projektavimas baigtas 2000-03-05. Be to, žemė privalėjo būti grąžinta natūra, kadangi, vadovaujantis Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr.385, jos 4 punktas numatė, kad „grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra, nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo. Į vienkiemius išskirstytose teritorijose žemė gražinama natūra nedelsiant“. Kaip savo skunde teismui paaiškino pareiškėja, 2000-07-31 dieną, VAVA Ukmergės rajo­no žemėtvarkos skyriaus atstovų nurodymu (jiems teigiant, kad pareiškėja susigrąžinti žemės natū­ra nebeturi jokių galimybių, t. y., galimai apgaulės įtakoje) užpildžiusi prašymą, pati sutiko, kad žemė jai būtų suteikta ekvivalentine natūra, o ne natūra, suteikiant sklypą toje pačioje kadastrinėje vietovėje - Pagojės (Vėjulkos) kaime.

Tuo tarpu, kaip papildomai nurodė pareiškėja, M.I.B. 2000-03-23 paruošta pažyma Nr.2017 dėl žemės grąžinimo natūra ištaisyta (suklastota). Pradėta rengti išvados dėl žemės gavimo neatlygintinai (parengtos 2000-08-24, Nr.4288 ir Nr.4289). Prieš tai buvo vedamos žodinės konsultacijos dėl žemės vietos. Projekto autorė pažadėjo suteikti (suprojektuoti) 9,98 ha žemės sklypą Vėjulkos kaime pareiškėjos nuomojamame sklype. Susitarta, kad iškart bus ruošiami dokumentai nuosavybės teisėms atkurti. Pareiškėjai vėlesniu laiku buvo pažadėta spręsti ir kitus klausimus - dėl žeme grąžintinos nuosavybės atkūrimo 0.44 ha (tiek jai buvo sumažintas žemės sklypas projektavimo metu), dėl 2,91 ha (5,83 sklypo dalies, kuris turėjo būti grąžintas su bendrasavininke P.L.). Tačiau realiai buvo suprojektuoti du sklypai ir paženklinti 2000-09-14 (patys pažen­klinimo aktai suklastoti - juose nurodyta daug vė­lesnė data - 2000-12-10, t.y. jau po to, kai A.B. žemė buvo paženklinta). Anot pareiškėjos, šiuo atveju kalbama apie 2 sklypus:

1. Gojelio kaime kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 4,84 ha);

2. Nuomojame kvadrate kadastro (Pagojės kaime) 4,23 ha.

Pasak pareiškėjos viso abu sklypai sudarė 9,07 ha, kai faktiškai natūra jau vien turėjo būti 9,88 ha, t.y. 0,81 ha daugiau (tiek žemės pareiškėjai sumažinta). VAVA Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus atstovai 2000-07-31 prašymo užpildymą išvadai siejo su pareiškėjai nenaudingomis pasekmėmis. VAVA 2003 04 17 atsiliepime į prašymo papildymą teigiama, kad ji parašė prašymus parengti išvadas dėl 2,92 ir 6,96 ha žemės sklypų suteikimo neatlygintinai Vėjulkos kaime tik 2000-07-31. Tačiau iš tikrųjų ji pirmą kartą parašiusi prašymą dėl to 1992-01-17 (t. y. prašymą dėl žemės grąžinimo natū­ra). Tuo tarpu A.A.B. ir J.B. pateikė prašymus tik 1998-11-02, tai yra vėliau nei pareiškėja. Pareiškėjos teigimu, tai, kad ji jau anksčiau buvo padavusi prašymą, įrodo ir aplinkybė, kad jau 1999-09-21 patvirtintame Vėjulkos žemėtvarkos projekte jai suteikta 12 ha žemės. Prašymų padavimo pirmumas rodo, kad ji turėjo pirmenybės teisę įgyti ginčijamą sklypą. Pareiškėjos nuomone, nuosavybės teisės atkūrimas B. pareiškėjai priskirtame žemės sklype (šis sklypas jai buvo paženklintas pirmiausiai) yra neteisėtas. Jų sklypai suprojektuoti be jokio teisinio pagrindo, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjos manymu, A.A.B. išvis negalėjo būti atkurta nuosa­vybės teisė į jo dėdei (J.B. tėvui) priklausiusią žemę (19,26 ha). Tai patvirtina ci­vilinė byla Nr.2-312/1993 dėl juridinio fakto nustatymo, išnagrinėta Ukmergės rajo­no apylinkės teisme. Šioje byloje yra eilė archyvinių pažymėjimų, prieštaringų dokumentų. Taigi, anot pareiškėjos, šiuo atveju buvo pažeistas žemės ekvivalentine natūra suteikimo eiliškumas, numatytas Žemės re­formos įstatymo 10 straipsnyje. Vadovaujantis VAVA 2001-03-02 įsakymo Nr.657-81 priedu, pareiškėja pri­skirta VIII pretendentų grupei , o abu B. yra priskirti X grupei. Be to, buvo pažeista pareiškėjos pirmumo teisė į ginčo sklypą. Ši pirmumo teisė kildinama iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 (Nutarimo 30 punktas). Nors šiame punkte kalbama apie vienos eilės pretendentų pirmumo teisę, tačiau, kaip savo skunde nurodė pareiškėja, šis punktas pagal analogiją taikytinas ir šio ginčo atveju, kaip pagalbinis argumentas. Vadovaujantis minėtu punktu, „tais atvejais, jeigu į projektuojamą perduoti neatlygintinai nuosavybėn tą patį žemės sklypą pretenduoja keli piliečiai, turintys vienodą pirmumo teisę, žemės sklypas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai piliečiui, gyvenančiam toje kadastrinė­je vietovėje, kurioje buvo jo nuosavybės teisėmis turėta žemė“. Nuolatinis gy­venimas kadastrinėje vietovėje yra esminė sąlyga priskiriant pilietį VIII eiliškumo grupei. Pareiškėja akcentavo, kad ji toje vietovėje gyvena ir gyveno 2001-04-06 ir 2002-08-12, kai buvo priimti ginčijami VAVA įsakymai, būtent rajono savivaldybės se­niūnijoje, kurioje yra perduodamas sklypas teritorijoje, tai yra Ukmergės rajono Deltuvos seniūnijoje. Tuo tarpu A.B. minėtu metu realiai negyveno minėtoje seniūnijoje, nors ir buvo ten registruotas. Anot pareiškėjos, vien gyvenamosios vietos registracija ar deklaravimas neįrodo, kad vieta, kurioje asmuo registruotas, yra tikroji reali gyvenamoji vieta. Civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1 dalis nurodo, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausia gyvena. Tuo tarpu A.B. faktiškai dažniausiai gyveno Kaune, tai galima pagrįsti tuo, kad jis dirbo dispečeriu Kaune esančioje AB „Selteka“ (adresas: Draugystės g. 19, Kaunas) ir Vilniaus apygardos teismo 2000-01-26 nutartimi Nr.2S-64-2000, kurioje teismas konstatavo, kad A.B. gyvenamoji vieta yra Kauno mieste. Bet kuriuo atveju, A.B. negyveno Ukmergės rajono Deltuvos seniūnijoje, todėl pareiškėja turėjo pirmenybės teisę prieš jį.

Skunde teismui pareiškėja paaiškino ir tai, kad nuolat nuomojosi ginčo sklypą, atkuriant jai priskirtame sklype nuosavybės teises B., buvo pažeistos jos, kaip nuomininkės teisės. Žemės nuomos įstatymo 16 straipsnyje nurodoma, kad „nuomotojas, prieš parduodamas ar kitaip perduodamas nuomojamą žemės sklypą ar jį įkeisdamas, privalo informuoti žemės sklypo įgijėją ir būsimą įkaito turėtoją apie nuomos sutartį, o nuomininką- apie numatomą žemės sklypo perleidimą ar įkeitimą“. Nagrinėjamu atveju minėtos nuostatos įpareigojimų Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui forma yra įtvirtinta ir VAVA 2000-08-31 įsakymo Nr.2934-81 3.2 punkte: „per mėnesį parengti dokumentus dėl že­mės naudojimo teisės nutraukimo asmenims, naudojusiems šią žemę pagal valstybinės žemės nuomos sutartis, jeigu jų žemės sklypai suprojektuoti grąžinti natūra ir bus paženklinti vietovėje“. Kaip teigė pareiškėja, aplinkybę, jog ji visuomet naudojosi ginčo sklypu patvirtina pridedamos žemės mokesčio deklaracijos. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad A.B. buvo paženklintas žemės sklypas, žemėtvarkos projekte įvardintas Nr.(duomenys neskelbtini) (kadastro lapo ištraukoje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis sklypas, kaip nurodoma pareiškėjos Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte, turi gretimybę su pareiškėjos žeme, abiejų žemės turi bendrą ribą. Tuo tarpu, paženklinant žemę J.B., ją sugebėta įterpti į tą ribą (J.B. žemės sklypo ribų 2001-05-20 paženklinimo-parodymo aktas). Pareiškėjos vertinimu, ši riba išplėsta pareiškėjos sklypo są­skaita. Ženklinant J.B. žemės sklypą (2001-05-20), pareiškėjos sklypas jau buvo paženklintas. Taip pat įregistruojant J.B. nuosavybės teisę į paženklintą žemės sklypą (2002-10-23), pareiškėjos sklypas buvo jau įre­gistruotas (2001-06-11).

Šalies argumentai

Atsakovas A.A.B. su pareiškėjos M.I. B. patikslintu skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Šalies argumentai

Be to, kaip nustatė teismas, pareiškėja M.I.B. 1991 m. gruodžio 2 d. Deltuvos agrarinei tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kurią anuometiniame Ukmergės ap­skrities, Deltuvos valsčiaus, Pagojės kaime valdė jos senelis ir tėvas A. Jį tikslino 1992-01-17. 1998-03-10 ir 1998-10-14 buvo priimti VAVA sprendimai (ati­tinkamai Nr.81-7165 ir Nr.81-8057), kuriais pareiškėjai ir jos motinai bendrosios nuosavy­bės teise buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusią artimųjų žemę - į 10,55 ha sklypą, suteikiant nuosavybės teises į:

1. 9,88 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro žemėlapyje pažymė­tas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

2. 0,59 ha namų valdos žemės sklypą (kadastro žemėlapyje pažy­mėtas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d.sprendimą ir patenkinti jos skundo dalį, kurią teismas atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Anot pareiškėjos, klaidingas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad pareiškėjos skundo reikalavimai dėl Deltuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, VAVA 2000-08-31 įsakymo Nr. 2934-81 dalies dėl žemės sklypų po 0,23 ha suteikimo J. B. ir A.A.B. bei dėl jo pagrindu priimto VAVA 2002-09-24 sprendimo panaikinimo yra nepagrįsti, nes pareiškėja tariamai neturi pirmumo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą prieš A.A.B. ir J.B. Teismas darydamas tokias išvadas, neatsižvelgė į faktą, jog dar pati teisių perleidėja V.M. asmeniškai padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į 2,92 ha ir 6,96 ha žemes Vėjulkos kaime dar 1998-01-23, kas reiškia, jog pačios teisių perleidėjos iniciatyva buvo pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, į kurį pareiškėja įsijungė jau jam vykstant. Ši faktinė aplinkybė taip pat reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada pareiškėja, kaip teisių perėmėja, pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, visas nuosavybės teisių atkūrimo procesas turėjo būti vykdomas pagal pirminio prašymo padavimo datą, kuri neabejotinai buvo ankstesnė negu A.A.B. ir J.B. pareiškimų padavimo data. Todėl akivaizdu, jog sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo eiliškumo ir pirmumo teisės realizuoti nuosavybės teisių atkūrimą, turėjo būti įvertinta, jog pareiškėjos atžvilgiu galiojo pirminio pareiškimo atkurti nuosavybės teises, kurį padavė V.M., sukeltos teisinės pasekmės ir šio prašymo pagrindu turėjo būti vykdomas žemės grąžinimo procesas.

2. Dėl VAVA Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus įpareigojimo paruošti išvadą dėl pareiškėjai nepamatuotos žemės ploto (0,81 ha) suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, bei paruošti šios išvados pagrindu nuosavybės bylą (suprojektuoti prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio plotas 4,23 ha) pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti šį prašymą, nes nėra įrodymų, kad pareiškėjos pageidaujamoje vietoje būtų laisvos žemės. Pareiškėja pažymi tai, jog byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jos pageidaujamoje vietoje yra laisvos žemės, t. y. paties atsakovo pateikti duomenys (pateikti su 2006 m. spalio 5 d. raštu Nr. V5-1584). Pareiškėja pastebi, kad be nurodytų faktinių duomenų, byloje buvo pateikti išrašai iš nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazės bei vietovių žemėlapių ištraukos, kurie taip pat patvirtino šį faktą. Anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog daugybė su nuosavybės teisių atkūrimu susijusių dokumentų buvo suklastoti, dėl ko jai ne tik laiku, bet ir netinkamai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Teismas, visiškai nevertindamas esminių nuosavybės teisių atkūrimo procese panaudotų, tačiau suklastotų dokumentų, absoliučiai ignoravo tai, jog visi suklastoti dokumentai tiesiogiai lėmė pareiškėjos teisių pažeidimą ir dėl tokių suklastotų dokumentų jai buvo ne tik netinkamai atkurtos nuosavybės teisės ir užkirtas kelias atkurti nuosavybės teises natūra buvusioje vietoje, bet ir iš esmės vilkinamas pats žemės grąžinimo procesas.