Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,nustatė :

A. V. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2010 m. vasario 18 d., apie 15 val. 18 min., UAB „Lukoil Baltija“ degalinėje, esančioje adresu M. K. Čiurlionio g. 63, Varėnoje, į automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baką įsipylė 40,04 litrų A-95 markės benzino bendros 157,76 Lt vertės ir nesusimokėjęs išvažiavo, šiais savo veiksmais padarydamas UAB „Lukoil Baltija“ 157,76 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. V. teigia, jog išvažiuodamas iš benzino kolonėlės prieš tai nesusimokėjęs už įsipiltą kurą, jis pasielgė aplaidžiai. Tvirtina, jog jo veiksmai tik formaliai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. požymius. Apeliantas aiškina, jog jis neketino iš benzino kolonėlės išvykti nesusimokėjęs už kurą. Tokį teiginį patvirtina vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip yra pilamas kuras, t. y. nuteistasis stebi, kiek prisipila benzino. Be to, jeigu jis būtų planavęs užsipilti benzino ir pabėgti, būtų prisipylęs pilną baką degalų, o ne keturiasdešimt litrų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už įsipiltą kurą turėjo sumokėti A. A., tačiau dėl objektyvių priežasčių ji to nepadarė, o nuteistasis buvo įsitikinęs, kad už kurą jau buvo sumokėta, todėl iš kolonėlės ir išvažiavo. Aplinkybę, kad už įsipiltą kurą nebuvo sumokėta, apeliantas sužinojo tik vėliau. Tuomet A. V. paskambino savo motinai, kurios paprašė sumokėti už kurą bei atsiprašyti kolonėlės darbuotojų. Motina tą pačią dieną sumokėti už kurą negalėjo, kadangi neturėjo reikiamos pinigų sumos, todėl už benziną sumokėjo 2010 m. vasario 28 d., o į degalinės darbuotojus buvo kreiptasi jau 2010 m. vasario 20 d. Taigi, apeliantas nurodo, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios daryti nusikaltimą, už kurį jis yra nuteistas.

A. V. teigia, kad jo veiksmai buvo kvalifikuoti netinkamai. Paaiškina, kad vagystė atvirąja gali būti pripažįstama tik tada, kai vagystėje nedalyvaujantys asmenys suvokia, kad jų akivaizdoje grobiamas svetimas turtas. Iš liudytojų A. B. bei A. D. parodymų darytina išvada, kad jie nesuvokė, jog buvo grobiamas benzinas. Dėl šios priežasties nuteistojo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Apeliantas mano, kad jo atžvilgiu galėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatos. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat A. V. prašo atsižvelgti į jo charakteristiką į tai, kad jis gyvena su motina, kuriai dėl ligos reikalinga pagalba, taip pat reikalinga jo pagalba prižiūrint nepilnamečius vaikus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Nuteistojo kaltumą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti nuosprendyje.

Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad jis išvažiavo nesumokėjęs už įsipiltą kurą, kadangi manė, jog už jį sumokėjo A. A.. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, darytą 2010 m. vasario 18 d. UAB „Lukoil Baltija“ Varėnos degalinėje, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. V. atvykus į šią degalinę, jis pradėjo pilti kurą į baką, kuris yra dešinėje automobilio pusėje. Pilant kurą, A. V. visą laiką buvo pasisukęs link automobilio priekio, kur vienu metu automobilyje buvę keleiviai atidarė priekines ir galines dešinės pusės automobilio dureles, pakalbėjo su nuteistuoju ir dureles uždarė. Vėliau A. V. įdėjo užpylimo pistoletą į kuro kolonėlę, užsuko kuro baką, įsėdo į automobilį ir staigiai išvažiavo iš degalinės. Kol nuteistasis pylė kurą, niekas iš automobilio nebuvo išlipęs. Šių pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktų nuteistasis neginčija savo apeliaciniame skunde.

Vaizdo įraše užfiksuoti, pirmosios instancijos teismo konstatuoti ir apelianto iš esmės neginčijami faktai leidžia daryti išvadą, jog A. V. bendravo su automobilyje sėdinčiais asmenimis, matė, kad niekas iš jo neišlipo ir įsipylęs norimą kiekį kuro, įsėdęs į automobilį, greitai pasišalino iš degalinės. Visos šios objektyvios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis suvokė, jog už įsipiltą kurą nėra sumokėta ir tai žinodamas, vis tiek išvažiavo iš degalinės.

Nagrinėjamu atveju visiškai nėra svarbu ar buvo tartasi, kad A. A. sumokės už kurą ar ne. Esminė aplinkybė yra ta, kad nuteistasis matė, jog niekas nesumokėjo už įsipiltą kurą ir apie tai žinodamas išvažiavo iš degalinės. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistasis be jokio abejonės suvokė, kad grobia svetimą turtą ir tokio rezultato siekė.

Dėl apelianto keliamos versijos patikimumo abejonių kelia ir tai, kad užsipylus kuro bei įsėdus į automobilį, iš karto buvo pasišalinta iš degalinės. Visiems yra žinoma, kad galutinė (tiksli) pinigų suma, už kurią buvo įsipilta kuro, paaiškėja tik baigus kuro pylimą. Tokiu atveju asmuo turi sumokėti šią sumą, t. y. nueiti iki degalinės operatoriaus paduoti pinigus, ir grįžti atgal prie automobilio. Taigi, šiems veiksmams atlikti reikalingas tam tikras laikas. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad bet kokiu atveju nuteistasis turėjo suvokti, jog už kurą nebuvo sumokėta, kadangi jam įsipylus kuro, o taip pat sėdant į automobilį, niekas be paties nuteistojo į automobilį neįsėdo.

Aplinkybė, kad nuteistasis įsipylė tik 40 litrų kuro, nors į automobilio baką telpa apie 65 litrai kuro, nei atskirai, nei vertinant ją su kitomis bylos aplinkybėmis, nepaneigia, o taip pat ir nepatvirtina A. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Aplinkybė, kad už pagrobtą kurą buvo atsiskaityta vėliau, nepaneigia nuteistojo kaltės. Pastebėtina ir tai, kad už kurą buvo atsiskaityta tik po to, kai A. A. (policijos pareigūnas) kreipėsi į J. V., siekdamas surasti A. V. ir išsiaiškinti kuro pagrobimo aplinkybes. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažadas atlyginti žalą buvo duotas taip pat tik po policijos pareigūno apsilankymo pas J. V..

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką. Atvira vagyste laikomas toks turto pagrobimas, kai kaltininkas pagrobia svetimą turtą matant kitiems asmenims, suprasdamas, kad šie supranta jo veiksmų neteisėtumą. Taigi aplinkybė, jog liudytojas A. B. suprato, kad A. V. pagrobė kurą tik tuomet, kai pastarasis greitai išvažiavo iš degalinės, neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Reikšminga yra tai, kad pats nuteistasis suvokė, jog grobia svetimą turtą matant pašaliniams asmenims, t. y. atvirosios vagystės atveju reikšmingas paties kaltininko, o ne kitų asmenų suvokimas, jog daromas nusikaltimas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. V. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Nuteistasis A. V. niekur nedirba, yra ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat jis anksčiau teistas už tyčinio smurtinio nusikaltimo nuosavybei padarymą, vėl padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Paminėti faktai be jokios abejonės neigiamai apibūdina nuteistąjį. Visgi, skiriant A. V. bausmę, būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos seniūno yra charakterizuojamas teigiamai. Charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis pastoviai ieško darbo, padeda tėvams (byloje yra duomenų, kad nuteistojo motina serga lėtinėmis ligomis) prižiūrėti brolius bei seseris, neigiamų atsiliepimų apie šį asmenį nebuvo gauta. Charakteristikoje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog A. V. suvokia pozityvaus elgesio svarbą, siekia būti naudingu tiek savo šeimai, tiek visuomenei. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagrobto turto vertė nėra didelė, taip pat yra dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. atlyginta nusikaltimu padaryta žala, nuteistasis prisipažino nusikaltęs ir galisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus aptartų aplinkybių visumą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Kolegijos nuomone, A. V. skirtina arešto bausmė, kuri turi būti nustatyta didesnė nei Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d. nustatytas šios bausmės vidurkis.

Esant tokioms aplinkybėms, Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., nusprendžia : nuteistojo A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti:A. V. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. padarymą paskirti areštą septyniasdešimčiai parų.Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai Vladislavas Lenčikas Vladas Nikitinas