Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės BUAB „Kupsta“ apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-459-100/2014 pagal ieškovės BUAB „Kupsta“ ieškinį atsakovėms UAB „Ginestra“ ir BUAB „Mantista“ dėl piniginių lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės ir atsakovės susitarimą dėl atsiskaitymo pagal 2009-04-30 UAB „Kupsta“ prašymą UAB „Mantista“, pagal kurį atsakovė UAB „Ginestra“ gavo 3 981,61 Lt, pripažinus šį susitarimą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, priteisti iš atsakovės UAB „Ginestra“ ieškovės naudai 3 981,61 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Ginestra“ 500 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas konstatavo, kad 2006-12-07 pardavėja UAB „Ginestra“ ir pirkėja UAB „Kupsta“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr.07/029, galiojančią iki 2010-12-31, kurios 5.1 punktu pirkėja UAB „Kupsta“ įsipareigojo sumokėti už prekes per 30 dienų nuo sąskaitos- faktūros išrašymo dienos. Šios sutarties 5.7 punkte nurodyta, kad pardavėja turi teisę skolos susigrąžinimui pasitelkti trečiuosius asmenis. 2009-04-30 UAB „Kupsta“ pateikė prašymą UAB „Mantista“, prašydama 50 000 Lt pervesti 18 bendrovių, tame tarpe, nurodant, kad UAB „Mantista“ sumoka 3 981,61 Lt UAB „Ginestra“ už UAB “Kupsta“. UAB „Ginestra“ pinigus pervedė 2009-04-30. 2009-05-04 UAB „Kupsta“ pateikė prašymą UAB „Mantista“ 50 000 litų, pervestus UAB „Kupsta“ kreditoriams, užskaityti kaip UAB „Mantista“ atsiskaitymą su UAB „Kupsta“ pagal statybos rangos sutartį. Centrinės hipotekos įstaigos 2014-09-05 rašte nurodyta, kad 2009 m. balandžio 30 dienai nebuvo įregistruotų turto arešto aktų, kuriais būtų apribotos UAB „Kupsta“ nuosavybės teisės į turtą. Ieškovė ieškinyje atsakove nurodė ir BUAB „Mantista“, tačiau jai jokių reikalavimų nereiškia.

Panevėžio apygardos teismo 2009-12-18 nutartimi ieškovei UAB „Kupsta“ iškėlta bankroto byla, 2010-03-05 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Kupsta“ kreditorių reikalavimų sąrašas 486 986,09 Lt sumai. Ieškovės pateikti įrodymai, kreditorių sąrašai nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovei UAB „Ginestra“ buvo žinoma ieškovės finansinė padėtis, jos kreditoriai ir kokia eile ieškovė su kreditoriais atsiskaito bei kad atsakovė, būdama su ieškove 2006-12-07 sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo pareigą ir galimybę gauti duomenis apie ieškovės finansinę padėtį ir jos kreditorius. Įstatymas nedraudžia trečiajam asmeniui įvykdyti skolininko prievolę (CK 6.50 str.1d.). Ieškovė teismui pateikė Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-25 nutartį (1t., b.l. 128,129), kuria patenkintas UAB „Bikuvos prekyba“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Kupsta“, tačiau ši nutartis antstoliui nebuvo pateikta ir, ieškovei atsiskaitant su atsakove 2009-04-30, nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turto areštas, kaip ieškinyje teigė ieškovė. Nors ieškovė nesilaikė LR Laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu nustatytos mokėjimų eilės, tačiau, kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų, 2009-04-01 7 223,47 Lt įsiskolinimas VSDFV buvo padengtas 2009-06-08. 2009-04 iš UAB „Kupsta“ sąskaitos dalimis buvo dengiama Panevėžio apskrities VMI 2009-04-20 sprendime nurodyta 74 916,69 Lt nepriemoka ir 2009-11-01 nepriemokos biudžetui nebuvo. Ieškovė 2009-04-30 atsiskaitė ne tik su atsakove, bet ir dar 17 kreditorių, nurodytų ieškovės pateiktame sąraše. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2010-03-05 nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų į trečios eilės kreditorių sąrašą neįtraukta dalis kreditorių: UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Plastik formo“, UAB „Ramirent“ ir kt., kuriems ieškovė buvo skolinga 2009-04-30, kas patvirtina, kad ieškovė vykdė veiklą ir atsiskaitė ne tik su 2009-04-30 prašyme nurodytais kreditoriais, bet ir su kitais kreditoriais. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovei nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos kitų kreditorių atžvilgiu, sumokant jai 3 981,61 Lt už suteiktas paslaugas. Aplinkybę, kad sudarytu sandoriu ieškovė siekė išvengti atsiskaitymų su bendrovės darbuotojais, paneigia kreditorių sąrašo duomenys, iš kurių matyti, kad skola darbuotojams susidarė tik nuo 2009 m. gegužės mėnesio, kas leidžia daryti išvadą, kad už 2009 m. balandžio mėn. ieškovės darbuotojams darbo užmokestis buvo išmokėtas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių UAB „Kupsta“ ir UAB „Mantista“ preziumuojamą nesąžiningumą, sudarant sandorį (susitarimą) (CK6.67 str.), nenurodė, kokia materialinės teisės norma buvo pažeista. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Mantista“ 3 981,61 Lt pervedimas atsakovei UAB „Ginestra“, nors ir nesilaikant LR Laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu nustatytos mokėjimų tvarkos, atsiskaitant su atsakove per trečiąjį asmenį, neprieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu, remiantis CK 1.81 str. nuostatomis, nėra pagrindo. Mokėjimo tvarkos pažeidimas buvo nustatytas tik 2008-09-15 VSDFV Kupiškio skyriaus, UAB „Kupsta“ direktoriui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (ATPK 188(6) str. 1 d.). Iki tol mokėjimų tvarkos pažeidimų nebuvo fiksuota.

Atsakovė prašė taikyti CK 6.66 str. 3 d. nustatytą ieškinio senatį ir ieškinį atmesti dėl praleisto senaties termino. CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, kad, teismui pripažinus, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Panevėžio apygardos teismo 2009-12-18 nutartimi UAB „Kupsta“ iškelta bankroto byla, ieškinys teisme pareikštas 2014-04-2, t.y. ieškinio senaties terminą praleistas daugiau nei treji metai dėl ieškovės bankroto administratorių neveikimo. Teismas ieškovės nurodytų aplinkybių - įmonės bankroto administratorių keitimosi, nelaiko svarbia priežastimi. Bankroto byloje ginami kreditorių interesai, todėl yra viešas interesas. Tačiau nepateisinamai ilgas ieškinio nepateikimas dėl bankroto administratorių neveikimo ir pateikiant teismui ieškinį tik 2014-03-03, kreditorių susirinkimui nutarus kreiptis į teismą bei, atsižvelgiant į tai, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. bankroto administratorius gina visų kreditorių (tame tarpe ir atsakovės UAB „Ginestra“) interesus, ieškinio senaties termino atnaujinimas neatitiktų viešojo intereso tikslų. Todėl, ieškinio senaties neatnaujinus, ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu atmetamas, nes pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui (CK 1.131 str.1d.).

Ieškovė BUAB „Kupsta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovė 2009-04-30 atsiskaitė su atsakove UAB „Ginestra“, pažeisdama LR Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą. Atsiskaitymo su atsakove dieną ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems įsipareigojimams įvykdyti. Įmonė 2009-04-30 turėjo skolų ir kreditoriams, kurie buvo įtraukti į kreditorių sąrašą bankroto byloje, skolų sumokėjimo terminai į kreditorių sąrašą bankroto byloje įtrauktiems kreditoriams buvo praleisti. Įmonė komercinės-ūkinės veiklos nevykdė, pajamas gavo tik iš ankstesnės veiklos bei turto pardavimo. BUAB „Kupsta“, atsiskaitydama su atskirais kreditoriais savo nuožiūra, o ne su visais kreditoriais, laikantis įstatymu nustatyto eiliškumo, pažeidė kitų kreditorių interesus ir todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu.

Teismas taikė ieškinio senaties terminą, atsisakė šį terminą atnaujinti. Apeliantės nuomone, teismas turėjo atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbios priežasties ir ginti viešąjį interesą, nes byloje yra pateikti duomenys, kad keitėsi bankroto administratoriai, kurie netinkamai gynė kreditorių interesus. Kreditoriai susirinkime įgaliojo administratorių R. P. pareikšti ieškinius teisme. Viešas interesas reikalauja, kad kreditorių interesai būtų realiai apginti.

Teismai neteisingai konstatavo, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-25 nutartis, kuria patenkintas UAB „Bikuvos prekyba“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Kupsta“, nenurodant konkretaus turto, dėl to, kad ji nebuvo pateikta antstoliui, nustojo galioti ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 2009-04-30 jos turtui nebuvo. Tuo metu galiojusi CPK 147 str. redakcija nereikalavo, kad nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nenurodant konkretaus turto, būtų pateikta antstoliui per 14 dienų, ką numato šiuo metu galiojanti CPK 147 str. 6 d., o nutarties nepateikus laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Nurodyta nutartis nebuvo panaikinta iki bankroto bylos UAB „Kupsta“ iškėlimo. UAB „Bikuvos prekyba“ naudai priimtas teismo įsakymas nebuvo įvykdytas, ši įmonė įtraukta į kreditorių sąrašą. Todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės liko galioti, CPK 150 str. nustatyta tvarka nebuvo panaikintos. Įrašas apie arešto išregistravimą registre nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti. Laikytina, kad buvo areštuotas visas UAB „Kupsta“ turtas.

Atsakovė UAB „Ginestra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 6.66 str. (actio Pauliana), pagrįstai taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą, atsiskaitant nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos. Apeliantė pateikė BUAB „Mantista“ prašymą dėl atsiskaitymo su kreditoriais, tarp jų ir su atsakove, 2009-04-30 - prieš 8 mėnesius iki bankroto bylos apeliantei iškėlimo. Atsakovė nežinojo ir neturėjo žinoti, kokie yra ieškovės įsiskolinimai VMI, VSDFV ir kitiems kreditoriams. Be to, apeliantės turto areštas Turto areštų aktų registre atsiskaitymo su atsakove metu registruotas nebuvo. Apeliantė pati apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013, kurioje teismas pasisakė, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. CK 6.66 str. numatytas actio Pauliana institutas gali būti taikomas tik esant visoms šio instituto taikymo sąlygoms.

Apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą rašytinio proceso tvarka, neperžengdamas apeliacinio skundo nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 322 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2006-12-07 tarp pardavėjos UAB „Ginestra“ ir pirkėjos UAB „Kupsta“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr.07/029 (b. l. 11-14, t. 1) dėl prekių pardavimo. Sutarties galiojimo terminas iki 2010-12-31. Sutarties 5.1 punktu UAB „Kupsta“ už parduotas prekes įsipareigojo sumokėti UAB „Ginestra“ per 30 dienų nuo sąskaitos- faktūros išrašymo dienos. Sutarties 5.7 punktu nustatyta, kad pardavėja turi teisę skolos susigrąžinimui pasitelkti trečiuosius asmenis. Byloje pateiktas 2009-04-30 prašymas (b. l. 15, t. 1), adresuotas UAB „Mantista“, kuriuo UAB „Kupsta“ prašė 50 000 litų pervesti 18 bendrovių, nurodant, kad „mokėjimas už UAB „Kupsta“, tame tarpe UAB „Ginestra“ pervesti 3 981,61 Lt. UAB „Mantista“ 3 981,61 Lt UAB „Ginestra“ pervedė 2009-04-30 (b. l. 48, t. 1). 2009-05-04 UAB „Kupsta“ pateikė prašymą UAB „Mantista“ (b. l. 115, t. 1) 50 000 litų, pravestus UAB „Kupsta“ kreditoriams užskaityti kaip UAB „Mantista“ atsiskaitymą su UAB „Kupsta“ pagal 2008-09-09 statybos rangos sutartį Nr. S 08/14. Ieškovė nurodo, kad 3 981,61 Lt pervedimas UAB „Ginestra“, pažeidžiant LR Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą, pažeidė kitų UAB „Kupsta“ kreditorių teises ir yra visos sąlygos pripažinti 2009-04-30 susitarimą negaliojančiu CPK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu.

Panevėžio apygardos teismo 2009-12-18 nutartimi (b. l. 6, t. 1) ieškovei UAB „Kupsta“ buvo iškelta bankroto byla, o 2010-03-05 nutartimi (b.l.7,8, t. 1) patvirtinti bankrutuojančios UAB „Kupsta“ kreditorių reikalavimai 486 986,09 Lt sumai. Ieškovė nurodo, kad minėti tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai pažeidė kreditorių teises ir yra visos sąlygos pripažinti juos negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

CK 6.66 str. 3 d. nustatyta, kad kreditorius turi teisę actio Pauliana pagrindu ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, pareikšdamas ieškinį per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, praleidimo priežastis pripažinęs nesvarbiomis.

Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 ir 2 d.).

Viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t.y. ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Taigi įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais dviem kriterijais: asmens sužinojimu (subjektyvusis kriterijus) ar turėjimu sužinoti (objektyvusis kriterijus) apie jo teisės pažeidimą. Spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas, visų pirma, turi nustatyti teisės pažeidimo momentą. Tačiau teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas dažnai nesutampa. Šaliai, sudariusiai sandorį, kuris pažeidžia jos teises, apie sudarytą sandorį ir teisės pažeidimą paprastai žinoma nuo sandorio sudarymo dienos. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-62/2005, Nr. 3K-3-366/2012).

Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju ginčijamas susitarimas tarp ieškovės ir UAB „Mantista“ sudarytas 2009-04-30, UAB „Kupsta“ bankroto byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2009-12-18 nutartimi, o ieškinys teismui pateiktas tik 2014-04-20. Pagal CK 1.131 str. 2 d. kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankroto administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl administratorių keitimosi, netinkamo kreditorių interesų gynimo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad įmonės bankroto administratorių keitimasis nelaikytinas svarbia priežastimi dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nes tai yra ieškovės kaip juridinio asmens neveikimas, tuo labiau, kad į teismą dėl susitarimo nuginčijimo kreiptasi, praėjus daugiau nei ketveriems metams po bankroto bylos iškėlimo, todėl tenkinti ieškovės prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta nuomone, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai pritaikė actio Pauliana instituto sąlygas.

Pažymėtina, kad taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1 d., 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008 ir; kt.). Prezumpcijos pagal CPK 182 straipsnio 4 punktą turi reikšmės paskirstant įrodinėjimo naštą. Kadangi CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos yra bendrosios sąžiningumo prezumpcijos išimtys, tai kreditorius, siekdamas ieškinio patenkinimo turi dvi alternatyvas: pirma, įrodyti atsakovų nesąžiningumą bendrąja įrodinėjimo tvarka (šiuo atveju įrodinėjimo naštą, siekdamas paneigti atsakovų sąžiningumo prezumpciją, turi ieškovas (kreditorius); antra, kreditorius, užuot įrodinėjęs atsakovų nesąžiningumą bendra tvarka, gali įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad UAB „Kupsta“ iki 2009-03-16 nebuvo sumokėjusi 10 127,45 Lt socialinio draudimo įmokų, priskaitytų už 2009 m. vasario mėn., ši suma buvo 2009-03-20 nurašyta nuo įmonės sąskaitos, 7 223,47 Lt socialinio draudimo įmokos už kovo mėnesį Kupiškio skyriaus 2009-05-12 sprendimu buvo nurašytos 2009-06-08. UAB „Kupsta“ įsiskolinimas VSDFV Kupiškio skyriui 2009-04-01 buvo 7 223,47 Lt, 2009-07-01 – 24 683,80 Lt, 2009-10-01 – 26 530,30 Lt, iš jų delspinigiai 617,51 Lt, 2009-11-01 – 37606,07 Lt, iš jų 617,51 Lt delspinigiai. 2008-09-15 UAB „Kupsta“ direktoriui A. Z. VSDFV Kupiškio skyriaus buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 188(6) str.1 d. dėl nustatytos atsiskaitymo eilės pažeidimo (b.l. 25, t. 1). Panevėžio apskrities VMI 2009-04-20 sprendimas Nr. 08-14-4330 patvirtina, kad UAB „Kupsta“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 74 729,59 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 2006-12-07 UAB „Ginestra“ ir UAB „Kupsta“ sudarytoje sutartyje šalys buvo susitarę, jog atsiskaitymas už parduotas prekes galimas, pasitelkiant trečiuosius asmenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė UAB „Ginestra“ galėjo nežinoti apie ieškovės finansinę padėtį, jos kreditorius ir kokia eile ieškovė su kreditoriais atsiskaito. Įstatymas nedraudžia trečiajam asmeniui įvykdyti skolininko prievolę (CK 6.50 str.1d.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad UAB „Ginesta“ sumokėjus 50 000 Lt ieškovei UAB „Kupsta“, o pastarajai 50 000 Lt sumokėjus kreditoriams, būtų buvusi tokia pat situacija, kuomet atsakovas UAB „Ginestra“ ieškovės prašymu įvykdė atsiskaitymus su ieškovės kreditoriais. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad UAB „Kupsta“ 2009m. balandžio – liepos nors ir turėjo finansinių sunkumų, tačiau ūkinę-komercinę veiklą vykdė, nebuvo pasiskelbusio apie nebegalėjimą vykdyti savo įsipareigojimų, o atsiskaitymas su dalimi kreditorių iš gautino UAB „Ginesta“ mokėjimo, yra vienas iš būdų atsiskaityti su dalimi kreditorių ir toliau vykdyti veiklą.

Byloje pateikta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-25 nutartis (b.l. 128,129, t. 1) patvirtina, kad kreditorės UAB „Bikuvos prekyba“ prašymu UAB „Kupsta“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Byloje nepateikti įrodymai, kad nutartis UAB „Kupsta“ buvo įteikta, tuo pačiu nutartis nebuvo perduota antstoliui vykdyti. Centrinės hipotekos įstaigos 2014-09-05 raštas (b. l. 83, t. 1) patvirtina, kad 2009- 04-30 nebuvo įregistruotų turto arešto aktų, kuriais būtų apribotos UAB „Kupsta“ nuosavybės teisės į turtą. Be to, kaip matyti iš nutarties, laikinosios priemonės buvo pritaikytos kreditorės UAB „Bikuvos prekyba“ 16 730 Lt reikalavimui įvykdyti, todėl nėra pagrindo laikyti, kad nurodyta nutartimi buvo areštuotas visas UAB „Kupsta“ turtas, tame tarpe piniginės lėšos (CPK 145 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „Kupsta“ nesilaikė LR Laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu nustatytos mokėjimų eilės, tačiau, praleisdama nustatytus terminus, dalimis vykdė atsiskaitymus su VSDFV, VMI, UAB „Senukų prekybos centras“ UAB „Plastik formo“, UAB „Ramirent“ ir kitais kreditoriais. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovei nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos kitų kreditorių atžvilgiu, per trečiuosius asmenis sumokant jai 3 981,61 Lt už parduotas prekes (paslaugas). Skola įmonės darbuotojams susidarė tik nuo 2009 m. gegužės mėnesio, t.y. už 2009 m. balandžio mėn. ieškovės darbuotojams darbo užmokestis buvo išmokėtas. Tokiu būdu, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė, gavusi 3 981,61 Lt pagal 2006-12-07 tarp pardavėjos UAB „Ginestra“ ir pirkėjos UAB „Kupsta“ pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.07/029 (b. l. 11-14, t. 1), elgėsi nesąžiningai, nes nesąžiningas elgesys yra viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana institutui taikyti, tuo pačiu atsiskaitymas su atsakove buvo esminis ieškovės UAB „Kupsta“ finansinei padėčiai, privedusiai prie ieškovės nemokumo ar bankroto.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ieškinio senaties ir Actio Pauliana institutų taikymą, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.