- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2YT-5287-986/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00153-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. B.
- Kategorijos
- 2.5.4.10Kiti su paveldėjimu pagal testamentą susiję klausimai
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos A. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą, pradėdamas faktiškai valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Nurodė, kad A. B. sutuoktinis, pareiškėjo ir pareiškėjo sesers L. B. tėvas G. J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos A. B. mirties liko nekilnojamasis turtas: 0,5100 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Dalį minėto žemės sklypo mama buvo paveldėjusi po savo sutuoktinio G. J. B. mirties (duomenys neskelbtini). Mirus motinai į notarą dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto nesikreipė, nes po jos mirties ir iki šios dienos valdo motinai priklausiusį žemės sklypą kaip savo ir laiko save šio nekilnojamojo turto savininku. Visą laiką prižiūrėjo motinai priklausiusį žemės sklypą, šienavo žolę ir dirbo žemę. Neturėdamas teisinių žinių, laiku nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, nes tikėjo, jog nebūtina to daryti, jeigu turtas po asmens mirties perimamas valdyti kaip savo. A. B. testamento nebuvo sudariusi ir savo valios dėl turto paveldėjimo neišreiškė, todėl po jos mirties likęs turtas turi būti paveldimas įstatyminių atstovų. Be pareiškėjo ir sesers L. B. kitų įpėdinių nėra. Suinteresuotas asmuo L. B. nepretenduoja į turtą, likusį po motinos mirties. Nors pareiškėjas į notarą po savo motinos mirties turto paveldėjimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, juo disponuoti, prižiūrėti. Prižiūri šį turtą, moka žemės mokestį, žemės sklype augina daržoves. 1/2 žemės sklypu naudojasi kaimynas pareiškėjo leidimu, panaudos pagrindais. Asmeninius mamos daiktus pasidalino su seserimi, t. y. foto nuotraukas, laikroduką, žiedą, bei kai kuriuos jos rūbus išdalino kaimynėms, jos draugėms. Mano, kad tokiu būdu išreiškė valią priimti motinos palikimą ir jį priėmė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimo reikalavimais sutinka, prieštaravimų nereiškia. Jai visos bylos aplinkybės žinomos, nes yra pareiškėjo sesuo. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas D. B. ir suinteresuotas asmuo šioje byloje L. B. yra A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. A. B. sutuoktinis, pareiškėjo ir pareiškėjo sesers L. B. tėvas G. J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. B. mirties liko nekilnojamasis turtas – 0,5100 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos ir apmokėjimo kvito matyti, kad į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą buvo sumokėtas 16 Eur žemės mokestis. 2022 m. sausio 11 d. pažymoje nurodyta, kad A. B. deklaruota gyv. vieta buvo (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 11 d. Kėdainių 3-ojo notarų biuro notarė L. P. išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad D. B. praleido terminą palikimui po A. B. mirties priimti. 2021 m. sausio 11 d. notarės L. P. liudijime nurodyta, kad paveldėjimo byla neužvesta.
Pareiškėjo D. B. pareiškime ir suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytais paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad D. B. po motinos A. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti: prižiūrėjo po motinos mirties likusį žemės sklypą, šienavo, augino daržoves, mokėjo žemės mokestį. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad D. B. su palikėjos A. B. turtu po jos mirties elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).
Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 5,92 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jo motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti mirusiajai A. B. priklausiusį turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,92 Eur (penkių eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai iki sprendimo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.