Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

išnagrinėjusi nuteistojo A. Z. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-01 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose (toliau - Komisijos) 2015-06-10 nutarimą Nr. 59-140 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-14 nusprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK ) 145 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013-08-27 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmės vykdymo pradžia – 2013-09-28, pabaiga – 2016-09-28, 1/3 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko – 2014-09-28.

Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2015-06-10 nutarimu Nr. 59-140 nutarė taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 1 p., kartu taikant šias pareigas ir baudžiamoj poveikio priemones: dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų tam tikru metu, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2016-09-28, gydytis priklausomybės ligas esant sutikimui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-01 nutartimi atsisakė patvirtinti aukščiau nurodytą Komisijos nutarimą. Atsižvelgęs į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, ankstesnius teistumus, apibūdinančius jo asmenybės pavojingumą visuomenei, elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytą nusikalstamo elgesio riziką bei vadovaudamasis BK 41 str. 2 d. numatytais bausmės tikslais, apylinkės teismas padarė išvadą, kad surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog būdamas laisvėje A. Z. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164str. 2d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41str. 2d.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis 1/3 jam paskirtos bausmės atliko 2014-09-28, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas ir skatintas 1 kartą, šiuo metu nuobauda jau nebegalioja, dirba UAB „Ecoservice“ pagalbiniu darbininku. Nuteistasis turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms dilesnėms išlaidoms apmokėti. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 59 balai.

Taigi A. Z. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau sprendžiant klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, bei, vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose.

Priešingai nei nurodo nuteistasis, vien tai, jog jis atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, nesuponuoja vienareikšmiškos išvados dėl lygtinio paleidimo instituto jam taikymo. A. Z. dėmesys atkreiptinas į tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, visais atvejais įvertinama nuteistojo asmenybė, jo elgesys visos bausmės atlikimo metu, dedamos pastangos pasikeisti, dalyvavimas įvairiose užsiėmimuose ir programose, jo požiūris į įvykdytą nusikaltimą ir pan. Neatitinkantys įstatyme numatytų reikalavimų nuteistieji negali būti pristatomi lygtinio paleidimo Komisijai, tačiau pats pristatymo šiai Komisijai faktas nereiškia, jog visi šie asmenys bus paleidžiami lygtinai. Kaip jau buvo minėta, spręsdami, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, Komisijos nariai atsižvelgia į daugelį aplinkybių tiek charakterizuojančių patį nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek jo gyvenimą prieš bausmės atlikimą, tiek į kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Taip pat nuteistasis nepagrįstai teigia, jog teismo vaidmuo, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, apsiriboja tik Komisijos priimto nutarimo patvirtinimu, t. y. pritarimu Komisijos priimtam sprendimui. Pažymėtina, kad BPK 360 straipsnio 5 dalyje, numatančioje teismo priimamų sprendimų, išnagrinėjus klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų, rūšis, yra numatyta, jog apylinkės teismas gali ne tik patvirtinti ar atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, bet ir, patenkinus nuteistojo skundą dėl nepalankaus jo atžvilgiu priimto Komisijos nutarimo, nuspręsti taikyti jam lygtinį paleidimą. Taigi įstatymo leidėjas suteikia teismui žymiai platesnes teises negu nurodo nuteistasis.

Išanalizavęs teismui pateikta medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Darydamas tokią išvadą apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal OASys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (59 balai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad analogiškas rezultatas buvo gautas ir įvertinus nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką 2015-01-05 (asmens bylos l. 40-42). Taigi praėjus penkių mėnesių laikotarpiui jokių nusikalstamo elgesio rizikos rodiklio mažėjimo tendencijų nestebima. Pažymėtina, kad pastarasis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Tuo tarpu bylos medžiaga nustatyta, kad A. Z. praeityje buvo 6 kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu A. Z. atlieka bausmę bei paskutinius du kartus buvo nuteistas už analogiško tyčinio nusikaltimo, pavojingo žmogaus gyvybei ir sveikatai padarymą (BK 145 str. 1 d.), kas neabejotinai rodo didesnį jo polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Reikšminga aplinkybe šiuo atveju laikytina ir tai, kad nuteistajam jau buvo taikomi tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutai. Šiuo metu jis atlieka bausmę, paskirtą už tyčinio nusikaltimo, įvykdyto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, padarymą. Taigi nepaisant jam parodyto pasitikėjimo, nuteistasis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Apeliaciniame skunde yra nepagrįstai teigiama, jog spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas neturėtų atsižvelgti į ankstesnius asmens teistumus bei jam būdingą elgesio modelį. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki bausmės atlikimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Spręsdama lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos A. Z. klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgi ir į tai, kad 2015-06-03 Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-115, apibūdinant A. Z., nurodoma, jog jo pažįstamų ratas yra panašių pažiūrų, patirties ir pomėgių. A. Z. kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su nusikalstamumu. Jo savęs vertinimas kiek stokoja savikritikos. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymima, jog išgėręs A. Z. linkęs prarasti savitvardą, elgtis agresyviai. Kai kurias problemines sritis pripažįsta, kai kurias neigia. Ne visada tinkamai įvertindavo savo veiksmų pasekmes ar problemų sprendimo būdą, kitų žmonių poziciją (b. l. 5-7). Pažymėtina, kad panašiai nuteistasis yra apibūdinamas ir išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės (b. l. 8), kurioje teigiama, jog A. Z. kalbėdamas apie padarytą nusikaltimą stokoja savikritikos, yra linkęs minimizuoti savo kaltę, atsakomybę prisiima tik iš dalies. Mano, kad jo problemų priežastis – nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės. Teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, jog nuteistasis pripažįsta, jog gana dažnai vartoja alkoholį, tačiau, nepaisant pataisos įstaigoje lankytų užsiėmimų (savipagalbos grupės, priklausomybės tematikos paskaitos), nemano, kad tai yra problema, nors pastaruosius nusikaltimus A. Z. kaip tik įvykdė būdamas neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (asmens bylos l. 15-17, 25-28).

Pažymėtina, kad asmuo paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus teismo auščiau aptartus duomenis, tokios išvados daryti negalima.

Kolegija teigiamai vertina tai, jog pataisos namuose A. Z. dirba, dalyvauja resocializacijos programose, tačiau esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad šiuo metu būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Nuteistojo dėmesys atkreiptinas į tai, kad jo atžvilgiu priimta 2015-04-07 Vilniaus apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl dėl skundo argumentų, susijusių su pastarojo procesinio sprendimo teisėtumo vertinimu teisėjų kolegija nepasisako ir jų atskirai nevertina.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-01 nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo A. Z. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. Z. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-01 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.