- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- ATP-863-107/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01593-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarimo, kuriuo J. G., gim. (duomenys neskelbtini) , nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metus, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta galutinė 3000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-10-25 nutarimu J. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad 2012-09-13, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) , vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5, 106, 231.1, 234 punktų reikalavimus, pravažiuodamas pro stovintį automobilį, nesilaikė saugaus atstumo ir jį kliudė, apie eismo įvykį policijai nepranešė, eismo įvykio deklaracijos neužpildė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai.
Apeliaciniame skunde J. G. teigia, kad jis iš nukentėjusiojo P. K. bei policijos pareigūnų veiksmų suprato, kad jis bus pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. Šį tariamą autoįvykį tariamai matė nukentėjusiojo draugė, jo sesuo ir sesers vyras, tačiau policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesilaikė ATPK 260 str. taisyklių, protokole nenurodė liudytojų ir nukentėjusiųjų duomenų. Policijos tyrėjas V. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu J. G. grasinančiai pareiškė, kad tariamo autoįvykio metu buvo ir jis pats, vijosi jį (J. G.). J. G. nuomone, tai, kad V. Č. jį vijosi, yra neįtikėtina, nes jis važiavo pro policijos komisariatą, esantį netoli įvykio vietos, todėl vaizdo kameros būtų jį užfiksavusios. J. G. tvirtinimu, V. Č. nuo bylos tyrimo turėjo nusišalinti, nes, kaip galima suprasti iš skundo argumentų, jis yra P. K. brolis. Apelianto įsitikinimu, buvo pažeisti ir Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462 „Dėl Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo“ 9, 15., 26.8., 26.15., 28., 29., 42., 43., 52. punktų reikalavimai, nes pareigūnas V. Č. išdavė laikiną vairuotojo pažymėjimą iki teismo posėdžio dienos, protokole nenurodė bei neapklausė jo (J. G.) automobilyje buvusių liudytojų, taip pat neišaiškino teisių, numatytų ATPK 272 str., nes, grasindamas, kad bet kokiu atveju bus atimtas vairuotojo pažymėjimas ir paskirta didelė piniginė bauda, pakišo pasirašyti protokolą, nespėjus jo perskaityti. Protokolo kopija jam įteikta nebuvo, taip buvo pažeistos ATPK 259 str. 3 d. nuostatos. Pareigūnas V. Č. neišsprendė klausimų, numatytų ATPK 280 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, eismo įvykio schema nubraižyta neteisingai, liudytojams ant jos pasirašyti nedavė, mano, kad ji suklastota. Nebuvo užfiksuoti transporto priemonių ratų pėdsakai, nurodant jų pobūdį, pradžią ir pabaigą važiuojamosios kelio dalies pločio ir ilgio atžvilgiu, taip pat nenurodyta važiuojamosios kelio dalies dangos rūšis, paviršius, defektai, transporto priemonių stiklų šukės, plastikinių dalių nuolaužos, nubyrėjusi žemė, tepalų, degalų, kitos dėmės, nebuvo fiksuoti ir kelio ženklai, netiksliai pažymėta transporto priemonių susidūrimo vieta ir pagal kokius požymius ji nustatyta. Įvykio dalyvių nebuvo prašoma paaiškinti dėl „transporto priemonių judėjimo krypčių greičio,“ matomumo, oro sąlygų ir kitų aplinkybių, turėjusių reikšmės nustatant eismo įvykio aplinkybes. J. G. tvirtinimu, jis tyrėjui V. Č. sakė, kad tariama įvykio vieta yra duobėta, todėl manė, kad jis lietė automobilio dugnu kelio dangą, prašė nufotografuoti nukentėjusiojo automobilį ar kad būtų leista palyginti įbrėžimų aukštį. Apeliantas nurodo, kad jis parašė, kaip viskas buvo, pirminiuose parodymuose.
Apelianto nuomone, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo abejoja, ar administracinis pažeidimas buvo užfiksuotas tinkamai, turi būti surinkti įrodymai, kurie tokias abejones paneigtų. J. G. teigimu, teisme bei skundžiamame nutarime neteisingai buvo traktuota, kad jis prisipažino kliudęs P. K. automobilį ir tyčia iš įvykio vietos pabėgo. Apelianto tvirtinimu, jis teisėjai pasakė, „kad kliudžiau tik pagal pareigūnų man įsakytus teiginius, o iš tikrųjų nesupratau, kad kliudžiau kokį automobilį, ką parašiau ir pirminiuose parodymuose“.
J. G. nuomone, jei jis nepajuto, kad sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos nuvažiavo, negali būti laikoma, kad jis administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia. Jo kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliantas nurodo, kad aplinkybę, jog jis galėjo nesuprasti kliudęs kitą automobilį bei nuo nieko nebėgo, galėjo patvirtinti įvykį matę liudytojai, tačiau jų parodymų nei policijai, nei teismui nereikėjo. Mano, kad teismo posėdyje nukentėjusysis iš dalies taip pat patvirtino, jog jis (J. G.) to, kad kliudė automobilį, galėjo nepajusti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jis, išvažiavęs iš aikštelės, lėtai nuvažiavo toliau, važiavo pro policijos komisariatą, kur pilna policijos pareigūnų, niekur nepasislėpė, avarijos pėdsakų neslėpė, pažeistų automobilio vietų neuždažė. J. G. nuomone, policijos pateikta eismo įvykio schema ir filmuota medžiaga parodo, kad P. K. automobilis kėlė realų pavojų visiems iš aikštelės išvažiuojantiems automobiliams. Jokio išvažiavimo keliuko, kuris parodytas eismo įvykio schemoje, nebuvo. Keliuko vietoje yra apie metro pločio šaligatvis ir apie 1,2–1,5 metro pločio tarpas tarp (duomenys neskelbtini) namo ir šaligatvio. P. K. automobilis stovėjo išvažiavime. Stovėjimo aikštelė schemoje neparodyta.
J. G. teigimu, buvo remtasi tik P. K. paaiškinimu, policijos patrulio tarnybiniu pranešimu bei įvykio schema, kuri neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Į teismo posėdį pakartotinai nebuvo iškviestas be pateisinamų priežasčių neatvykęs policijos patrulis R. R.. Apelianto nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti vertinamas kaip neginčytinas įrodymas, o patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai negali būti laikomi nepatikimais tik todėl, kad toks asmuo yra apkaltintas. Mano, kad policijos pareigūnai neginčytinų įrodymų, kad automobilį kliudė būtent jis (J. G.), nepateikė. Byloje nukentėjusiojo automobilio nuotraukų nėra. Teismas negali nubausti asmens, išvadas grįsdamas tik prielaidomis, o ne įrodymais.
J. G. nurodo, kad policijos patrulis R. R. tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad „Atvykus minėtu adresu, radome apgadintą automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo apgadinta galinio bamperio kairioji pusė“. 2012-10-11 teismo posėdyje P. K. parodė, kad jo automobilis buvo apibraižytas vos ne visas: „Apibraižyti šonai ir buferis galinis. Nugręsti mašinos šono dažai, durelės galinė arka ir buferis“. Apelianto nuomone, P. K. davė melagingus parodymus. Apeliantui neaišku, kaip teismas nustatė iš nuotraukų automobilio apgadinimus, kai jose pavaizduotas tik jo (J. G.) automobilis, kurio kairysis galinis buferis sudaužytas dar turint automobilį ankstesniajam savininkui.
J. G. teigimu, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia. Sprendžiant klausimą, ar asmens veika pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir asmens elgesį po eismo įvykio.
Apeliantas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. tvirtina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad J. G. su 2012-09-14 administracinio teisės pažeidimo protokolu susipažino, gavo protokolo kopiją, jam buvo išaiškintos teisės, numatytos ATPK 272 str., nurodyta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas (b. l. 2). Apie tai, kad J. G. buvo išaiškintos teisės, numatytos ATPK 272 str., įteikta administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija, jis patvirtino savo parašu, nurodė, kad pasiaiškinimą parašys ant atskiro lapo, todėl tikėti apelianto skundo argumentu, kad jam nebuvo išaiškintos teisės (ATPK 272 str.), neįteiktas protokolas (ATPK 259 str. 3 d.), nėra jokio pagrindo.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas po eismo įvykio tik kitą dieną, t. y. 2012-09-14, nustačius trauktiną administracinėn atsakomybėn asmenį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti tik automobiliai, asmenys nenukentėjo, todėl grafoje „pažeidimo metu nukentėjo“ joks asmuo ir neįrašytas. 2012-09-13 paaiškinime apgadinto automobilio vairuotojas P. K. pažeidimo faktą liudijančių asmenų nenurodė, todėl J. G. apeliacinio skundo argumentas, kad, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo pažeistos ATPK 260 str. 1 d. nuostatos, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo įrašytas nukentėjusysis ir liudytojai, yra nepagrįstas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyr. patrulis V. Č.. Lietuvos Respublikos ATPK 127, 130 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai (ATPK 224 str. 1 d.). Išspręsti ATPK 280 straipsnyje numatytus klausimus priklausė Tauragės rajono apylinkės teismui, ruošiantis nagrinėti J. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, o ne pareigūnui V. Č., surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
2012-09-13 tarnybiniame pranešime Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyr. patrulis R. R. nurodė, kad apie 22.25 val. iš P. K. gavo pranešimą, kad ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, nežinomas vairuotojas, vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas apgadino automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykę į įvykio vietą, matė, kad apgadinta automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio buferio kairė pusė (b. l. 3).
2012-09-13 paaiškinime P. K. nurodė, kad automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasistatė ties (duomenys neskelbtini) namu. Išėjęs į lauką, pamatė pro jo automobilio galą pravažiuojantį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jo automobilį kliudė. R. K. šaukė, kad vairuotojas sustotų, tačiau šis nesustojo (b. l. 5).
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis P. K. parodė, kad įvykio dieną atvažiavo su drauge, seserimi ir jos vyru į (duomenys neskelbtini) , pas brolį. Išėję lauk, visi pamatė pravažiuojantį automobilį, kuris kliudė jo automobilį. Automobilis nuo smūgio sujudėjo. P. K. šaukė, stabdė, kad automobilio vairuotojas sustotų, užsirašė automobilio numerius. Ar J. G. suprato, ar nesuprato, kad yra stabdomas, kad apgadino automobilį, P. K. pasakyti negalėjo. Jo automobilis buvo apgadintas nestipriai – apibraižyti šonai, galinis buferis ir arka, nuo automobilio šono nugremžti dažai (b. l. 25).
Paaiškinime J. G. nurodė, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) gatvėje, išsukdamas iš aikštelės, suko į kairę pusę, kur stovėjo automobilis „Ford Focus“. Sukant buvo sunku pravažiuoti, išgirdo bildesį, pamanė, kad kliudė savo automobilio dugną, todėl nesustojęs nuvažiavo (b. l. 6).
Teismo posėdžio metu J. G. teigė, kad nepajuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį, galvojo, kad automobilio dugnu atsitrenkė į duobę. Buvo padaryti minimalūs sugadinimai, todėl būtų galėję susitarti ir be policijos pagalbos. J. G. matė P. K. su kitais asmenimis stovinčius netoli automobilio, tačiau, kad jį būtų šaukę, negirdėjo (b. l. 24–25).
Apeliaciniame skunde J. G. tvirtina, kad jis važiavo ne vienas, tačiau su juo kartu važiavę asmenys apklausti nebuvo, tyrėjas V. Č. galėjo būti šališkas, eismo įvykio schema nubraižyta neteisingai, joje nenurodyta važiuojamosios kelio dalies dangos rūšis, paviršius, defektai, transporto priemonių stiklų šukės ir panašiai, o nukentėjusiojo automobilis buvo pastatytas taip, kad kėlė realų pavojų visiems iš aikštelės išvažiuojantiems automobiliams.
J. G. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės abejonių nekėlė. Teismo posėdyje J. G. buvo išaiškintos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, tačiau jis prašymų apklausti kokius nors liudytojus neprašė, klausimo dėl eismo įvykio schemos teisingumo, dėl tyrėjo V. Č. šališkumo taip pat nekėlė.
Eismo įvykio vietos schemoje pavaizduota situacija ir užfiksuoti ant automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai (b. l. 4, 8) iš esmės neprieštarauja J. G. paaiškinimui bei atitinka faktines bylos aplinkybes, t. y., kad J. G., sukdamas į kairę, kliudė nukentėjusiojo automobilį, kuris stovėjo taip pat kairėje pusėje. Nustatyti automobilio apgadinimai sutampa ir su policijos pareigūno R. R. tarnybiniame pranešime užfiksuotais apgadinimais.
Teismo posėdyje J. G. tvirtino nesupratęs, kad kliudė kitą automobilį, galvojo, jog automobilio apačia užkliuvo už duobės. Tačiau ši J. G. versija nėra įtikinama, kadangi J. G. apeliaciniame skunde nurodė, kad nukentėjusiojo automobilis buvo pastatytas taip, kad kėlė realų pavojų visiems iš aikštelės išvažiuojantiems automobiliams, todėl akivaizdu, kad jis pravažiuodamas pro pavojingai pastatytą automobilį, supratęs situacijos sudėtingumą, šį automobilį stebėjo atidžiau. Ši aplinkybė duoda pagrindą manyti, kad, išgirdęs garsą, J. G. aiškiai suprato, jog kliudė stovintį automobilį, J. G. negalėjo nepajausti, kad smūgis buvo ne į automobilio dugną, kaip tvirtina, bet į šoną.
Aptarti duomenys nekelia jokių abejonių, kad J. G., supratęs, jog kliudė kitą automobilį, išsigando ir iš įvykio vietos pasišalino tyčia. J. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn bei nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pagrįstai.
Transporto priemonių, laivų vairuotojai (...) laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 str. 1 d.). Kadangi J. G. bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2012-09-14 (b. l. 2), o nutarimas, išskyrus tam tikrus atvejus, skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą (ATPK 288 str.), todėl J. G. laikinas leidimas vairuoti buvo išduotas iki 2012-09-14 pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-10-25 nutarimą palikti nepakeistą, J. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.