Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2015-05-08 · Civilinė byla Nr. 2-291-223/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-08
Bylos Nr.
2-291-223/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Atsakovas
A. V.
Ieškovas
Uždaros akcinės bendrovės „Ivegos statybos“
Advokatai
Ramūnas Vilimavičius, Inga Radinienė
Civilinė byla Nr.2-291-223/2015
Pr. Nr.2-08-3-07621-2014-6Pr. spr . kateg. 16.5.5;16.7;116.4(S)PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 8 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,Dalyvaujant ieškovės atstovams V. V., advokatei Ingai Radinienei,Atsakovui A. V., jo atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui,

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždaros akcinės bendrovės „Ivegos statybos“ ieškinį atsakovui A. V. dėl padarytos žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės atstovai ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo panaikinti LR Valstybinės daro inspekcijos prie SADM Panevėžio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-09-28 sprendimą DGKS-4342 dalyje, kuria yra atmestas ieškovo reikalavimas ir priteisti iš atsakovo A. V. ieškovės naudai 3402,90 Eur žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas V. V. nurodo, kad atsakovas dirbo UAB „Ivegos statybos“ statybos darbų vadovu. Pagal įrankių išdavimo lentelę atsakovui buvo perduoti įvairūs darbo įrankiai, kurių vertė pagal PVM sąskaitas-faktūras 526,69 Eur. Atsakovui įrankiai buvo perduoti atlikti darbus objektuose, o įrankius perdavė bendrovės darbuotojas atsakovui pasirašytinai. Atsakovas įrankių bendrovei negrąžino, nors privalėjo juos grąžinti, išeidamas iš darbo. Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl privalo atlyginti bendrovei padarytą žalą. Sutartį su atsakovu sudarinėjo bendrovės darbuotoja V. B., o atsakovas pasirašė . Taip pat atsakovui darbinėms pareigoms vykdyti , t.y. vežioti darbininkus į objektą buvo perduotas automobilis VW Transporter valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Atsakovas netinkamai prižiūrėjo automobilį, todėl teko jį remontuoti. Automobiliui buvo padaryti įvairūs sugadinimai, kurie užfiksuoti autoserviso pateiktoje sąskaitoje. Pagal UAB „Meteksa“ pateiktą sąskaitą už automobilio remontą buvo sumokėta 578,07 Eur. Šią žalą bendrovei privalo atlyginti atsakovas. Atsakovas vadovavo darbams (duomenys neskelbtini). Jis netinkamai atliko savo pareigas – nekontroliavo atliekamų darbų kokybės ir teko išardyti bei iš naujo sumūryti sieną. Permūrijo darbus atliko bendrovės darbuotojai, kurie dirbo 5 dienas. Nuostoliai objekte viso sudarė 2298,13 Eur . Atsisako dalies minėtos sumos , t.y. piniginių lėšų – 1299,52 Eur - už klinkerines plytas ir klijus, nes už juos sumokėjo užsakovas. Taigi, nuostoliai už šį objektą sudaro 998,61 Eur. Į minėtą nuostolių sumą yra įskaičiuotos ir išlaidos už kuro sąnaudos. Kuro sąnaudas sudaro piniginės lėšos išleistos darbininkų vežimui į statybos darbų objektą darbo brokui taisyti. Kartu į objektą buvo vežami ir kiti darbininkai.

Ieškovės atstovė advokatė I.Radinienė prašo ieškinį tenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl jis privalo visiškai atlyginti bendrovei padarytą žalą..

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Jis buvo priimtas į darbą statybos vadovu, nors faktiškai tarėsi, kad jis dirbs vairuotoju. Kadangi bendrovei skubiai reikėjo drabų statybos vadovo, jis sutiko, nors neturėjo išsilavinimo ir žinių, kas leistų jam dirbti statybos darbų vadovu. Jis tik privalėjo nuvežti ir parvežti darbuotojus iš statybos darbų objekto (duomenys neskelbtini). Jis pildė statybos darbų žurnalą, nes jo paprašė tai atlikti, bet pildė tik tiek, kad užfiksuoti kiek faktiškai darbininkai padarė darbų, t.y. kvadratų. Su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaryta nebuvo, nes ant minėtos sutarties yra ne jo parašas. Kadangi parašas yra suklastotas, jis kreipėsi į policiją. Darbo įrankiai jam nebuvo perduoti ir jis jų faktiškai negavo. Kažkokie darbo įrankiai, bet tikrai ne visi, kurie nurodyti lentelėje, buvo automobilyje, kuris jam buvo perduotas vairavimui. Ant įrankių lentelės pasirašė tik todėl, kad taip jis buvo supažindintas su esamais bendrovėje darbo įrankiais, o bendrovės administratorė jam paaiškino, kad jis dabar žinos, kokie darbo įrankiai yra bendrovėje, ir esant reikalui, galės juos pasiimti. Parašas ant lentelės yra jo. Faktiškai jau minėtų įrankių objekte nereikėjo, nes darbininkai turėjo savo įrankius. Prierašas apie tai, kad jis gavo įrankius, buvo padarytas tik kreipiantis į teismą. Ieškovės atstovų minimas automobilis VW Transporter nebuvo jam perduotas, tik šiaip jam perdavė automobilio raktelius ir jis vežiodavo darbininkus į statybos objektą. Po darbo automobilį palikdavo prie bendrovės direktoriaus V. V. namų. Automobilis nebuvo remontuojamas, iš po žiemos buvo išdaužyti langai, kėbulas buvo apipurkštas dažais. Kas liečia mūrijimo darbus (duomenys neskelbtini), tai siena buvo sumūryta gerai ir jos griauti visiškai nereikėjo. Sodybos savininkas neprašė griauti sienos, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė. Jam buvo pradėtos reikšti pretenzijos po to, kai jis išėjo iš darbo.

Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes su atsakovu nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, atsakovas tokios nepasirašė. Dėl prarastų darbo įrankių, tai atsakovo parašo ties kiekvienu darbo įrankių nėra. Liudytojai paaiškino, kad dirbo su savo darbo įrankiais ir bendrovės darbo įrankių nereikėjo. Dėl to atsakovas negali būti atsakingas už darbo įrankių praradimą. Ieškovės automobilis, kuriuo naudojosi atsakovas darbo reikalais, buvo senas, todėl remonto darbai buvo atliekami dėl automobilio susidėvėjimo, o ne dėl atsakovo atliktų automobilio sugadinimų. Darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini) atliko ne atsakovas, o statybininkai, todėl jie ir privalo atlyginti už padarytą darbo broką, jei toks buvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad tarp UAB „Ivegos statybos“ ir A. V. buvo sudaryta 2013 m. spalio 14 d. Darbo sutartis Nr. 26, pagal kurią A. V. buvo priimtas dirbti UAB „Ivegos statybos“ statybos darbų vadovu ( b.l. 23-26 tomas 1). 2013 m. spalio 15 d. tarp UAB „Ivegos statybos“ ir A. V. buvo sudaryta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr.03, pagal kurią darbuotojas A. V. įsipareigojo tausoti jam perduotas Bendrovės materialines vertybes ( p. 1.1) ir atlygina Bendrovei žalą , jei dėl savo kaltės neteko perduotų ar darbo proceso metu gauto Bendrovės turto, taip pat kai dėl jo kaltės sumažėjo turto vertė ar jis buvo sugadintas ( p. 3.1); dėl savo kaltės neteko turto, kuris buvo perduotas pagal ilgalaikius arba vienkartinius įgaliojimus ar kitus rašytinius dokumentus ir t.t.( b.l. 27-28 tomas 1). Pagal Automobilio priėmimo naudoti sutartį A. V. paėmė naudotis automobilį VW Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. spalio mėn. 15 d. ( b.l. 21 tomas 1). Iš UAB „Meteksa“ sudarytos Darbų sąmatos , 2014-08-12 PVM sąskaitos- faktūros ir 2014-08-12 pinigų priėmimo kvito serija UIB Nr.0081707 matyti, kad už automobilio (duomenys neskelbtini) remontą buvo sumokėta 1995,99 Lt ( 578,07 EUr, b.l. 32-34 tomas 1 ) . Iš Įrankių išdavimo lentelės Nr.004 matyti, kad A. V. buvo perduota 29 pozicijos įvairių įrankių bendrai 1818,57 Lt ( 526,69 Eur ) sumai ( b.l. 35-36 tomas 1). Iš 2013 m. spalio mėn. 15 d. įsakymo Nr. 50/1 matyti, kad A. V. nuo 2013-10-15 buvo paskirtas pilnai atsakingu (tame tarpe ir už kokybišką darbų atlikimą) už visą objektą (duomenys neskelbtini) ( b.l. 40 tomas 1). Iš 2014-05-13 Tarnybinio pranešimo ir 2014-05-12 Defektinio akto matyti, kad pagal 2014-05-12 defektinį aktą buvo išbrokuotas 18,86 m2 mūras, ko pasėkoje nuostoliai sudarė 7935 Lt ( 2298,13 Eur, b.l. 41-42 tomas 1). A. V. buvo atleistas už neatvykimą į darbą -pagal LR DK 235 str. 2 d. 9 p., 136 str. 3 d. 2 p. nuo 2014 m. birželio 12 d. ( b. l. 29 tomas1).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes , konstatuotina, kad žalos padarymo metu ginčo šalis siejo darbo santykiai, žala atsirado atsakovui vykdant darbo funkcijas, todėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovei padarytą žalą klausimas spręstinas pagal DK XVII skyriaus normas, reglamentuojančias darbuotojų materialinę atsakomybę.

Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šio konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.

Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (DK 245 str.). DK 245 str. nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma šio teisės pažeidimo elementų – materialinės atsakomybės sąlygų, išvardytų DK 246 str., – visuma.

Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla .

Ieškovė byloje keliamus ieškininius reikalavimus kildina iš darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės teisinių santykių.

Visiška materialinė atsakomybė taikoma tik įstatymo nustatytais atvejais (DK 254, 255 str.). Vienas iš DK numatytų visiškos materialinės atsakomybės atvejų yra DK 255 str. 3 p. , kai darbuotojas privalo atlyginti visą dėl jo kaltės darbdaviui padarytą žalą, kai su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Byloje yra pateikta 2013-10-15 Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr.03 ( toliau – Sutartis) , sudaryta tarp darbdavio ( ieškovės) UAB „Investos statybos“ ir darbuotojo ( atsakovo) A. V. , kurioje yra numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja tausoti jam perduotas ar vykdymo proceso metu gautas Bendrovės materialines vertybes/darbo priemones; atlyginti Bendrovei padarytą žalą jei dėl savo kaltės neteko perduotų ar darbo vykdymo proceso metu gauto Bendrovės turto, kai sumažėjo turto vertė, jis buvo apgadintas ar sugadintas, dėl savo kaltės neteko turto, kuris buvo perduotas pagal ilgalaikius arba vienkartinius įgaliojimus ir t.t. Iš byloje pateiktos Sutarties teksto matyti, kad ją už darbdavį pasirašė bendrovės direktorius V. V. ( tai jis patvirtino ir teismo posėdžio metu), o ties grafa „darbuotojas“ parašo nėra. Atsakovas A. V. kategoriškai neigia, kad pasirašė Sutartį. Iš ieškovės atstovo A. V. ir atsakovo V. V. paaiškinimų , įvertinus Sutarties tekstą nustatyta, darytina išvada, kad atsakovas A. V. Sutarties ties grafa „darbuotojas“ nepasirašė ir ši aplinkybė laikytina visiškai įrodyta ( CPK 178-179 str.). Taigi, spręstinas klausimas ar esant nepasirašytai Sutarčiai, ji gali būti laikoma sudaryta , o tuo pačiu spręstinas klausimas ar atsakovui gali būti taikoma visiška materialinė atsakomybė jau minėtos Sutarties pagrindu. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo V. V., liudytojos R. B. paaiškinimų nustatyta, kad Visiškos materialinės atsakomybės sutarties tarp ieškovės ir atsakovo pasirašymo procesą inicijavo ir organizavo ieškovė, t.y. ji paruošė Sutarties tekstą ir ieškovės darbuotoja R. B. turėjo surinkti bendrovės direktoriaus ir darbuotojo A. V. parašus. Bendrovės direktorius pasirašė ant Sutarties, o atsakovo parašo būtinoje vietoje nėra. Tai, kad ieškovė neužtikrino jog atsakovo parašas būtų, laikytina ieškovės organizacinio darbo trūkumu, nes tinkamai neįforminus Sutarties teksto, aplaidumo neigiamas pasekmes turėtų prisiimti ieškovė. Nors ieškovė teigia, kad tą aplinkybę, jog atsakovas pasirašė Sutartį patvirtina atsakovo A. V. parašas ant Sutarties ties žodžiais apie tai, kad atsakovas susipažino su LR aktais reglamentuojančiais materialinę atsakomybę už žalą, su tuo sutikti negalima. Darbiniuose teisiniuose santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji šalis, kuri tiek Darbo, tiek Visiškos materialinės atsakomybės sutartis pasirašo prisijungimo būdu, tokios redakcijos, kokią jam pateikia darbdavys. Pasirašydamas jam pateiktą Sutarti, darbuotojas išreiškia savo valią, sutikdamas su Sutarties sąlygomis, todėl konstatuoti, kad sutartis sudaryta ar nesudaryta galima tik tuo atveju, kai neginčijamai nustatyta kokia iš tiesų buvo darbuotojo valia, t.y. siekė jis prisiimti sau sutartinius įsipareigojimus. Šioje byloje atsakovas ginčija tą aplinkybę, kad Sutarties pagrindu prisiėmė visišką materialinę atsakomybę darbdavio atžvilgiu. Be to, negalima pamiršti, kad darbdavys sudarydamas visiškos materialinės atsakomybės sutartį, privalo supažindinti atsakovą su galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą, taip pat su vertybių saugojimo, išdavimo bei vertybių apskaitos instrukcijomis ir taisyklėmis. Tik tada darbuotojas gali priimti galutinį sprendimą pasirašyti Sutartį ar ne . Pasirašydamas Visiškos materialinės atsakomybės sutartį, darbuotojas privalo suvokti savo atsakomybės ribas ir aiškiai išreikšti savo valią dėl sutarties sudarymo. Byloje nenustačius , kad atsakovas valingai siekė sudaryti jau minėtą Sutartį ir nesant jo parašo ant sutarties, laikytina, kad Visiškos materialinės atsakomybės sutartis tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta nebuvo, t.y. faktiškai ji yra niekinė.

Nenustačius sąlygų kilti visiškai atsakovo civilinei atsakomybei pagal Visiškos materialinės atsakomybės sutartį , spręstina apie galimą atsakovo visišką materialinę atsakomybę nustatytą DK 255 str. 4 p, .t. y. kai žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe.

Iš Įrankių išdavimo lentelės NR.004 matyti, kad atsakovui A. V. buvo išduota įvairūs darbo įrankiai bendrai 526,69 Eur (1818,57 Lt) sumai. Atsakovas pripažįsta, kad jis pasirašė šią lentelę, tačiau tvirtina, kad žodžiai “įrankius priėmiau“ buvo prirašyti vėliau (jau jam pasirašius) ir prierašą atliko R. B., o iš tiesų jis jokių įrankių negavo, o lentelė jam buvo pateikta tikslu informuoti apie tai, kokie įrankiai yra bendrovėje. Manytina, kad jei darbdavys būtų turėjęs tikslą supažindinti darbuotoją su esančiais bendrovėje darbo įrankiais, tai jam būtų pateiktas pilnas turimų įrankių sąrašas, o ne jų dalies sąrašas. Be to, prierašas šalia atsakovo parašo aiškiai fiksuoja faktą, kad „Įrankius priėmiau“, o atsakovas neįrodė, kad prierašas atsirado vėliau nei jo parašas. Taigi, atsakovo paaiškinimai apie tai, kad lentelė buvo pasirašyta informacijos tikslu, laikytini nelogiškais, todėl negali būti laikomi patikimais. Atsakovo paaiškinimai yra nepatvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais. O liudytojų S. K. ir G. G. paaiškinimai, kad statybos darbų objekte jie nesinaudojo bendrovės darbo įrankiais , niekaip nepaneigia aplinkybės, kad tokie įrankiai buvo išduoti atsakovui. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas pats pripažino, kad kažkokie įrankiai buvo automobilyje, kuris jam buvo perduotas vairuoti. Jei taip ir buvo, atsakovas, būdamas statybos darbų vadovu, vis dėlto turėjo elgtis rūpestingiau ir pasidomėti kieno ir kokie įrankiai yra jam patikėtame automobilyje, imtis priemonių juos saugoti. Nežiūrint to ar naudoti ar nenaudoti atsakovui perduoti įrankiai statybos darbų objekte, atsakovo atsakomybės tai nenaikina. Taigi, remiantis įrodymų tikėtinumo principu laikytina labiau įrodyta nei neįrodyta jau minėtas faktas , konstatuotina, kad įrankiai atsakovo atsakomybei buvo perduoti, o duomenų apie tai, kad Lentelėje nurodyti darbo įrankiai buvo grąžinti ieškovei, byloje nėra. Taigi, byloje laikytina įrodyta ta aplinkybė, kad atsakovas prarado jam pagal vienkartinį dokumentą perduotus ieškovės darbo įrankius. Tokiu būdu, ieškinys dalyje dėl darbo įrankių praradimo tenkintinas. Tačiau nustatant priteistinos žalos pagal šį reikalavimą dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad darbdavys neorganizavo darbo tokiu būdu, kad maksimaliai būtų apribotos atsakovo galimybės piktnaudžiauti, nevykdyti pareigų ar jas vykdyti aplaidžiai, nekontroliavo atsakovo, neorganizavo tinkamos apskaitos, atleidžiant jį iš darbo nepareikalavo atsiskaityti už patikėtas materialines vertybes, taip prisidėdamas prie to, jog susidarė prielaidos vertybėms prarasti. Kaip jau minėta, padarytos materialinės žalos ir atlygintinų nuostolių dydžio nustatymą bei jų atlyginimą reglamentuoja DK 257 str. , kurio 5 dalyje yra įtvirtinta darbo ginčą nagrinėjančio organo, taigi ir teismo, teisė sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį. Tokiu būdu, konstatavus, kad dėl pačios ieškovės veiksmų (neveikimo), t. y. aplinkybių, lėmusių žalos atsiradimą, žala susidarė , atsižvelgus į atsakovo gauto darbo užmokesčio dydį, priteistinos žalos dydis mažintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 300 Eur padarytai žalai atlyginti.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 578,07 Eur ( 1995,99 Lt ) už sugadinto automobilio remontą. Iš pateiktų rašytinių dokumentų ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovui naudojimui buvo perduotas automobilis VW Transporter, kurį atsakovas naudojo darbiniais tikslais, ir kuris vėliau buvo remontuojamas . Nors ieškovės atstovas tvirtino, kad automobilį teko remontuoti dėl atsakovo kaltės, tačiau taip ir negalėjo nurodyti kokiais konkrečiais atsakovo veiksmais buvo atlikti automobilio sugadinimai, .t.y. kokiu būdu atsakovas sugadino kuro siurblį, durų mechanizmą , kuro filtrą ir t.t. Iš pateiktos Darbų sąmatos matyti, kad buvo atlikti įvairūs automobilio remonto darbai, tačiau, kaip jau minėta, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis buvo apgadintas ir teko jį remontuoti dėl kaltų atsakovo veiksmų, o ne dėl normalios automobilio eksploatacijos, t..y dėl gedimų, kurie neišvengiamai atsiranda naudojant automobilį ar dėl to, kad reikalinga keisti automobilio detales atsižvelgiant į pravažiuotų km skaičių. Nesant byloje tokių atsakovo kaltę ir jo neteisėtus veiksmus pagrindžiančių įrodymų, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė visų darbuotojo materialinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų , t.y. atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, todėl materialinė atsakomybė negalima ir ieškinys dalyje dėl 578,07 Eur priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 2298,13 Eur už nekokybiškai atliktus darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini). Iš 2014-05-12 Defektinio akto matyti, kad jame užfiksuota, kad mūro darbai 18,86 m² atlikti nekokybiškai, t.y. nesutampa vertikalios siūlės. Iš 2014-05-13 Tarnybinio pranešimo matyti, kad UAB „Ivegos statybos“ nuostoliai susideda iš brokuoto mūro išardymo- 446 Lt; klinkerinių plytų- 3770 Lt, klijų Klinker -717 Lt, mūro permūrijimo- 1685 Lt ir transporto išlaidų- 1320 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas V. V. paaiškino, kad reikalavimo dėl išlaidų klijams Klinker ir klinkerinių plytų atsisako, nes šias išlaidas padengė užsakovas. Taigi, konstatuotina, kad realūs ieškovės nuotoliai sudarytų 998,61 Eur ( kaip ir nurodė teismo posėdžio metu ieškovės atstovai). Kadangi teismo jau buvo konstatuota, kad Visiškos materialinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaryta, tai spręstinas klausimas ar galima atsakovo visiška materialinė atsakomybė pagal DK 255 str. numatytus kitus atvejus, t.y. 1) žala padaryta tyčia;2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje. Byloje tokių duomenų nėra ir ieškovė jų neįrodinėjo , todėl taikyti visišką materialinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu nėra įstatyminio pagrindo.

Nesant DK 255 str. numatytų visiškos materialinės atsakomybės atvejų, spręstinas klausimas ar atsakovui gali būti taikoma ribota materialinė atsakomybė, numatyta DK 254 str. , t.y. materialinė atsakomybė atsakovo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ribose. Tačiau tokiu atveju, net ir taikant, ribotą darbuotojo materialinę atsakomybę, būtina nustatyti visas materialinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas , t.y. turi būti 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla . Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovė, pareikšdama reikalavimą dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo, privalo įrodyti ir žalos padarymo faktą bei jos dydį. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, savo argumentus turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Nors ieškovė ieškinyje ir teigia, kad atsakovas, būdamas atsakingas už statybos objekte atliekamų darbų saugą, kokybę ir t.t., netinkamai vykdydamas ir nevykdydamas darbinių pareigų, padarė turtinės žalos ieškovei, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad teismo 2015-02-18 nutartimi ( b.l. 104 tomas 1) šalims buvo suteikta teisė papildomiems įrodymams pagrindžiantiems žalos dydžio ir atsakovo kaltės faktą pateikti.

Priimdamas darbuotoją į darbą, darbdavys privalo supažindinti darbuotoją su jo veiklą reglamentuojančiomis taisyklėmis, taip pat atlikti kitus veiksmus, kiek to reikalauja protingumo, sąžiningumo principai, kad užtikrintų tinkamą darbuotojo pasirengimą atliktą jam pavestą darbą. Kaip matyti iš Darbo sutarties, atsakovas buvo priimtas į darbą statybos darbų vadovu, tačiau jo darbo laikas buvo numatytas tik 4-ios valandos . Tokio pobūdžio darbinėms funkcijoms vykdyti yra būtinos tam tikros specialios žinios, kurių atsakovas neturėjo ir šios aplinkybės ieškovė neginčijo. Atsakovas pripažino , kad jo pareigos apsiribojo darbininkų atvežimu į statybos objektą ir statybos žurnalo užpildymu, nurodant kiek konkrečiai darbų atliko darbininkai. Neturint specialių statybinių žinių, atsakovas, be abejo, negalėjo įvertinti ar mūro darbai yra atlikti kokybiškai ar su defektais. Ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo supažindinimą su jo darbiniais nuostatais ar kitais norminiais aktais, kuriose užfiksuotos atsakovo darbinės funkcijos ir atsakomybė. Pateikti įrodymus teismui yra šalių, šiuo konkrečiu atveju, ieškovės pareiga. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčai dėl žalos atlyginimo nenagrinėjami CPK XX skyriaus „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“ nustatyta tvarka ( CPK 410 str.), taigi šioje byloje teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą .Taigi, galioja bendroji CPK įrodinėjimo taisyklė, taikytinas šalių rungimosi principas ( CPK 12 str.), o jei šalys nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo ieškininius reikalavimus ir atsikirtimus į ieškinį, tai sprendimas priimamas tų įrodymų, kurie buvo pateikti į bylą, apimtyje. Pažymėtina, kad teismo nutartimi šalims buvo nurodyta pateikti papildomus įrodymus. Ieškovė savo reikalavimui dėl žalos atlyginimo nekokybiškai atlikus mūrijimo darbus grindžia jau minėtu defektiniu aktu, Statybos darbų žurnalo įrašais. Kaip matyti iš Statybos darbų žurnalo ( b.l.84-95) atsakovas A. V. jame fiksuodavo atliktų plytų mūro darbų kiekį, o R. M. pasirašydavo už atliktus darbus kaip statinio statybos techninės priežiūros vadovas, kuris ir konstatavo darbų defektus ( b. l. 95).

Sprendžiant, ar atsakovo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ir duomenų konstatuoti, kad atsakovas pažeidė tiesiogiai jo, kaip statybos darbų vadovo, darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatas ar nustatytą darbo tvarką. Tinkamai organizuoti darbą privalėjo ieškovė (darbdavė), ji turėjo užtikrinti, kad atsakovas tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, šiuo tikslu turėjo supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ar nuostatais (DK 227 str. 1 d., 229-232 str.). Šiuo atveju nėra įrodymų, kad atsakovas buvo supažindintas su darbo vidaus tvarkos taisyklėmis, su pareigybės aprašymu ar nuostatais ar kitais norminiais aktais, reglamentuojančiais jo, kaip statybos darbų vadovo funkcijas. Neįrodyta, kad atsakovas buvo atsakingas už atliekamų statybos darbų kokybę, neįrodyta ką atsakovas konkrečiai pažeidė, t.y. neįrodyta kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovas. Ieškovei neįvykdžius minėtų pareigų juos dėl nežinojimo pažeidusio( ar nepažeidusio) atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti ir sudarantys vieną iš materialinės atsakomybės sąlygų. Taigi, taikyti materialinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu nėra pagrindo, nes nėra visų tam reikalingų sąlygų, t.y. nėra neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų egzistavimo fakto, ieškinys šioje dalyje atmestinas. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas A. V. faktiškai nedirbo objekte nuo 2014-04-29 (atleistas nuo 2014-06-12), o defektai buvo nustatyti 2014-05-12. IŠ Statybos darbų žurnalo įrašo ( b.l. 95 tomas 1) matyti, kad fasado apdailinis mūras atliktas 2014-05 mėn. ir nustatyti trūkumai, kurie buvo pašalinti 2014-05-29. Įraše nurodyta kokius defektus ir kaip pašalinti, t.y. pilnai ir kokybiškai sutvarkyti vertikalias ir horizontalias mūro siūles, nuvalyti klinkerines fasado plytas , pakeisti fasade sumūrintas nekokybiškas plytas. Iš Defektinio akto ( b.l. 42 tomas 1) matyti, kad jame fiksuojami analogiški trūkumai- nesutampa vertikalios siūlės. Iš 2014-05-13 Tarnybinio pranešimo ( b.l. 41 tomas 1) matyti, kad šie trūkumai ir buvo pašalinti. Be to, ieškinyje ( b.l. 18 tomas1 ) yra nurodyta, kad broko šalinimo ir atstatymo darbai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2013-11-15 iki 2013-12-03. Tuo tarpu defektinis aktas ir tarnybinis pranešimas buvo surašyti 2014-05-12. Tokiu būdu išlieka nesuprantama įvykių seka, t.y. , kaip realiai galima pirma pašalinti darbų defektus ( 2013-11-15- 12-03), o paskui juos konstatuoti 2014-05-12 defektiniu aktu ir 2014-05-13 Tarnybiniu pranešimu. Logiškai , jei darbų defektai buvo pašalinti iki 2013-12-03, tai kaip jie galėjo būti užfiksuoti ir konstatuoti 2014 metų gegužės 12-13 dienomis. Taigi, nėra įrodymų, kad mūrijimo darbai buvo atlikti nekokybiškai atsakovo faktinio darbo metu, o taip pat neįrodyta, kad kokiu konkrečiai laikotarpiu atlikti defektai buvo pašalinti 2013-11-15-2013-12-03 laikotarpiu ir kad tai buvo būtent tokio dydžio nuostoliai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė iš esmės neįrodė ir realaus žalos dydžio šio reikalavimo apimtyje, nes teismo posėdžio metu ieškovės atstovas V. V. paaiškino, kad kuras buvo naudojamas ne tik darbuotojams, taisantiems mūro defektus vežti, bet ir kitų darbuotojų vežimui. Ieškinyje tai neatribota.

Taigi, dėl nurodytų aplinkybių ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant ieškovės naudai 300 Eur ( tris šimtus eurų) žalai atlyginti.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai atmestų ir patenkintų ieškininių reikalavimų daliai, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ( CPK 88 str., 92 str., 93 str., 94 str., 96 str.) . Ieškovė advokato atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai priteistinos iš UAB „Ivegos statybos“, nes jas proporcingai paskirsčius atsakovui tenkanti dalis sudaro mažesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260,270 str., , teismas

n u s prendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Iš dalies panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. rugsėjo 28 d. sprendimą DGKS-4342 dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės UAB „Ivegos statybos“ reikalavimas dėl 526,69 Eur ( 1818,57 Lt) priteisimo už atsakovui perduotų materialinių vertybių ( darbo įrankių trūkumą) ir priteisti iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur ( tris šimtus eurų) žalos ieškovės UAB „Ivegos statybos“, kodas 302684589, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Ivegos statybos“, kodas 302684589, A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 390 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Ivegos statybos“, kodas 302684589, naudai 9 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš UAB „Ivegos statybos“, kodas 302684589, 3,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai , pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, ats. Sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB Swedbank , banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė