Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1154-1021/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-09
Bylos Nr.
1-1154-1021/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40361-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
G. A.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1154-1021/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40361-2019-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 9 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Dalei Butkienei,kaltinimą palaikant prokurorui Ramučiui Mickui,dalyvaujant kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatei R. A.,nukentėjusiajam G. A.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje; teistas:

1) 2001-06-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 str. 2 d. 271 str. 3 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 m. laikotarpiui;

2) 2001-10-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 272 str. 2 d. subendrinta 4 m. 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

3) 2003-04-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 1 d. ir 278 str. 1 d. subendrinta 4 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

4) 2004-05-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - įspėjimas;

5) 2004-06-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. subendrinta 4 m. 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

6) 2004-08-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. subendrinta 3 m. 8 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme;

7) 2005-06-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., byla nutraukta BK 93 str. pagrindu, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę - 10 mėnesių elgesio apribojimą;

8) 2005-11-24 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. subendrinta 2 m. ir 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

9) 2005-12-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. subendrinta 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

10) 2006-02-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. subendrinta 3 m. ir 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

11) 2006-03-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. subendrinta 3 m. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

12) 2006-04-05 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. subendrinta 3 m. ir 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

13) 2006-04-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. subendrinta 3 m. ir 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

14) 2006-04-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. subendrinta 4 m. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

15) 2006-05-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. subendrinta 4 m. ir 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

16) 2006-05-24 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. subendrinta 4 m. ir 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

17) 2006-07-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. subendrinta 4 m. ir 11 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

18) 2006-09-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. subendrinta 5 m. ir 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

19) 2006-10-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. subendrinta 5 m. ir 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

20) 2006-11-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. subendrinta 5 m. ir 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

21) 2009-02-09 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. (4 epiz.) subendrinta, 3 m. ir 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

22) 2009-11-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. subendrinta 4 m. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

23) 2011-07-28 Alytaus rajono apylinkės teismo, pagal BK 182 str. 1 d. (6 epiz.) subendrinta 2 m. ir 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

24) 2011-09-28 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. (2 epiz.) subendrinta 3 m. ir 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

25) 2012-08-14 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 181 str. 1 d. subendrinta 3 m. ir 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

26) 2013-09-17 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. subendrinta 1 m. 2 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. subendrinta su 2012-08-14 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

27) 2013-10-03 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. (2 epiz.), 214 str. 1 d. (2 epiz.) ir 215 str. 1 d. (2 epiz.) subendrinta 1 m. 9 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, kuri sumažinta 1/3, paskirta 1 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme; 2014-03-14 Alytaus apylinkės teismo nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-10-03 ir 2013-09-17 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ir galutinė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 4 m. 4 mėn.; į terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas atliktas laikas bausmės pagal 2013-09-17 teismo nuosprendį, bausmės pradžia V. V. 2012-08-14.

28) 2014-09-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 289 str., 182 str. 2 d. subendrinta 4 m. terminuota laisvės atėmimo bausme; pagal BK 214 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d. išteisintas, suimti teismo salėje, bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo 2014 m. rugsėjo 2 d.. 2015-04-15 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu minėtas nuosprendis panaikintas dalyje dėl išteisinimo, priimtas naujas nuosprendis ir nuteistas pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d, paskirtos bausmės subendrintos, ir nuteistas galutine subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausme; bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-09-02.

29) 2014-09-22 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. (2 epiz.), 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. subendrinta 1 m. 2 mėn.. terminuoto laisvės atėmimo bausme; 2015-05-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi nuosprendžiu paskirta bausmė, remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta su 2014-03-14 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta subendrinta 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme ir su Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-15 nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2014-09-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis, paskirta subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 m. 6 mėn., į bausmės laiką įskaitytos bausmės iš dalies atliktos pagal 2013-09-17, 2013-10-03, 2014-09-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžius ir 2015-04-15 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo pakeistas 2014-09-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis.

30) 2018-03-09 Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., subendrinta su 2015-04-15 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityta pagal 2013-09-17, 2013-10-03, 2014-09-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžius ir 2015-04-15 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo pakeistas 2014 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis, atliktą bausmės dalį; 2018-11-14 Kauno apylinkės teismo 2018-11-08, 2018-11-14 nutartimis ištaisytos bendrinimo klaidos, ir Kauno aplinkės teismo 2018-03-09 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-28 nutartimi, kuria Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d. pagrindu subendrintas su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-03-14 nutartimi ir su Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-15 nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-02 nuosprendis, ir paskirta galutinė bausmė 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-09-17, 2013-10-03, 2014-09-22 nuosprendžius.

2019-10-25 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. 1 m. 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės Kauno rūmų teismo 2018-03-09 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 9 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta 10 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės Kauno rūmų teismo 2018-03-09 nuosprendį. Nuosprendis neįsiteisėjęs.

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-247-594/2019, kurioje jis kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d. padarymu;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

V. V.

2019 m rugsėjo 10 d. apie 10 val. 20 min. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose, esančiuose Vilniaus g. 9, Vilkaviškis, teismo salėje Nr.209, t. y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, prieštaraudamas teisėjo sprendimui dėl jo pašalinimo iš teismo salės, tyčia spyrė į teismo salėje buvusią kėdę, kuri kliudė nukentėjusiojo G. A. kairės kojos kelį, bei taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

II. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

K. V. V. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, ir parodė, kad buvęs teismo salėje, teisėjas priėmė neteisingą sprendimą, pasikarščiavęs ir spyręs į kėdę. Su kitais kaltinamaisiais sėdėjęs kabinoje, durys atsidaro į lauką, jam atidarė duris, jį pašalino iš posėdžių salės. Kėdė stovėjo truputį toliau, kad durys atsidarytų, prie kitų durų, tarp kabinos durų ir kitų salės durų. Tas pareigūnas šalia jo buvo, nes jis konvojavo, jo nepastebėjęs, jam atrodo nestipriai spyręs. Ne vienas išvedinėjo, ne vienas pareigūnas buvo. Ta kėdė nenulėkė niekur, iš karto atsitrenkė, niekur neskraidė. Visi proceso dalyviai matė tai. Tai padaręs iš nervų, prieš pareigūną nieko neturėjęs, pasipiktinęs, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymus, keiksmažodžių teisėjo atžvilgiu gal ir vartojęs, nepamenantis, kažką galbūt ir pasakęs. Narkotinių medžiagų nevartojęs, nebuvo vartojęs. Kodėl jam reikėtų pasirodyti prieš kitus, jei jis nekaltas, kiti prisipažino padarę. Nei prieš nieką nenorėjęs pasirodyti, toks jam pirmas kartas. Padaręs dėl nervų. Atsiprašęs iš karto šito pareigūno, dabar ir atsiprašantis, nenorėjęs sukelti skausmo, ar kažko. Buvo sprendžiamas jo laisvės klausimas po 14 metų. Teistumai už sukčiavimus, nuo 2013 metų nėra padaręs nusikaltimų. Laisvėje sukūręs šeimą, tai sukėlė tam tikrą jo reakciją. Paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tai jį paveikė, kaltas, neturintis pasiteisinimo, tiesiog tą akimirką prabėgo gyvenimas prieš akis, kaip teisėjas visiškai nereaguoja į jo prašymus. Neginčijantis, kad galėjo sukelti skausmą. Daugiau taip gyvenime nebus, gailisi.

K. V. V. visiškai pripažinus savo kaltę, jis, jo gynėja bei prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.), įrodymų tyrimas nutrauktas, o baudžiamojoje byloje esantys įrodymai ištirti BPK 291 str.1 ir 2 d. numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius dokumentus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir jo parodymų kaltinimą jam pagrindžia žemiau nurodyti byloje esantys rašytiniai bylos dokumentai bei daiktai:

Nukentėjusiojo G. A. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-09-10 dieną vykdant Marijampolės apskrities VPK OVS Areštinės viršininko nurodymą, jis su kolegomis konvojavo į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus nuteistąjį V. V.. Atvykę į teismo posėdį nuteistąjį nuvedę į teismo salėje esantį aptvarą, kuris skirtas teisiamiems asmenims. Teismo posėdžio metu apie 10 val. 20 min. teisėjas priėmė sprendimą pašalinti V. V. iš teismo posėdžių salės. Tuomet jis su kolega R. M. priėję prie teismo salėje esančio aptvaro ir atidarę liepė nuteistajam išeiti. Išeidamas ir reikšdamas nepasitenkinimą teismo sprendimu bei teisėju V. V. spyrė į posėdžio salėje esančią medinę kėdę bei šia pataikė į jo kojos kelį, taip sukeldamas jam skausmą. Kadangi kelį ir toliau skaudėjo, todėl jis kreipėsi į ligoninę, kurie nustatė kairės kojos kelio sumušimą ir apdraskymą (1 t., b. l. 33-34);

L. R. M. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su G. A. 2019-09-10 dieną vykdė Marijampolės apskrities VPK OVS areštinės viršininko nurodymą ir į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus konvojavo nuteistąjį V. V. iš Kybartų pataisos namų. Teismo posėdžio metu V. V. garsiai reiškiant nepasitenkinimą, šis teismo sprendimu buvo pašalintas iš teismo posėdžio salės. Tuomet jis vykdydamas teismo sprendimą atidarė teismo posėdžių salėje, esančio aptvaro duris ir uždėjęs antrankius vedė V. V. iš salės. Tuomet V. V. ir toliau reikšdamas nepasitenkinimą tokiu sprendimu, spyrė į gretimai aptvaro esančią kėdę, kuri pataikė kolegai G. A. į kairės kojos kelį. Po smūgio kolega užsiėmė už kojos bei jis iš pastarojo veido išraiškos supratęs, jog pastarajam skauda. Važiuojant ir toliau G. A. skundėsi, kad vis dar skauda kelį (1 t., b. l. 45-46);

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame 2019-09-19 užfiksuota, kad įvykio vieta yra Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo posėdžių salė, esanti Vilniaus 9, Vilkaviškis. Įėjus iš antro aukšto fojė per medines duris Nr.209, nustatyta, kad priešais yra stiklinis aptvaras, į kurią įėjimas yra iš dešinės pusės. Dešinėje pusėje yra stalai, prie jų kėdės. Tarp aptvaro ir bei dešinėje pusėje esančių stalų yra dvi medinės durys. Iš nuotraukos Nr.11 matyti, kad tarp aptvaro ir pirmų medinių durų prie sienos yra medinė kėdė (1 t., b. l. 14-22);

Daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrima kėdė su mediniu atlošu, kuri yra prie stiklinio aptvaro. Kėdė nėra sulaužyta. ( 1 t., b. l. 24-28).

III. Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas bus ir tuo atveju, jeigu veiksmai buvo atlikti neviešoje vietoje, tačiau jų padariniai atsirado viešoje vietoje.

V. V.

teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, bei nurodė, kad jis teismo posėdžio metu teismo salėje būdamas susinervinęs dėl jo prašymo netenkinimo ir po to sekusio pašalinimo iš teismo salės, išeidamas iš aptvaro spyrė į kėdę, dėl ko ji pataikė nukentėjusiajam policijos pareigūnui G. A. į koją ir jam sukėlė fizinį skausmą. Šį kaltinamojo prisipažinimą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo G. A. parodymai, kad ,,išeidamas ir reikšdamas nepasitenkinimą teismo sprendimu bei teisėju V. V. spyrė į posėdžio salėje esančią medinę kėdę bei šia pataikė į jo kojos kelį, taip sukeldamas jam skausmą“, liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ,,V. V. ir toliau reikšdamas nepasitenkinimą tokiu sprendimu, spyrė į gretimai aptvaro esančią kėdę, kuri pataikė kolegai G. A. į kairės kojos kelį; po smūgio kolega užsiėmė už kojos bei jis iš pastarojo veido išraiškos supratęs, jog pastarajam skauda. Važiuojant ir toliau G. A. skundėsi, kad vis dar skauda kelį“.

Teismo salė vykstant viešajam teisiamajam posėdžiui be jokios abejonės yra viešoji vieta, kadangi į ją gali patekti bet kuris asmuo norintis stebėti teisiamąjį posėdį. Šiuo atveju viešoji vieta pagal savo specifiką yra didesnės reikšmės, joje nustatyti griežti rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai. Teisiamojo posėdžio metu be policijos pareigūnų G. A. ir R. M., buvo ir kiti proceso dalyviai – teisėjas, prokuroras, advokatai, kiti kaltinamieji, kurių akivaizdoje kaltinamasis atliko savo veiksmus. Pagal savo pobūdį kaltinamojo veiksmai yra be jokios abejonės įžūlūs, kadangi jis buvo įspėtas teisėjo laikytis nustatytos teisiamojo posėdžio tvarkos, tačiau ją pažeidęs pakartotinai, bei dėl tokio savo elgesio pašalinta iš salės, nenurimo, išvedamas spyrė į kėdę, kuri atsitrenkė į jį vedančio policijos pareigūno kelį, jį sumušė, bei sukėlė fizinį skausmą. Toks kaltinamojo elgesys neatitiko nei teisiamajame posėdyje galiojančių elgesio taisyklių, nei bendrai visuomenėje priimtų elgesio moralės normų. Tai, kad kaltinamojo teigimu jis nesiekęs sukelti fizinio skausmo pareigūnui, jo atsakomybės pagal BK 284 str. nešalina, kadangi jeigu jis būtų turėjęs tokį tikslą, tai jo veika būtų kvalifikuojama, kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui pagal BK 286 str.. Be to padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Kaltinamasis tyčia spirdamas į kėdę, vedamas policijos pareigūnų, nors ir nenumanė, kad kėdė gali atsitrenkti į policijos pareigūno kelį, ir jį sumušti, sukeliant fizinį skausmą, tačiau kaip matyti iš jo parodymų, būdamas stipriai supykęs ir susinervinęs, net nesistengė, kad tokie padariniai nekiltų, todėl jis atsako už realiai sukeltus padarinius - nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūliais veiksmais sukėlus kitam asmeniui fizinį skausmą ar sužalojimus, tuo pačiu yra pažeidžiama ir vieša tvarka bei rimtis.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis V. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje viešoje vietoje oficialioje aplinkoje – teisiamajame posėdyje iš pykčio dėl teismo priimtų sprendimų, įžūliai elgdamasis, vedamas iš teismo salės, spyrė į kėdę, kuri atsimušė į nukentėjusiojo policijos pareigūno kelį, jam sukėlė fizinį skausmą, tai atliko matant teisiamojo posėdžio dalyviams, tokias savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, bei sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Padarytas nusikaltimas pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 284 str. bei įrodyta, kad šį nusikaltimą padarė kaltinamasis V. V., dėl ko jis pripažintinas kaltu, ir jam skirtina bausmė.

IV. Dėl bausmės skyrimo.

Nusikaltimo, numatyto BK 284 str., padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). BK 61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. Nusikaltimo pavojingumo dydis yra mažesnis, kadangi kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti spirti į kėdę, o nukentėjusiajam fizinis skausmas buvo sukeltas šio veiksmo pasekmėje, tiesioginės tyčios sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą kaltinamasis neturėjo. Nusikaltimo motyvas buvo pyktis dėl priimtų teismo sprendimų posėdžių salėje. Kaltinamasis anksčiau yra ne kartą teistas (30 nuosprendžių) už turtinio pobūdžio nusikaltimus – vagystes, sukčiavimus, tačiau už viešosios tvarkos pažeidimus, sveikatos sutrikdymus nėra teistas. Nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.2 d.). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str.1 d.13 p.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis jau teistas 30 nuosprendžių, nusikaltimą padarė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, daro išvadą, kad švelnesnėmis negu terminuotas laisvės atėmimas nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena sunkinanti aplinkybė, į nusikaltimo pavojingumo laipsnį - svetimas turtas nesugadintas ir nesunaikintas, sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas nenustatytas, nusikaltimą kaltinamasis padarė tik vienu veiksmu, sukelti fizinio skausmo nukentėjusiajam nenorėjo, kaltinamajam skirtina mažesnė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinas BK 64¹ str. 1 ir 2 d. nuostatos ir bausmė sumažintina 1/3.

Šiuo metu kaltinamasis yra nuteistas įsiteisėjusiu 2018-03-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau 2019-10-25 priimtas neįsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis subendrintas su Kauno apylinkės Kauno rūmų teismo 2018-03-09 nuosprendžiu, todėl priimtas šioje byloje nuosprendis nebendrintinas, siekiant išvengti dvigubo nuosprendžių bendrinimo.

Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą teismas parenka vadovaujantis BK 50 str. 3 d. atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (BK 50 str.2 d.). Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą atliks terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliks už nesunkaus nusikaltimų padarymą, jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė atliktina pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,

nusprendžia:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas paskirtą 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

nustatyti bausmę atlikti pataisos namuose.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (suimtojo nuo nuorašo jam įteikimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Teisėjas Jonas Abraitis