Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė : I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. sausio 15 d. nutarimu A. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnyje numatytą pažeidimą skirta 400 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad A. G. 2009 m. gruodžio 28 d., 12.30 val., Kaune, J. Bakanausko g. prie 47 namo, vairuodamas automobilį ir važiuodamas per nereguliuojamą geležinkelio pervažą, nevykdė kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimų. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 punkto ir 1 priedo kelio ženklo Nr. 204 reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas. A. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad <...> kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 4 mėnesių. Apeliantas ginčija savo kaltę, motyvuodamas tuo, kad protokole nurodytą dieną jo važiavimo kryptimi prie pervažos ženklo Nr. 204 nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, su tokiais A. G. teiginiais nesutinka. Byloje apklausti liudytojais pareigūnai nurodė, jog 2009 m. gruodžio 18 d. ženklas „Stop“ prie pervažos buvo (b. l. 19-20). Netikėti pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nesusiję jokiais ryšiais su atsakomybėn traukiamu asmeniu ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Byloje pateiktas vaizdo įrašas tik sustiprina įsitikinimą, kad ženklas, draudžiantis važiuoti nesustojus, prieš geležinkelio pervažą buvo, taip pat tai, kad A. G. pervažą pravažiavo nesustojęs (b. l. 29), tačiau ir be šio įrodymo byloje surinktų duomenų pakanka išvadoms dėl pažeidimo padaryti. Apelianto pateikta nuotrauka (b. l. 14) ir Kauno miesto savivaldybės raštas (b. l. 25) neatspindi 2009 m. gruodžio 18 d. buvusios situacijos, kadangi nuotrauka daryta 2010 m. sausio 19 d., o savivaldybės rašte pateikta 2010 m. kovo 1 d. informacija. Taip pat pažymėtina, kad rašydamas pirminį paaiškinimą, A. G. net neužsiminė, kad ženklo nebuvo – tiesiog nurodė, kad važiavo 10 km/h greičiu, pervaža buvo gerai matoma ir tuščia, todėl nemanė, kad reikia visai sustoti (b. l. 8). Todėl vėliau iškelta versija dėl ženklo nebuvimo laikytina pasirinkta gynybos versija. Taip pat apeliantas prašo neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ATPK 125 straipsnio sankcijoje specialiosios teisės atėmimas numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda, todėl jos neskyrimas galėtų būti siejamas su ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apelianto nurodytos šeiminės aplinkybės nėra išskirtinės, leidžiančios skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. A. G. motyvai dėl būtinybės sustoti prieš pervažą nebuvimo, atmestini kaip nepagrįsti – Kelių eismo taisyklių 173 punktas numato, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais, o Taisyklių 1 priedo II skyriaus 204 ženklo „Stop“ paaiškinime nurodyta, jog jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą. Šios teisės normos nenumato vairuotojui diskrecijos pasirinkti – sustoti ar tik sumažinti greitį prieš geležinkelio pervažą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, A. G. skirta sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda yra parinkta atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, todėl laikytina tinkama, jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.