- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-686-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Rimo Švirino, Svetlanos Jurgaitienės, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo R. S. (toliau – R. S.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės O. D. skundas tenkintas ir atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 340 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2015-07-24 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., bei nuteistas galutine subendrinta bei BK 64¹ str. pagrindu sumažinta, 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., R. S. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2015-02-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. S. paskirta bausme, paskiriant nuteistajam galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (įskaitytos 2 dienos laisvės atėmimo). 2016-05-04 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi, 2015-07-24 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė sumažinta – R. S. galutinė bausmė paskirta 1 m. 3 mėn.. Bausmės pradžia – 2015-07-24, bausmės pabaiga – 2016-11-22 (įvertinus 2016-05-04 nutartį – 2016-10-22).
Žemesnės instancijos teismas
2016-03-30 Komisijos nutarimu Nr. 340 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. S..
Nesutikdama su priimtu nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2016-04-27 nutartimi prokurorės skundą tenkino ir 2016-03-30 Komisijos nutarimą Nr. 340 patvirtinti atsisakė.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti 2016-04-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016-03-30 Komisijos nutarimą Nr. 340, taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo teigimu, nepaisant to, kad Komisijos nutarimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą nebuvo priimtas vienbalsiai, tačiau, atskiros nuomonės prieš R. S. lygtinį paleidimą balsavę Komisijos nariai nepateikė, kas, nuteistojo įsitikinimu, leidžia pagrįstai manyti, jog jie tik abejojo galimu jo lygtiniu paleidimu, šiuo klausimu neišreikšdami jokios konkrečios nuomonės.
Nuteistasis pažymi, kad jo elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, jis nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, aktyviai dalyvauja pataisos programose, dėl ko ne kartą buvo skatintas. Pasak nuteistojo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė ir atitinka 43 balus, o sutinkamai su nuteistojo asmens bylos duomenimis, šis balas mažėja. Skundu apygardos teismui R. S. atkreipia dėmesį ir į savo darbinę motyvaciją, nurodydamas, kad lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas, kas, jo vertinimu, sudaro galimybes savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymi savo socialinių santykių su artimaisiais svarbą bei nurodo, jog lygtinio paleidimo atveju problemų dėl gyvenamosios vietos jis neturės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 str. 1 d. nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016-03-17 atlikus nuteistojo R. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 43 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Bylos duomenimis, nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei profesinę šaltkalvio remontininko specialybę, kurią įgijo jau būdamas pataisos namuose. Jis turi ir oficialaus darbo stažo (apie keturis metus) – yra dirbęs kelių tarnyboje kelių pagalbiniu darbininku, UAB „A.“ pagalbiniu darbininku, taip pat savarankiškai vykdė individualią veiklą statybose. Nuo atvykimo į pataisos įstaigą nuteistasis nedirbo, nes jam dažnai tekdavo išvykti etapu, tačiau 2015-09-15 jis buvo įdarbintas maisto dalintoju nuteistųjų valgykloje. Taip pat R. S. išreiškė ir norą mokytis bei įgyti vieną iš specialybių profesinio rengimo centre, kur 2015 m. lapkričio mėnesį įgijo krovinių kabinėtojo ir aukštalipio specialybę. Paleistas iš įkalinimo įstaigos R. S. taip pat bus įdarbintas, ką patvirtina UAB „R.“ direktoriaus raštas. Sutinkamai su 2016-03-22 Socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. S. už gerą elgesį buvo skatintas 2 kartus, drausmine tvarka baustas nebuvo. Vykdydamas jo atžvilgiu sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, nuteistasis dalyvavo socialinėse programose „Relaksacija“, „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, sistemingai atlankė socialinę programą „Kitoks“, dalyvavo rengiamų paleisti iš laisvės atėmimo vietų nuteistųjų teisinio ir socialinio švietimo programoje, yra visuomet pasiruošęs padėti aplinkiniams, iš esmės stengiasi kuo daugiau dalyvauti būrio veikloje. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skundu apygardos teismui tai traktuoja pats R. S., jos tik parodo, jog atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama vidutinei grupei, dėl ko, sprendžiant tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikalaujama akivaizdžios nuteistojo elgesio pažangos, kuri šiuo konkrečiu atveju nenustatyta.
Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, jog šis teistumas R. S. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas – įskaitant ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus, jis buvo teistas net 9 kartus, o pirmojo teistumo metu nuteistajam buvo vos 20 metų. Nors ši aplinkybė ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jų laikymąsi ir leidžia įžvelgti jo pažangą (arba jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Juo labiau įvertinus tai, kad praeityje, sprendžiant R. S. skirtinos bausmės klausimą, jo atžvilgiu buvo taikytos ir lengvesnio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau akivaizdu, kad teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui tai nepadarė, kadangi R. S. ir vėl nusikalto. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, kurio sąlygų R. S. būdamas laisvėje nepažeidė. Tačiau vertinant šią aplinkybę nuteistojo elgesio korekcijos kontekste, vis tik akcentuotina, kad paleidžiant asmenį lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio bei veikimo būdus. Tuo tarpu tai, jog R. S. ir vėl nusikalto, rodo, jog nuteistajam pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį.
Sprendžiant R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintina ir tai, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (BK 284 str. 1 d, ir 138 str. 1 d.), yra susijusios su smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu, tuo tarpu remiantis 2016-03-22 Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, nuteistasis vis dar gali lengvai susierzinti ar susinervinti, įsivelti į konfliktą su aplinkiniais, yra linkęs save pateisinti, jam trūksta savikritikos, jis iki šiol negeba susieti rizikos faktorių su savo asocialiu elgesiu, dažnai pasielgia spontaniškai, ką neabejotinai patvirtina ir R. S. padaryti nusikaltimai, jo teistumų skaičius bei jų pobūdis, atskleidžiantis, jog nuteistojo daromi nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Be to, sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, R. S. vis dar kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, teigdamas, kad tokį jo elgesį įtakoja bendravimas su bloga kompanija, vietų, lemiančių problemų atsiradimą, lankymas bei alkoholio vartojimas, pažymėdamas, jog pavartojus alkoholio, jis dažnai nekontroliuoja savo emocijų. Tokie nuteistojo teiginiai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia jo atsainų požiūrį į savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, parodo, jog R. S. vis dar nėra linkęs prisiimti atsakomybės už savo netinkamus veiksmus, neteisėtą savo elgesį pateisindamas savo lengvabūdiškumu, jaunu amžiumi bei gyvenimiškos patirties stoka. Šiame kontekste vertinant nuteistojo mąstymą, pabrėžtina ir tai, kad nors jis ir žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau neįvertina ankstesnio patyrimo, kas įvertinus tiek aukščiau išdėstytas, tiek 2016-03-22 Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas aplinkybes, leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo mąstyme ir elgesyje žymaus pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimo neįžvelgiama. Tokiu būdu, nuteistojo pastangos keičiant savo elgesį išimtinai teigiama linkme, analizuojamu atveju vis dar nėra pakankamos.
Nors 2016-03-22 Socialinio tyrimo išvadoje jokie nuteistojo kriminogeniniai veiksniai ir neužfiksuoti, tačiau iš jos turinio analizės akivaizdu, kad pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą gali paskatinti ne tik netinkamas R. S. mąstymas, bet ir problemos, susijusios su nuteistojo pajamomis bei jų tvarkymu. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose R. S. vardu jokie ieškiniai ar kitokie finansiniai įsipareigojimai nefiksuojami, pabrėžiant, jog nuteistasis gali turėti nuolatinį pajamų šaltinį (ką neabejotinai patvirtina ankstesnė nuteistojo darbo patirtis, jo požiūris į darbą pataisos namuose bei lygtinio paleidimo atveju), tačiau, nuteistojo nesugebėjimas atsakingai ir tikslingai tvarkytis su gaunamomis pajamomis, socialinio darbuotojo vertinimu, gali R. S. pastūmėti nusikalsti pakartotinai. Šį vertinimą, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai patvirtina ir ankstesni nuteistojo teistumai, dalis kurių buvo už nusikaltimus, susijusius su nusikaltimais ar baudžiamaisias nusižengimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.
Aukštesniojo teismo abejonių dėl nepakankamos R. S. elgesio korekcijos neišsklaido ir sumažėjęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką apibūdinantis balas – nuo 44 iki 43 balų (per laikotarpį nuo 2015-11-23 iki 2016-03-17). Aukščiau aptartų aplinkybių, labiau neigiamai nei teigiamai apibūdinančių nuteistąjį, visumoje nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas vos 1 balu, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamumo riziką ir neleidžia manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Priešingos išvados nagrinėjamu atveju neleidžia daryti ir R. S. nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas bei socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas. Nors bylos duomenimis lygtinio paleidimo atveju nuteistasis grįš gyventi į savo tėvų namus (kur gyveno ir iki laisvės atėmimo bausmės paskyrimo), tačiau nusikaltimus, už kurių padarymą R. S. buvo ne kartą teistas, jis padarydavo būtent savo gyvenamosios vietos rajone. Be to, praeityje jis buvo teistas dėl smurto prieš ankstesnę savo sugyventinę, todėl tai, kad lygtinio paleidimo atveju jis gyvens su sugyventine, esminės įtakos jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturi.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Analogiška išvada darytina įvertinus ir apygardos teismui pateiktus papildomus duomenis (2016-05-04 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartis), patvirtinančius tam tikrą R. S. teisinės padėties palengvinimą. Šios nutarties pagrindu R. S. paskirta galutinė bausmė buvo sumažinta vos vienu mėnesiu, todėl teigti, jog ši aplinkybė analizuojamu atveju turi esminės įtakos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos teisinio pagrindo nėra. Juo labiau įvertinus tai, kad komentuojama Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartis buvo priimta jau po nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo tiek Komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme.
Tokiu būdu, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog 2016-04-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.