Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 6 kartus, paskutinį iš jų Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme (2020 m. birželio 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad apie 2021 m. liepos 20 d. per žaidimą „PUBG“ susipažino su mergina, kurios duomenų neatsimena. Vėliau savo pokalbį perkėlė į socialinį tinklą „Instagram“. Šiek tiek pabendravus, jis paprašė, kad ji atsiųstų nuotrauką, kurioje ji pilnai matosi, nes socialiniame tinkle jos nuotraukos buvo ne viso ūgio. Prašydamas tokių nuotraukų neturėjo omenyje, kad jam atsiųstų savo apnuoginto kūno nuotrauką, bet ji pati atsiuntė nuotrauką, kur matėsi jos nepilnai apnuogintas kūnas. Tada paprašė jos daugiau tokių nuotraukų, kurių jam atsiuntė daugiau. Paklausė jos, kaip jos vaikinas sureaguotų, jei šias nuotraukas pamatytų, o ji atsakė, kad būtų blogai. Jis tada pasinaudojo šia padėtimi ir jai pasakė, kad ji per minėtą žaidimą jam pervestų 250 žaidimo valiutos pinigų. Kiek tiksliai čia yra pavertus į eurus, nežino, nes valiuta neatitinka eurų valiutos. Ji pervedė jam žaidimo valiuta pinigų, kiek tiksliai nepamena, bet pavertus į eurus tai yra maždaug tarp 20–30 Eur. Dėl įvykio labai gailisi, sutinka atlyginti žalą bei, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 80–82).

Nukentėjusioji N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po minėto incidento ji užblokavo savo „Instagram“ paskyrą „(duomenys neskelbtini)“. Paskyros naudotojas jai daugiau negrasina ir jokių nuotraukų neišplatino.

Apklausiama papildomai N. P. parodė, kad pretenzijų neturi, nes, jos manymu, ji pati savo neapgalvotais veiksmais išprovokavo jo norą gauti finansinę naudą. Dabar jaučiasi kalta dėl minėto atvejo, todėl nenori tikslinti aplinkybių. Susirašinėjimo su „(duomenys neskelbtini)“ pateikti negali, nes neišsaugojo. Prašo pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti ir palikti ją ramybėje, nes nori šį atvejį pamiršti (b. l. 11–12, 14).

2021 m. liepos 20 d. N. P. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. liepos 20 d. 12.51 val. pradėjo susirašinėti per socialinį tinklą „Instagram“ su vaikinu, kurio vardas „(duomenys neskelbtini)“. Bendravimo metu buvo reikalauta jam atsiųsti intymių nuotraukų, patikėjusi naiviai, jis gavo nuotraukas, kuriose yra nepilnai apnuogintas kūnas. Iš pradžių atrodė, kad vaikinas turėjo susidomėjimą ja, bet po kelių valandų bendravimo, vaikinas pradėjo naudoti šantažą, kaip priemonę iš jos gauti pinigus. 14.28 val., vaikino teigimu, jis ją susirado socialiniame tinkle „Facebook“, grasino ir šantažavo, kad jei ji nenori, kad apie jos bendravimą su juo ir jam skirtas nuotraukas sužinotų draugas ir mama, ji turi jam žaidimo valiuta atsiųsti 250 Eur. Tam, kad jis neviešintų nuotraukų, nors ji prašė to nedaryti, ji žaidimo valiuta išsiuntė jam 16,98 Eur, kad gautų laiko susisiekti su pareigūnais. Šis vaikinas anksčiau to iš jos nereikalavo, bet iš žinučių galima manyti, kad ruošėsi šantažuoti, nes kaip pats sakė, kad vieno žaidimo metu, jis įrašinėjo tai, ką ji kalbėjo. Apie vaikiną žinoma tik tiek, kad jo „Instagram“ profilis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, mašinos numeris (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), jo teigimu, jis gyvena (duomenys neskelbtini), žaidimo „PUBG mobile“ IP adresas (duomenys neskelbtini). Vaikinas visą dieną reikalauja pinigų. 21.54 val. jis parašė, jog bus blogai, jei neatsiųs pinigų. Vaikinas savo veiksmais privertė ją stresuoti, jaustis silpnai. Vaikinas padarė susirašinėjimo kopijas, kad išsaugotų įrodymus, o ji išsaugojo jas telefone. Šiuo metu vaikinas tvirtina, kad jei nebus išsiųsti pinigai, jis paviešins jos nuotraukas vaikinui ir mamai. Paaiškino jam, jog jei nepanaikins nuotraukų, bus rašomas pareiškimas policijoje, jis to neišsigando ir nenorėjo eiti į kompromisą (b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. N. pirmiau nurodytu metu ir būdu padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino panaudojęs psichinę prievartą, grasindamas paskelbti nukentėjusiąją kompromituojančią informaciją, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė N. P. perduoti jam svetimą, nukentėjusiajai priklausantį turtą – 250 Eur, kurio dalį neteisėtai užvaldė. Jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat patvirtina byloje esantys duomenys: nukentėjusiosios N. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtos nukentėjusiosios objektyvumu. Be to, tokius N. P. parodymus detalizuoja jos pareiškime nurodytos aplinkybės.

Įvertinus pirmiau minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis M. N. prievartavo turtą, t. y. neturėdamas teisėto pagrindo atvirai, savo naudai vertė kitą asmenį – N. P. perduoti turtą, grasindamas prieš ją paskelbti kompromituojančią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, todėl M. N. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. N. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi (b. l. 95–99).

BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. N. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

M. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pastebėtina, kad vien naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, kai asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, o teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, pakanka pripažinti, kad asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 89–94), baustas administracine tvarka (b. l. 85). Byloje nėra duomenų, kad M. N. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. N. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 18 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

M. N. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti M. N. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes, visų pirma kaltinamasis anksčiau neteistas arešto bausme. Be to, teismo vertinimu, M. N. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 3 mėnesiams (toks terminas nustatomas įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu). Teismas, atidėdamas M. N. skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskiria:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant M. N. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

V. Kiti klausimai

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos viršelio, palikti prie bylos medžiagos.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 18 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. N. paskirti galutinę bausmę – 12 (dvylikos) parų areštą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti M. N. paskirtos arešto bausmės vykdymą 3 (trims) mėnesiams paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant M. N. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos viršelio, palikti prie bylos medžiagos.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.