Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl buitinių nuotekų vamzdyno, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jo perdavimo Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad Savivaldybė visais įmanomais ir jai prieinamais būdais bandė nustatyti Statinio savininkus. 2022 m. sausio 3 d. Savivaldybė gavo D. K. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) su prašymu atlikti nuotekų tinklų infrastruktūros, esančios Vilniaus r. sav., t. y. nuotekų šulinio 116A, esančio greta (duomenys neskelbtini), nuotekų šulinio 175, esančio greta (duomenys neskelbtini), bei nuotekų tinklų tarp šių šulinių pripažinimo bešeimininkiais procedūrą, perimti minėtus nuotekų tinklus Savivaldybės nuosavybėn ir (ar) perduoti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“. Asmuo prašyme nurodė, jog 2021 m. vasario mėn. raštu kreipėsi į Savivaldybę su prašymu suteikti informaciją, kam nuosavybės ir (ar) valdymo teise priklauso minėta nuotekų tinklų infrastruktūra. Į minėtą pašymą Savivaldybė pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, jog nuotekų tinklų infrastruktūra priklauso UAB „Vilniaus vandenys“. Asmuo informavo, kad, gavęs Savivaldybės raštą, kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ su prašymu patvirtinti iš Savivaldybės gautą informaciją, tačiau UAB „Vilniaus vandenys“ raštu nurodė, jog minėti tinklai bendrovei nepriklauso ir nėra įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre. 2022 m. sausio 21 d. Savivaldybė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ su prašymu, jei minėta infrastruktūra reikalinga ir tinkama nuotekoms tvarkyti, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88, 9 punktu, kreiptis į tinklų savininką dėl tinklų perdavimo. UAB „Vilniaus vandenys“ 2022 m. sausio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Savivaldybę, kad slėginiai nuotekų tinklai nuo nuotekų šulinio 116A, esančio greta (duomenys neskelbtini), iki nuotekų šulinio 175, esančio greta (duomenys neskelbtini), yra neregistruoti VĮ Registrų centre, todėl tinklo savininkas yra nežinomas. Taip pat UAB „Vilniaus vandenys“ neturi duomenų apie slėginio nuotekų tinklo statytoją, o GIS žemėlapio duomenimis statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2005 m. privatiems asmenims. UAB „Vilniaus vandenys“ taip pat pažymėjo, jog nurodyta infrastruktūra yra tinkama viešajam naudojimui (tinklu naudojasi keletas klientų). Kadangi tinklų savininkas nėra žinomas, UAB „Vilniaus vandenys“ šiuo raštu taip pat prašė Savivaldybės pradėti bešeimininkių tinklų perėmimo Savivaldybės nuosavybėn procedūrą. 2022 m. balandžio 12 d. Savivaldybė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus regioninį apskrities archyvą (toliau – Archyvas), VĮ Registrų centrą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrių (toliau – Skyrius), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją (toliau – (duomenys neskelbtini) seniūnija) dėl tarnybinės pagalbos, būtinos priskirtoms statinių naudojimo priežiūros funkcijoms ir statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūroms atlikti, suteikimo. Minėtu raštu Savivaldybė prašė suteikti jai informaciją apie slėginių buitinių nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) (nuo nuotekų šulinio Nr. 116A, esančio greta (duomenys neskelbtini), iki nuotekų šulinio Nr. 175, esančio greta (duomenys neskelbtini)), kurių savininkai nėra žinomi, o būtent: 1) pateikti Statinio kadastro duomenų bylą; 2) pateikti Statinio (išsidėstymo) schemą; 3) pateikti turimų dokumentų, patvirtinančių fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisių į Statinį įgijimo faktą, kopijas; 4) pateikti turimų dokumentų kopijas ir (arba) turimą informaciją apie Statinio naudotoją (-us); 5) pateikti turimą informaciją apie Statinio statytojus (vardą, pavardę, gimimo datą, įmonės pavadinimą, įmonės kodą); 6) pateikti žemės sklypo formavimo projekto Statiniui eksploatuoti, jeigu tokios procedūros buvo pradėtos, iniciatorių identifikavimo duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą, įmonės pavadinimą, įmonės kodą); 7) pateikti Statinio statybą leidžiančio dokumento kopiją ar (ir) informaciją apie sukurto nekilnojamojo turto objekto teisėtumą. Minėtu raštu Savivaldybė papildomai informavo, jog Statinio statytoja galėjo būti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokykla.

3. Kaip nurodyta pareiškime, Nekilnojamojo turto registro (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis yra įregistruotos nuosavybės teisės į gelžbetoninį nuotekų rezervuarą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), antro pakėlimo kanalizacijos perpumpavimo stotį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Statinys galimai yra šių inžinerinių statinių sudedamoji dalis. 2022 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Skyrius atsakė, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra minėti pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), yra suprojektuotas ir byla saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Inspekcija 2022 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Savivaldybę, kad Inspekcijos archyve saugomi iš likviduotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos perimti statybos leidimai, kurie išduoti laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 2 d. iki 2002 m. liepos 1 d., pažymos, kurios buvo išduotos nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., tačiau jokių dokumentų, susijusių su anksčiau minėtais inžineriniais tinklais neturi. 2022 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Archyvas atsiuntė tik (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio-technikumo dokumentų fonde 1975 m. objektų priėmimo eksploatacijon aktų byloje esančio 1975 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio-technikumo valymo įrengimų priėmimo eksploatacijon akto lapų kopijas ir 1975 m. statybų titulinių sąrašų, finansavimo limito, mokos fondo ir darbo jėgos plano byloje esančių 1975 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio-technikumo Statybos vidinių titulinių sąrašų lapų kopijas. Archyvas minėtu raštu informavo, kad duomenų apie buitinių nuotekų tinklų ar gelžbetoninio nuotekų rezervuaro nuosavybės teises į statinius, statinių naudotojus, statinių statytojus, žemės sklypo formavimo projektą statiniams eksploatuoti, sukurtų statinių teisėtumą, kadastro duomenų bylą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio-technikumo 1962-1992 m. dokumentuose, (duomenys neskelbtini) aukštesniosios žemės ūkio mokyklos 1989-2001 m. dokumentuose ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos 1992 m. dokumentuose nerasta. Taip pat Archyvas nurodė, jog pateikti slėginių buitinių nuotekų tinklų ar gelžbetoninio nuotekų rezervuaro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išdėstymo situacijos planų (schemų), statybos leidimų ar užbaigimo aktų negali, kadangi Archyvui saugoti neperduoti Vilniaus rajono valdybos architektūros skyriaus (Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architekto) dokumentai. 2022 m. gegužės 18 d. Savivaldybė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu suteikti jai informaciją apie slėginių buitinių nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) (nuo nuotekų šulinio Nr. 116A, esančio greta (duomenys neskelbtini), iki nuotekų šulinio Nr. 175, esančio greta (duomenys neskelbtini)), o būtent: 1) pateikti Statinio kadastro duomenų bylą; 2) pateikti turimų dokumentų, patvirtinančių fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisių į Statinį įgijimo faktą, kopijas. Taip pat Savivaldybė minėtu raštu informavo, kad Nekilnojamojo turto registro (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis yra įregistruotos nuosavybės teisės į gelžbetoninį nuotekų rezervuarą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), antro pakėlimo kanalizacijos perpumpavimo stotį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Statinys galimai yra šių inžinierinių statinių sudedamoji dalis. 2022 m. gegužės 26 d. VĮ Registrų centras raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Savivaldybę, kad VĮ Registrų centro archyvas dokumentų, susijusių su Savivaldybės prašyme nurodytais slėginių buitinių nuotekų tinklais, neturi.

4. Pareiškime taip pat nurodyta, kad visus gautus raštus ir kitą medžiagą 2022 m. gegužės 30 d. Savivaldybė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė VĮ Turto bankui su prašymu apsvarstyti galimybę leisti Savivaldybei apskaityti nuotekų tinklus ir atlikti jų pripažinimo bešeimininkiais procedūras. Atsakydamas 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Turto bankas nurodė, jog, išnagrinėjęs Savivaldybės pateiktą informaciją ir dokumentus, neprieštarauja, kad Savivaldybė vykdytų Statinio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras ir įtrauktų jį į savo apskaitą. Savivaldybė atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) sen. iniciatyva buvo atlikti Statinio kadastriniai matavimai ir sudarytas buitinių nuotekų tinklų planas. 2022 m. birželio 20 d. Savivaldybės Statybos skyriaus vyr. specialistas T. B., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) sen. seniūnui M. G., apžiūrėjo, įvertino ir apskaitė Statinį, kuris neturi savininkų (ar kurio savininkai nėra žinomi), t. y. buitinių nuotekų vamzdyną, esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atlikus šiuos veiksmus, 2022 m. birželio 20 d. buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. 29. 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės). Savivaldybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Taisyklių ir Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registravimo knygų ir skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449, nuostatomis, priskirta atlikti statinių (išskyrus susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių) naudojimo priežiūrą ir statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) Vilniaus rajono teritorijoje, pripažinimo bešeimininkiais procedūras. Siekdama nustatyti Statinio savininkus Savivaldybė (kaip Statinio apskaitos aktą surašęs subjektas) per ne trumpesnį kaip 6 mėn. laikotarpį kvietė atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į Statinį. Skelbimas buvo paskelbtas laikraštyje „Lietuvos rytas“, Savivaldybės interneto tinklalapyje ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos informaciniame stende. Į šiuos skelbimus niekas neatsiliepė. Taip buvo įvykdytas vienas iš privalomųjų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, siekiant įgyti bešeimininkį daiktą. Taigi pareiškėja įvykdė visas privalomas sąlygas, numatytas teisės aktuose: 2022 m. birželio 20 d. buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas, dokumentų arba informacijos apie galimus Statinio savininkus nerasta, Savivaldybės interneto svetainėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijos informaciniame stende, laikraštyje „Lietuvos rytas“ buvo paskelbti skelbimai apie siūlymą pripažinti Statinį bešeimininkiu, kreipimųsi ir (ar) informacijos apie fizinių ar juridinių asmenų daiktines teises į Statinį negauta, nuo Statinio įtraukimo į apskaitą suėjo 1 m. terminas ir egzistuoja poreikis kuo greičiau imtis teritorijos bei Statinio sutvarkymo priemonių. Įgijusi nuosavybės teisę į Statinį Savivaldybė galės jį tinkamai sutvarkyti. Papildomai Savivaldybė pažymi, kad Statinys Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Atlikdama Statinio pripažinimo bešeimininkiu procedūrą Savivaldybė vadovavosi tuo metu galiojančia Taisyklių redakcija.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalis). CK 4.58 straipsnio l dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 2 dalis).

9. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 3.2 punkte nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija, ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Bešeimininkis daiktas perimamas surašant šio Nutarimo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą. Perėmimo šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje, siekiant, kad šis turtas teismo sprendimu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotas valstybei ar savivaldybei, pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, pranešimas (šiose Taisyklėse pranešimas suprantamas kaip asmens kreipimasis raštu į kompetentingą instituciją dėl atitinkamų veiksmų atlikimo) šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą. Statinius ar jų dalis, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), šių Taisyklių nustatyta tvarka traukia į apskaitą: 3.2.1. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – realizuotinus statinius ar jų dalis; 3.2.2. kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, teisės aktų nustatyta tvarka įpareigotos atlikti atitinkamos paskirties statinių valdymą, priežiūrą ar kitas turto administravimo funkcijas, – nerealizuotinus statinius ar jų dalis. Savivaldybės, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pritarus, gali įtraukti į savo apskaitą savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingus realizuotinus statinius ar jų dalis.

10. Taisyklių 35 punkte, be kita ko, nustatyta, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, nurodytos šių Taisyklių 3.2.2 papunktyje, dėl jų į apskaitą įtrauktų statinių ar jų dalių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės ar valstybės nuosavybėn kreipiasi į teismą, pateikdamos jam prašymą (pareiškimą), statinio apskaitos aktą, skelbimus apie statinio savininko paiešką, rašytinį patvirtinimą, kad informacija 6 mėnesius skelbta interneto svetainėje, ir kitus dokumentus apie statinį, jeigu institucija jų turi; nerealizuotini statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija visais įmanomais ir jai prieinamais būdais bandė nustatyti buitinių nuotekų vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Statinys), savininkus. Visi pareiškėjos atlikti veiksmai, siekiant nustatyti minėto Statinio savininkus, nurodyti sprendimo 2-4 punktuose, todėl teismas jų nekartoja. Pažymėtina, kad siekdama nustatyti Statinio savininkus pareiškėja per ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį kvietė atsiliepti Statinio savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į Statinį. Skelbimas buvo paskelbtas keliuose visuomenės informavimo šaltiniuose, o būtent: laikraštyje „Lietuvos rytas“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos internetiniame tinklalapyje ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos informaciniame stende. Į šiuos skelbimus atsiliepimų niekas nepateikė. 2022 m. birželio 20 d. surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. 29, į kurį įtrauktas Statinys. Daugiau dokumentų arba informacijos apie galimus Statinio savininkus, kaip nurodė pareiškėja, jai nėra žinoma. Neatsirado nei vieno asmens, turinčio informacijos apie Statinį.

12. Kaip matyti iš prie pareiškimo pridėtų rašytinių įrodymų, nuo Statinio įtraukimo į apskaitą suėjo 1 metų terminas ir egzistuoja poreikis kuo greičiau imtis teritorijos ir Statinio sutvarkymo priemonių. Anot pareiškėjos, įgijusi nuosavybės teisę į Statinį ji galės Statinį tinkamai sutvarkyti.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad Statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos iniciatyva yra parengta Statinio kadastrinių matavimų byla ir Statinio buitinių nuotekų tinklų planas.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, jų visumą, darytina išvada, kad yra įvykdytos visos teisės aktuose nustatytos sąlygos, leidžiančios pripažinti nurodytą nekilnojamąjį turtą – Statinį bešeimininkiu ir jį perduoti Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas – buitinių nuotekų vamzdynas, kurio paskirtis – nuotekų šalinimo tinklai, esantis (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažintas bešeimininkiu turtu ir perduotinas Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn (CK 4.57 straipsnio 1 dalis, 4.58 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 536-537 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 537 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu turtu buitinių nuotekų vamzdyną, kurio paskirtis – nuotekų šalinimo tinklai, esantį (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir perduoti jį Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.