Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovei O. M.-I. S.

atsakovui A. M.

atsakovo atstovei adv. A. B.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės I. S. (buvusios-O. M.) ieškinys atsakovui A. M. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė

I.Ginčo esmė

Ieškovei priteisti: 0,25 ha žemės sklypą (duomenys nesklebtini), vertinamą 170 000 litų, jame esantį neregistruotą, nebaigtą statyti gyvenamą namą, vertinamą 36750 (minus 36750 litų) Lt; nekilnojamą turtą, esantį Anykščių rajone, (duomenys nesklebtini): 1,8 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), (2006-11-21 datai vertinamas 8 500 Lt) gyvenamą pastatą, unik. Nr (duomenys nesklebtini), su prie jo esančiais ūkiniais pastatais: viraline (unikalus numeris (duomenys nesklebtini), tvartu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėliu (unikalus numeris (duomenys nesklebtini), pašarine (unikalus numeris (duomenys nesklebtini), garažu (unikalus numeris (duomenys nesklebtini), kitais statiniais (šulinys, rūkykla, unikalus numeris (duomenys nesklebtini) (2006-11-21 datai vertinami 15 000 Lt) ir 0,60 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini) (2006-11-21 datai vertinamas 3 000 Lt).

Atsakovui A. M. priteisti: 0,2499 ha žemės sklypą (duomenys nesklebtini), žemės kadastrinis numeris (duomenys nesklebtini), sklypo Nr. 379), vertinamą 182 000 litų; Ieškovei iš atsakovo A. M. priteisti 11 125 litų piniginę kompensaciją turto verčių skirtumui išlyginti; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad santuoką su atsakovu įregistravo 1999-09-16, tačiau pradėjo gyventi kartu nuo 1997 m. pavasario, vedė bendrą ūkį, su atsakovu buvo sutarę sujungus turimas lėšas nusipirkti žemės sklypus bei pardavus turimus butus statyti bendrą namą. Atsakovas niekada nebuvo pareiškęs apie žemės sklypų įsigijimą asmeninėn nuosavybėn ir apie tai, kad atsakovas laikė žemės sklypus savo asmenine nuosavybe, ieškovė sužinojo tik gavusi priešieškinį. Ieškovė turėjo pajamų prisidėti prie žemės sklypų pirkimo, jos pajamos buvo pastovios, be to, 2002 m. turto ir pajamų deklaracijoje pats atsakovas nurodė, jog ginčo žemės sklypai yra bendras sutuoktinių turtas. Be to, atsakovas jokių asmeninių lėšų iki santuokos įregistravimo neturėjo, o 1999 metų atsakovo deklaracijoje 99000 Lt suma nurodyta be pagrindo, nes nurodytų pinigų nebuvo. Pinigus, kuriuos atsakovas gavo iš paveldėjimo po jo motinos mirties, bei kitas asmenines lėšas atsakovas naudojo savo sūnaus A. M. išlaikymui bei UAB „Technogama“ veiklai plėsti. Vėliau ieškovė pardavė vieną butą, nupirko kitą, jį suremontavusi vėl pardavė, kas sudarė jai galimybę gauti apie 20000 Lt pelno, visi jos uždirbti ir gauti iš butų pardavimo pinigai buvo įdėti į bendro turto sukūrimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pripažino, jog 18000 Lt suma, pervesta 2001-11-09 pavedimu Nr. 01 ir panaudota namo statybai, nurodytas lėšas, ieškovui neprieštaraujant, pripažino ieškovės asmenine nuosavybe. Įvertinęs tai, kad santuokos nutraukimo momentu, automobilis Fiat Bravo jau buvo parduotas ir nesant kitų įrodymų, patvirtinančių automobilio vertę, bendrosios nuosavybės pabaigai, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais pripažino jį ieškovės nuosavybe ir įvertino kaina, už kurią automobilis buvo parduotas E. S. (1500 Lt.).

Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtino, kad namas (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, sklype Nr. 380, buvo nugriautas, pripažinus jį neteisėta statyba. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos metu, nebaigtas statyti namas egzistavo, jo vertė nustatyta ekspertizės aktu, spręsdamas klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ar pripažinimo asmenine nuosavybe, pasisakė dėl viso turto, buvusio bendros jungtinės nuosavybės pabaigos momentu.

Teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypams įsigyti bei statybinių medžiagų pirkimui buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos, o automobilis Fiat Bravo buvo pirktas už ieškovės asmenines lėšas, todėl atsakovo priešieškinį dalyje dėl ginčo žemės sklypų ir nebaigto statyti namo pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe tenkino, pripažindamas atsakovo asmenine nuosavybe žemės sklypą – 0,2499 ha ploto, esantį (duomenys nesklebtini) Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys nesklelbtini), sklypo Nr. 379, ir žemės sklypą – 0,25 ha ploto, esantį (duomenys nesklebtini), Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), sklypo Nr. 380, bei konstatavo, kad statybinės medžiagos buvo A. M. asmeninė nuosavybė (CPK 176 str.), kartu atsakovas buvo įpareigotas ieškovei išmokėti 18000 Lt kompensaciją už jos asmeninių lėšų panaudojimą statybinėms medžiagoms pirkti, priešieškinys dalyje dėl 6500 Lt kompensacijos už automobilį Fiat Bravo atmestas (SŠK 22 str., CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str. 1 d. 7 p., 3.89 str. 2 d. 3.98 str.)

Nustatęs, kad šalys 2002-07-18 pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, bendrosios nuosavybės teise įgijo nekilnojamą turtą, esantį Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini): 1,8 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamą pastatą, unik. Nr. (duomenys nesklebtini), su prie jo esančiais ūkiniais pastatais: viraline (unikalus numeris (duomenys nesklebtini), tvartu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėliu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pašarine (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažu (unikalus numeris (duomenys nesklebtini), kitais statiniais (šulinys, rūkykla, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 0,60 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o šalys pripažino, jog nurodytas turtas turi būti įtrauktas į dalintino turto balansą, jo vertė yra 26 500 Lt (CK 3.100 str., 3.119 str., ekspertizės aktas Nr. 80502 E, akto l. 17, bylos priedas Nr. 4). Ieškinį ir priešieškinį tenkino dalyje dėl nurodyto turto padalinimo.

Teismas sprendė, kad atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti minėtą turtą ieškovei natūra, todėl minėtą turtą priteisė ieškovei natūra, o iš ieškovės atsakovui 13250 Lt piniginę kompensaciją už ½ atsakovui priklausančią dalį (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.127 str. 3 d.).

Iš atsakovo ieškovei priteisė 18000 Lt jos įdėtų į namo statybą. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kompensacijos priteisiamos vienai šaliai iš kitos, buvo tikslinga jas įskaityti ir priteisti iš atsakovo ieškovei skirtumą t.y. 4750 Lt

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovė O. M. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, įvertintą 2006-11-21 dienai, reiškiančiai santuokos nutraukimo datą, pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe bei padalinti lygiomis dalimis.

Nurodo, kad viso ginčo šalių dalintino turto vertė santuokoje, įvertinus, kad šalių pastatytas namas griautinas, sudarė 341 750 Lt, todėl ieškovei turėjo tekti ½ dalis turto, kurio vertė 170 875 Lt. Teismas neįvertino aplinkybės, bei neatsižvelgė į liudytojų parodymus, jog ketindamas parduoti butą, likusį atsakovui po žmonos mirties, jis galėjo disponuoti tik 40 000 Lt, o ne 120 000 Lt, nes butas priklausė ir trims jo sūnums. Atsakovas, teismui pateiktoje 1998 metų deklaracijoje, nurodytų 99 000 Lt piniginių lėšų realiai neturėjo, nes jo gaunamos pajamos pagal autorines sutartis turėjo būti naudojamos UAB ,,Technograma“ veiklai plėsti. Be to, atsakovas gyvendamas santuokoje, iki žmonos mirties, gautas pajamas naudojo bendrųjų šeimos poreikių tenkinimui. Iš teismui pateiktų pažymų, taip pat matyti, kad ieškovės pajamos sudarė 21 470 Lt per metus, tuo tarpu atsakovo 800 Lt per mėnesį, todėl dėl mažų gaunamų pajamų jis negalėjo sukaupti deklaracijoje nurodytų lėšų, bei jų panaudoti žemės sklypų pirkimui. Tačiau teismas nurodytų aplinkybių nevertino. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad iš valdomų UAB ,,Technograma“ akcijų, atsakovas negavo dividentų, nes 1999 metais, perkant žemės sklypus (duomenys nesklebtini), atsakovo bendrovė didino įstatinį kapitalą ir dividentų nemokėjo, o 9 akcininkai, kurių tarpe buvo ir atsakovas įsipareigojo iš banko gauti paskolą jo didinimui, todėl dėl sunkios materialinės padėties, toks pirkinys, vien tik iš atsakovo lėšų buvo neįmanomas. Neįvertinęs nurodytų aplinkybių, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų, teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog atsakovas turtą įgijo iš savo asmeninių lėšų, ir įgytas turtas nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas be pagrindo rėmėsi Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nes žemės sklypų pirkimo sutartyse, nebuvo nurodyta, jog jie įsigyti asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neįvertino ekspertės, statybos specialistės, parodymų, kad sklype jokia vėjo jėgainė negalėjo būti statoma, nes tai pažeistų tiek higienos normas, tiek statybos reglamentus. Žemės nuomos sutartis, kuria kaip įrodymu rėmėsi teismas, buvo patvirtinta tik 2006-03-11. Tuo tarpu, įsigyjant žemės sklypus, 1999 metais, jėgainių statymas planuojamas nebuvo. Nepagrįsti teismo argumentai, dėl ieškovės gauto 1148 Lt atlyginimo ir negalėjimo prisidėti prie namo statybos, nes atsakovo pajamos tuo metu buvo dar mažesnės. Atsakovo kviestas liudytojas I. S. nepatvirtino, jog atsakovas už žemės sklypus sumokėjo vien iš savo lėšų. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovė 2000-12-17 pardavė savo automobilį Ford Escort ir gautas 12 000 Lt pajamas įdėjo į atsakovo statomą namą (doumenys neskelbtini). Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nepagrįstai automobilį Fiat Bravo pripažino asmenine ieškovės nuosavybe, nes toks reikalavimas keliamas nebuvo. Teismas nevertino ir aplinkybės, jog ginčo šalys gyveno gyvenamąjame name, kurį ekspertai, 2006-11-21, skyrybų proceso pabaigoje, įvertino 200 000 Lt ir nepagrįstai gyvenamąjį namą pripažino statybinėmis medžiagomis bei nurodė, jog statybinės medžiagas įsigijo tik atsakovas. Tuo tarpu, namo nugriovimą buvo pagrindas pripažinti šalių patirtais nuostoliais ir juos įvertinti. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 18 000 Lt kompensaciją iš atsakovo, nes gautus pinigus pastarasis aštuonerius metus naudojo savo naudai gauti, įnešdamas juos įmonei didinat įstatinį kapitalą, tuo tarpu ieškovė, iš to neturėjo jokios naudos, negavo palūkanų, tačiau teismas nurodytos aplinkybės nevertino, todėl 18 000 Lt priteista kompensacija yra nepagrįsta ir su tokiu teismo sprendimu, ieškovė nesutinka.Teismas nepagrįstai sprendė dėl turto esančio Anykščių rajone priteisimo, nes atsakovas su tuo sutiko ir ginčo dėl to nebuvo. Priėmus skundžiamą sprendimą bei juo padalinus ginčo šalių turtą, ieškovei buvo priteista tik 2/100 dalys, tuo tarpu ieškinyje buvo prašoma priteisti 1/2 viso nekilnojamojo turto. Kadangi pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą buvo šališkas ir palaikė iš esmės, atsakovą, neteisingai aiškino Šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnį, Civilinio kodekso 3.88 ir 3.89 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nagrinėjamu atveju, yra pagrindas skundžiamąjį teismo sprendimą panaikinti.

Atsakovas A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės, jo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas visapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, bei tinkamai taikant materialinės bei procesinės teisės normas reglamentuojančias ginčo santykį. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kaip nepagrįsti, turi būti atmesti, nes yra nepagrįstai reikalaujama priteisti nugriautą ir išregistruotą namą, o ieškovės argumentai apie į namo statybą investuotas lėšas, neįrodyti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, O. M. pateikė Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2009-12-29 išduotą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijimą Nr. 005627, įšrašo Nr. 156, kuriame nurodoma, jog apeliantės O. M. vardas ir pavardė yra pakeičiami į I. S..

Atsižvelgiant į teismui pateiktus dokumentus apie apeliantės vardo ir pavardės pakeitimą, apeliacinės instancijos teismas apeliantę O. M. pripažįsta I. S..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei juos įvertinęs (CPK 185 str.), konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str., 265 str.)

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis ir argumentais, jų nebekartoja.

Apeliantė iš esmės savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmos instancijos teismas iš dalies tenkindamas jos ieškinį, neatsižvelgė į tai, jog ginčo turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl teismas, pažeidė Civilinio kodekso 3.88 straipsnyje nustatytą turto nuosavybės bendrumo prezumciją, teismas nevertino jos turimų lėšų ir jos prisidėjimo prie ginčo turto sukūrimo, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas savo priešieškiniu ir turto bei pajamų deklaracija, pripažino ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe.

Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka iš dalies, tačiau sprendžia, kad faktinės bylos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės skundą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pats santuokos sudarymo faktas nėra besąlyginė vada pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe, svarbu nustatyti ar abi ginčo šalys galėjo šį turtą įsigyti ir ar jos tinkamai realizavo šią teisę.

Bylos medžiaga įrodo, kad tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir po santuokos įregistravimo, ginčo šalys buvo sutarę savo turimas lėšas laikyti asmeniniu turtu ir juo naudotis savo nuožiūra.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas, nurodė, jog jų lėšas sudarė pajamos, gaunamos iš darbo teisinių santykių, bei lėšos gautos už jų realizuotą asmeninį turtą.

Tai, kad ginčo šalys laikėsi nustatyto susitarimo, patvirtina civilinėje byloje esantys ieškovės ir atsakovo sąskaitų išrašai (CPK 177 str.) iš kurių matyti, kad vienos iš šalių, kitai paskolintos lėšos būdavo gražinamos į pastarojo, banko sąskaitą.

Lėšos gaunamos iš darbo teisinių santykių, taip pat būdavo pervedamos į kiekvieno jų asmenines sąskaitas. Tai rodo, kad be savininko sutikimo, nei viena iš ginčo šalių, negalėjo naudotis kito lėšomis.

Ieškovė 2006-02-14 ieškinio pareiškime nurodė, kad į bendro namo statybą ji lėšų neįdėjo, o pasinaudojusi nekilnojamojo turto kainų kritimu nupirko dviejų kambarių butą (duomenys nesklebtini), o 2001 metais šį butą pelningai pardavė už 72 843 Lt.

Tai, kad 72 843,76 Lt suma pateko į ieškovės asmeninę sąskaitą AB banke ,,Snoras“, įrodo šio banko, ieškovės sąskaitos išrašas (b.l. 21, T3).

Ieškovė pati yra nurodžiusi, jog pirkdama butą ir jį parduodama papildomai į jį investavo lėšas, tuo padidindama turto vertę.

Pati ieškovė, ieškinio pareiškime nurodė, kad į namo statybą lėšas įdėjo atsakovas, pardavęs savo butą, bei lėšas gautas iš palikimo. Apie ieškovės turėtų lėšų panaudojimą, ieškovė nurodė paaiškinime (b.l. 152, T4), iš kurio matyti, kad buto (duomenys nesklebtini) gt. (buvusioji (duomenys neskelbtini), įgyto dukrai, nupirkimui, trūkstant lėšų, panaudotos jos turėtos akcijos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pajamas sudarant santuoką, sudarė iš darbo teisinių santykių gaunamas atlyginimas, todėl apeliantės teiginį, jog ji galėjusi sutaupyti iš gaunamo atlyginimo po 1000 Lt ir tuo prisidėti prie žemės sklypų pirkimo ir namo statybos, teisėjų kolegija vertina kritiškai (CPK 185 str.), juolab, iš ieškovo į bylą pateiktų bankų sąskaitų išrašų matyti lėšų įskaitymas ir nurašymas bei lėšų nurašymo dydis ir jų tikslinė paskirtis.

Analogiška situacija konstatuotina ir su atsakovo lėšų panaudojimu, ką ir nustatė pirmos instancijos teismas.

Pareikšdama ieškinį, ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo, su atsakovu nusprendė įsigyti žemės sklypus ir statyti namą. Šiuo ieškinio pareiškimo teiginiu, ji patvirtino, kad iki santuokos sudarymo, dėl žemės sklypų įsigijimo su atsakovu nesitarė, ką patvirtina pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog žemės sklypus įsigyti, atsakovas ruošėsi iki santuokos sudarymo.

Tą aplinkybę patvirtina liudytojo I. S. parodymai (CPK 177 str.), jog už parduodamus 2 žemės sklypus jis asmeniškai iš atsakovo A. M. gavo avansą prieš 3 savaites iki sutarties sudarymo.

Įrodymų visetas leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, jog pirmos instancijos teismo išvada, dėl ginčo žemės sklypų ir namo sklype nuosavybės, yra teisėta ir pagrįsta surinktais bei ištirtais įrodymais.

Dėl A. M. turto ir pajamų deklaracijos vertinimo

Teisėjų kolegija šį rašytinį įrodymą vertina kartu su visais byloje esančiais įrodymais ir sprendžia, kad ieškovės parašas šioje pajamų ir turto deklaracijoje ginčo esmės nekeičia, nes bylos medžiaga įrodyta, apie kiekvienos iš ginčo šalių indėlį į ginčo turto sukūrimą ir jų faktines galimybes tai padaryti.

Dėl atsakovo priešieškinio pareiškime išreikštos valios laikyti ginčo turtą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad atsakovas priešieškinio pareiškime (b.l. 1-4, T2) prašė ginčo turtą padidinti kaip jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tačiau šiame priešieškinio pareiškime atsakovas nurodė, kad žemės sklypus jis įsigijo iš savo asmeninių lėšų.

Ginčo šalys, sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, turi teisę keisti savo ieškinio dalyką arba pagrindą, todėl akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas, bylą išsprendė pagal paskutinį atsakovo patikslintą jo priešieškinio reikalavimą ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija, konstatuoja, jog ieškovės nurodoma turto bendrumo prezumcija yra paneigta, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniu pagrindu iš ieškovės, atsakovo naudai priteistinos 1500 Lt išlaidos advokato pagalbai atlyginti, o valstybės naudai 11,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės I. S. (buvusios-O. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš I. S. a.k. 45211220643 (buvusi-O. M.), atsakovo A. M. naudai 1500 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai atlyginti, o valstybės naudai 11,10 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.