Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam K. S. (dalyje posėdžių), nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei V. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį;

M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, studentas, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 2011-10-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d., 1 p., 3 d., 4 p., 5 p., paskirti auklėjimo poveikio priemonę; 2012-06-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., terminuotas laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., terminuotą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones; 2013-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.,

R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nebaigto vidurinio išsilavinimo, nedirba, nevedęs, neteistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Du kaltinamieji E. P. ir M. S. iš pradžių kaltę pripažino iš dalies, po to kitame posėdyje – pripažino visiškai, trečias kaltinamasis R. Š. kaltės nepripažino. Po to parodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies, nes buvo tuo metu su kitais dviem kaltinamaisiais. Nukentėjusysis K. S. parodė, jog tuomet jis ėjo gatve, baigė šnekėti telefonu ir atsisukęs pamatė, kad paskui jį greitu žingsniu eina trys vaikinai. Jis perbėgo per gatvę. Paties momento, kaip jį sumušė ir atėmė telefoną, neprisimena. Liudytojai J. K. ir M. J. taip pat nematė paties plėšimo, nukentėjusįjį pamatė jau sumuštą, sėdintį ant šaligatvio. Nukentėjusysis jiems pasakė, jog jį sumušė trys vaikinai. Kaltinamasis E. P. parodė, jog tąkart jie ėjo tryse, M. S. perbėgo kelią, jis su R. Š. bėgo iš paskos. M. S. paėmė nukentėjusiajam už rankų, užlaužė rankas, nustūmė jį į krūmus, norėjo paimti telefoną. M. S. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusysis išsitraukė dujų balionėlį, pradėjo purkšti. Papurškė jam, E. P. dujų, todėl, nelabai ką matė. Kas šokinėjo nukentėjusiajam ant galvos, nežino. R. Š. veiksmų neatsimena. Kitame posėdyje parodė, jog nepamena, kiek sudavė smūgių nukentėjusiajam, gal vieną. Neatsimena, į kurias vietas mušė. M. S. ėmė telefoną, o ką darė R. Š., nepamena. Nesitarė, neprisimena, ar tarėsi iš anksto dėl muštynių. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad tąkart jiems einant šaligatviu, R. Š. pamatė vaikiną stovintį prie krūmų ir pasiūlė apiplėšti šį vaikiną. Jie sutiko. Jam atrodo, kad R. Š. užėjo vaikinui iš už nugaros ir užlaužė jam rankas. Kiek atsimena, kad rankas užlaužė R. Š., o ne M. S., tačiau tiksliau negali prisiminti. Vaikinas išsilaisvino ir pradėjo purkšti jiems dujas į akis. Jam į akis pateko dujų, todėl nieko nebematė. Smūgių nukentėjusiam nesudavė. Visi trise nubėgo į netoliese esantį miškelį. Nei vienas iš vaikinų nerodė, kad turi telefoną. Kaltinamasis M. S. parodė, jog ėjo Antakalnio gatve, neprisimena, dėl ko nubėgo paskui nukentėjusįjį. Užlaužė jam rankas, nepamena, kas jam sudavė į galvą iš kojos, paskui iš rankos. Tada nukentėjusysis išsitraukė balionėlį ir pradėjo purkšti dujas, jam teko daugiausiai, tada nubėgo. Neprisimena, kas paėmė nukentėjusiojo telefoną. Jis, M. S., jokių smūgių nesudavė nukentėjusiajam, tik užlaužė rankas. Turbūt, reikėjo paimti telefoną, todėl, užlaužė rankas. Jis, M. S., įstūmė į krūmus nukentėjusįjį. Jo draugai irgi perėjo gatvę. Nepamena, kas spyrė ir sudavė smūgius nukentėjusiajam. Nematė, kas šokinėjo ant galvos nukentėjusiajam. Tiksliai nepamena, ar taip buvo, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad, kai nukentėjusysis papurškė dujų, nieko nebematė, bet matė, kaip nukentėjusysis buvo pargriuvęs ir buvo mušamas kitų dviejų kaltinamųjų. Abu jo draugai sudavė smūgius nukentėjusiajam, bet nežino, kas, kaip. Smūgiai buvo iki dujų papurškimo, paskui gal dar buvo smūgių. Buvo, kad nubėgo į miškelį su draugais ir apžiūrėjo telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad su draugais R. Š. ir E., kurio pavardės nežino, vaikščiojo Antakalnio mikrorajone. Einant šaligatviu, pamatė einantį vaikiną, todėl pradėjo eiti paskui jį. Vaikinui perėjus į kitą gatvės pusę, nutaikę progą, pribėgo prie vaikino, užlaužė jam rankas, vėliau pribėgo E. P., kuris pašokęs spyrė vaikinui į galvą, tačiau vaikinui pavyko ištrūkti ir vaikinas papurškė jam į akis su dujų balionėliu. Jis nuo to momento jau nieko nematė, jam labai stipriai graužė akis, jos ašarojo. Matė, kad minėtas vaikinas pargriuvo ir buvo mušamas R. Š. ir E. P.. Mušamo vaikino telefonas iškrito ant grindinio. Vėliau jie nubėgo į kažkokį miškelį, kur apžiūrėjo telefoną. Po plėšimo padarymo kai bėgo, tai E. su R. pasakė, kad vaikiną „išjungė“ ir paliko gulėti be sąmonės. Papurkštų dujų daugiausiai kliuvo jam, nes vaikinas nusitaikė į jį. Papildomai apklaustas M. S. parodė, kad smūgių vaikinui nesudavė. Kartu su R. Š. ir E. P. ėjo šaligatviu. Einant, kitoje gatvės pusėje, pamatė vaikiną ir iškarto trise perėjo į kitą gatvės pusę, prie vaikino. Jis iš karto rankomis pastūmė vaikiną iš šono dėl ko jis suklupo, tačiau nenugriuvo. Vaikinas iškarto išsitraukė dujų balionėlį, o E. P. pribėgo ir spyrė su koja vaikinui į galvą, sudavė du ar tris smūgius, tiksliai negalėjo prisiminti. R. Š. sudavė vaikinui porą kartų su kumščiu. Vaikinui pavyko ištraukti dujų balionėlį, ir jis pradėjo purkšti dujas. Dujos pateko jam į akis, todėl kas vyko toliau nieko nematė. Nematė kas pagrobė telefoną. Pratrynęs akis, pamatė, kad R. Š. ir E. P. pradėjo bėgti, todėl jis nubėgo paskui juos. Nubėgo į miškelį, pamatė, kad E. P. rankose laikė telefoną, kurį visi trys miškelyje apžiūrėjo. Kaltinamasis R. Š. parodė, jog ėjo, pastebėjo, kad M. S. perbėgo kelią, paskui jį E. P. ir tada jis iš paskos. Kai atbėgo, vaikinas jau gulėjo, o draugai buvo apipurkšti dujomis. M. S. ištraukė iš kišenės nukentėjusiojo telefoną ir nubėgo. Atsakydamas į klausimus parodė, jog buvo gal vienas smūgis, M. S. gal trenkė nukentėjusiajam, nepamena. Pas M. S. liko telefonas. Jis, R. Š., nesmūgiavo, nes nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės. Jis stovėjo, matė, kaip M. S. buvo apipurkštas dujomis, valėsi akis, paskui paėmė telefoną ir nubėgo. M. S. sudavė smūgį nukentėjusiajam. E. P. norėjo atimti dujų balionėlį. Nematė, kas šokinėjo nukentėjusiajam ant galvos. Papildomai apklaustas parodė, jog nelabai pamena, kas ten kaip buvo. Pripažįsta kaltę iš dalies, kad buvo su kitais kaltinamaisiais kartu. Neketino apiplėšti nukentėjusiojo. Nestabdė draugų, nes nežino, ar jie jo būtų klausę. Kai ėjo namo per mišką, matė pas M.rankose telefoną. Gal 10 metrų atstumu nuo nukentėjusiojo buvo, prie jo prisilietęs nebuvo. Bėgo iš paskos paskui draugus. Galvoja, kad M. S. sumąstė apiplėšti. Laikosi parodymų, kad įvykį organizavo M. S.. Matė, kaip M. S. iš nukentėjusiojo striukės kišenės ištraukė telefoną. E. P. buvo sugriebęs nukentėjusiajam už rankos, kad jis nepurkštų dujų. Laikosi šių parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. parodė, kad tąkart ėjo kartu su M. S. ir E. P.. M. S. ir E. P. staigiai perbėgo į kitą kelio pusę ir pribėgo prie namo kampo, prie vaikino. M. S. sudavė du smūgius vaikinui į galvos pusę. Ką darė E. P. nematė. Nuo suduotų smūgių vaikinas nukrito. Jis pradėjo eiti link M. S. ir E. P., nesuprato kas vyksta, matė kaip M. S. iš gulinčio vaikino kišenės ištraukė telefoną, o E. P. stovėjo šalia. Jis tuo metu stovėjo maždaug 2-3 metrų atstumu. Paėmę telefoną, nuėjo visi trise į mišką. Pagrobtas telefonas liko pas M. S.. Pasiteiravo vaikinų kas įvyko, o M. S. jam atsakė, kas susimušė su vaikinu ir iš jo atėmė telefoną, nes jam reikėjo pinigų. Papildomai apklaustas R. Š. parodė, kad sumanymas apiplėšti vaikiną buvo M. S.. Apie jo sumanymą sužinojo po įvykdyto plėšimo, nes jis pasakė, kad jam reikėjo atiduoti skolą. Vaikiną apiplėšė M. S. ir E. P.. Matė kaip E. P. laikė vaikinui rankas, buvo sugriebęs rankas iš priekio, daugiau neprisimena. M. S. vaikinui sudavė du smūgius. M. S. vieną kartą sudavė smūgį į galvą, dėl ko vaikinas nukrito, ir spyrė su koja į kažkurią kūno dalį, tiksliai negali prisiminti. Telefoną ištraukė M. S.. Pagrobę telefoną visi trys nuėjo į mišką. Papildomai įtariamuoju apklaustas R. Š. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, pranešime nurodytu laiku jis pribėgo prie E. P. ir M. S., suprato, kad vyksta plėšimas, stovėjo šalia, jokių veiksmų nedarė, matė, kaip M. S. iš nukentėjusio kišenės pagrobė telefoną, o E. P. buvo sugriebęs už nukentėjusiojo rankų ir norėjo atimti iš jo dujų balionėlį, kad jis nepurkštų ašarinėmis dujomis. Vėliau jie visi kartu nubėgo link miško. Skambučio registracijos duomenyse nurodyta, kad paskambinęs vyras bendruoju pagalbos telefonu nurodė, kad kieme sumuštas 15 metų vaikas. Sumušė trys vaikinai ir atėmė telefoną. Pasišalino link Šilo gatvės. Du apie 15 metų amžiaus, kitas šiek tiek vyresnis. Vienas apsirengęs sportine maikute be rankovių, juodos spalvos, su beisbolo kepuraite, daugiau požymių nurodyti negali. Taigi, abu kaltinamieji E. P. ir M. S. parodė, jog nukentėjusįjį mušė ir R. Š., po to visi trys apžiūrėjo telefoną. Nukentėjusysis taip pat pirminėje informacijoje nurodė, jog jį sumušė trys vaikinai, apie tai pasakė liudytojams. Liudytojai tokią informaciją, jog nukentėjusįjį sumušė trys asmenys perdavė bendrosios pagalbos telefonu bei atvykusiems patruliams. Taigi, iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog visi trys kaltinamieji M. S., E. P. ir R. Š. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamųjų kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiojo K. S., liudytojų J. K., M. J. parodymai, specialisto išvada, tarnybinio pranešimo duomenys, skambučio registracijos duomenys, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymai. Kaltinamųjų M. S., E. P. ir R. Š. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų E. P. ir M. S. atsakomybę lengvina tai, jog jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvina ir tai, jog atlygino padarytą 2000 Lt žalą nukentėjusiajam.

Kaltinamųjų M. S., E. P. ir R. Š. atsakomybę sunkina nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe. Ketinimas apiplėšti nukentėjusįjį susiformavo spontaniškai. Visi kaltinamieji kartu apiplėšė, po to kartu nubėgo į miškelį, kartu apžiūrėjo telefoną. Būtent tai, jog buvo tryse sudarė galimybę apiplėšti vieną buvusį nukentėjusįjį.

Civilinė ieškovė V. Č. pareiškė civilinį ieškinį 900 Lt (t.1, b. l.30). Teisiamajame posėdyje V. Č. civilinį ieškinį patikslino, nurodė, jog prašo atlyginti ir 5000 Lt neturtinę žalą, nes padaryti fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimai jos sūnui ir jai pačiai. Sūnus dėl fizinio skausmo bei įvykio metu patirto šoko turėjo skubiai kreiptis į gydytojus. Buvo greitosios pagalbos automobiliu išvežtas į Vilniaus Universiteto vaikų ligoninę, Neurochirurgijos skyrių. Sūnus gydytas ligoninėje 2011 m. gegužės 12-16 dienomis dėl patirtų sumušimų, iš kurių labiausiai ryškūs galvoje, dešinės ausies srityje. O taip pat dėl amnezijos požymių, šoko, patirto įvykio metu. Dėl ausies sumušimo konsultuotas LOR gydytojų. Buvo skirtas gydymas (analgetikai, sedatyvai), turėjo pirkti vaistus ir gydytis ne tik ligoninėje, bet ir namuose (sedatyvai, neoromax, vitaminai). Kadangi ji įvykio metu trečią mėnesį laukėsi, išgirdusi apie užpuolimą ir tuo metu skubiai atvykusi į įvykio vietą, dėl dvasinio pobūdžio neigiamų emocijų bei sukrėtimo taip pat patyrė stiprų sveikatos sutrikdymą. Tačiau tuo metu kreiptis į gydytojus neturėjo galimybės, nes negalėjo vartoti vaistų dėl nėštumo. Prarado ramybę, patyrė stresą, nemigą, nerimą, baimę, liūdesį, pažeminimą, nuoskaudą bei nepatogumus (t. 2, b.l. 3). Teisiamajame posėdyje pateikė raštą, jog E. P. jai atlygino 2000 Lt žalą, jam daugiau pretenzijų neturi (t. 2, b.l. 46). Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės 900 Lt žalos tenkintinas, nukentėjusioji pristatė telefono dokumentus, nurodė, jog tiek telefonas kainavo, laikytina, jog 300 Lt atlygino kaltinamasis E. P., dėl to iš kitų dviejų kaltinamųjų solidariai priteistina atlyginti turtinė 600 Lt žala. Nukentėjusioji prašo atlyginti 5000 Lt neturtinę žalą. Nurodė, kas ją sudaro, sūnus buvo sumuštas, patyrė stresą, nerimą, fizinį skausmą, buvo gydomas, vartojo vaistus, patyrė šoką. Laikytina, jog 1700 Lt atlygino kaltinamasis E. P.. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Šiuo atveju padaryta smurtinė veika – plėšimas, bendrininkų grupės, nukentėjusysis jauno amžiaus buvo sumuštas, jam buvo šokinėta ant galvos, buvo gydytas, patyrė šoką, motina tuo metu laukėsi antro vaiko, buvo nėščia, atsižvelgiama, jog padaryta nusikalstama veika tyčinė, baigta, į padarytos turtinės žalos dydį, į tai, jog vienas kaltinamųjų dalį žalos atlygino, kaltinamieji jauni, turto, lėšų neturi. vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, pareikšta neturtinė žala nėra per didelė, ieškinys pagrįstas, motyvuotas, kadangi dalis atlyginta, likusioje dalyje ieškinys tenkintinas, tačiau neturtinė žala priteistina ne V. Č., o tiesiogiai nuo plėšimo nukentėjusiajam K. S.. Taigi, iš kaltinamųjų M. S. ir R. Š. solidariai priteistina atlyginti 330 Lt neturtinė žala nukentėjusiajam K. S..

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. P. teismas atsižvelgia, jog buvo padarytas plėšimas - smurtinė, tyčinė, apysunkė veika. Nusikalstama veika baigta. Nustatyta kaltinamojo E. P. dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgiama į padarytos žalos dydį, į tai, jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino 2000 Lt žalą. Atsižvelgiama į asmenybę: E. P. jauno amžiaus, vos sulaukęs pilnametystės, 9 klasių išsilavinimo, šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje, 2 kurse, nevedęs, vaikų neturi, socialinė aplinka – gyvena su seneliais pensininkais, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Vilniaus m. psichikos sveikatos konsultaciniame centre įskaitoje neįrašytas, Vilniaus m. psichikos sveikatos centre stacionare nesigydė, įskaitoje nėra (t.1, b.l.142-144), administracine tvarka baustas, neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ypač į tai, jog veika – smurtinė, plėšimas, padarė tryse, bendrininkų grupe, buvo šokinėta nukentėjusiajam ant galvos, kaltinamajam E. P. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, artimesnė minimaliai. Paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirtina kaltinamajam subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kaltinamasis yra jauno amžiaus, atsiprašė nukentėjusiojo, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, savanoriškai atlygino 2000 Lt žalą, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su seneliais – socialiai integruotas, mokosi, skaitoma, jog neteistas, manytina bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis, tęsti mokslą, nebendrauti su kitais dviems kaltinamaisiais – M. S. bei R. Š..

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. S. teismas atsižvelgia, jog buvo padarytas plėšimas - smurtinė, tyčinė, apysunkė veika. Nusikalstama veika baigta. Nustatyta kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Atsižvelgiama į padarytos žalos dydį, į tai, jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau žalos nei kiek neatlygino. Atsižvelgiama į asmenybę: M. S. jauno mažiaus, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu mokosi „Verslo ir pramonės centre“, 3 kurse, nevedęs, vaikų neturi, gyvena vienas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Vilniaus m. psichikos sveikatos konsultaciniame centre įskaitoje neįrašytas, Vilniaus m. psichikos sveikatos centre stacionare nesigydė, įskaitoje nėra (b.l.116,117), administracine tvarka baustas (b.l.114), teistas (b. l.112,113) nepilnametystės laikotarpiu tris kartus, tarp jų ir už plėšimą, tačiau į šiuos teistumus neatsižvelgiama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ypač į tai, jog veika – smurtinė, plėšimas, padarė tryse, bendrininkų grupe, buvo šokinėta nukentėjusiajam ant galvos, žalos neatlygino, kaltinamajam M. S. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, artimesnė minimaliai. Paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-06-27 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirtina kaltinamajam subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. Š. teismas atsižvelgia, jog buvo padarytas plėšimas - smurtinė, tyčinė, apysunkė veika. Nusikalstama veika baigta. Nenustatyta kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgiama į padarytos žalos dydį, į tai, jog kaltinamasis žalos nei kiek neatlygino. Atsižvelgiama į asmenybę: R. Š. jauno amžiaus, nebaigto vidurinio išsilavinimo, šiuo metu mokosi „Vilniaus statybininkų rengimo centre“, 2 kurse, nevedęs, vaikų neturi, turi pastovią gyvenamąją vietą, socialiai integruotas - gyvena su tėvais ir močiute, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Vilniaus m. psichikos sveikatos konsultaciniame centre įskaitoje neįrašytas, Vilniaus m. psichikos sveikatos centre stacionare nesigydė, įskaitoje nėra (b.l.163-165), administracine tvarka baustas, neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ypač į tai, jog veika – smurtinė, plėšimas, padarė tryse, bendrininkų grupe, buvo šokinėta nukentėjusiajam ant galvos, žalos neatlygino, kaltinamajam R. Š. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, artimesnė minimaliai. Kadangi kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais ir močiute, šiuo metu mokosi, nė karto nebuvo teistas, manytina bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis, tęsti mokslą, nebendrauti su kitais dviems kaltinamaisiais – M. S. bei E. P., skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį V. Č. 300 Lt turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 69 straipsnis).

Kaltinamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l.105), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamiesiems E. P. ir R. Š. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.134,160), naikintinos, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti E. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti kaltinamajam E. P. laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti 1 metams, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis, tęsti mokslą, nebendrauti su kitais dviems kaltinamaisiais – M. S. bei R. Š..

Pripažinti M. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-06-27 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti kaltinamajam M. S. laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pripažinti R. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti 1 metams, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis, tęsti mokslą, nebendrauti su kitais dviems kaltinamaisiais – M. S. bei E. P., skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį V. Č. 300 Lt turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 69 straipsnis).

Civilinės ieškovės V. Č. civilinį ieškinį dėl 900 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos tenkinti iš dalies, ir priteisti solidariai š kaltinamųjų M. S. bei R. Š. atlyginti V. Č. naudai 600 Lt turtinę žalą, iš kaltinamųjų M. S. ir R. Š. solidariai priteisti atlyginti 3300 Lt neturtinę žalą nukentėjusiojo K. S. naudai.

Kaltinamajam M. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamiesiems E. P. ir R. Š. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės vykdymo atidėjimą pilnamečiui reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis.

1) įvykdė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus, nepadarė šios dalies 3 punkte numatytų pažeidimų ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas;

2) vykdo teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą;

3) be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę;

4) padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.