- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-24
- Bylos Nr.
- 1A-375-397-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-1-000348-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- T. P.
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Advokatai
- Giedrė Kazakevičienė
- Kategorijos
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-375-397-2013
Teisėjas Dainius Gudas Teisminio proceso Nr. 1-36-1-000348-2012-1
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 24 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Agnei Kubiliūtei, nuteistojo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir nuteistas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Priteista iš T. P. nukentėjusiajam E. K. priteista 935 Lt. turtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
T. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 23 d., apie 22.00 val. iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kreivukės k., Kalvarijos sav., pasinaudojęs automobilio viduje paliktais užvedimo rakteliais, pagrobė E. K. priklausantį automobilį Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4000 litai, tuo nukentėjusiajam E. K. padarydamas 4000 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad atlyginti žalą ir atsiprašyti nukentėjusiojo neturėjo galimybės, nes po nusikaltimo jis atlikinėjo areštą, tačiau jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, gailisi, teisme atsiprašė ir sutiko atlyginti padarytą žalą. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi mažametį sūnų, kuriam reikalinga finansinė parama ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Skundu apeliantas savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų ir jų kvalifikacijos neginčija, tik prašė sušvelninti paskirtąją bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnis).
Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Apylinkės teismas, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis, dar būdamas nepilnametis, buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, vėliau jis buvo teistas jau būdamas pilnametis už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs, todėl BK 56 str. pagrindu apeliantas laikytinas recidyvistu, o jam paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2011-12-09 teismo nuosprendžiu apeliantui buvo taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo juo nepateisino, šios bausmės atlikimo tvarkos ir sąlygų nesilaikė, dėl ko ji, 202-05-16 teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 10 d., buvo pakeista į areštą. Taigi, šios aptartos aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad T. P. yra linkęs į nusikalstamas veikas, pavojingas visuomenei asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad jam turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, o įvertinus tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam teisingai, vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, paskyrė jam inkriminuotos veikos straipsnio sankcijose numatytos bausmės vidurkį. Bausmė paskirta teisingai ir tinkamai, nepažeidžiant įstatymo normų. Apelianto nurodytos aplinkybės nėra pagrindas daryti išvadą, kad už jo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir parinktas bausmės dydis aiškiai prieštarautų bausmės paskirčiai ir teisingumo principui.
Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
n utarė:
nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.