Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-07-15 · Administracinė byla Nr. P-822-137-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-15
Bylos Nr.
P-822-137-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00466-2009-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Virgilijus Valančius, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
D. P., V. P.
Atsakovas
Druskininkų savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Alytaus apskrities viršininko administracija
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P822-137/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00466-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 80.11. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2011 m. liepos 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. P. ir V. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1381/2010 pagal pareiškėjų D. P. ir V. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Alytaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), R. G. ir Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai D. P. ir V. P. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) skundu (t. I, b. l. 3-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2008 m. lapkričio 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. 187/08 (toliau – ir Statybos leidimas).

Skunde pareiškėjai paaiškino, kad 2004 m. vasarą jų kaimynas R. G. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), gyvenantis Avirės g. 12, Druskininkuose, pradėjo betonuoti prie savo statomo gyvenamojo namo priblokuotus pamatus priestato statybai. Teigė, jog dėl to, kad pamatai buvo betonuojami ant jų ir R. G. žemės sklypų ribos, pareiškėjai, prašydami ištirti šios statybos teisėtumą, 2004 m. liepos 19 d. kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Alytaus AVA, trečiasis suinteresuotas asmuo) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Departamentas), kurio pareigūnai 2004 m. lapkričio 9 d. R. G. surašė privalomąjį reikalavimą Nr. 49/04 sustabdyti gyvenamojo namo su priblokuotu garažu Avirės g. 12, Druskininkuose, statybą, nes yra pasibaigęs statybos leidimo Nr. 138/89, išduoto 1989 m., galiojimas, ir iki 2004 m. gruodžio 20 d. gauti naują statybos leidimą.

Nurodė, kad Administracija 2004 m. lapkričio 23 d. išdavė R. G. statybos leidimą Nr. 162/04, tačiau jis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-997-02/2007 buvo panaikintas. Pažymėjo, jog Druskininkų savivaldybės Nuolatinė statybos komisija (toliau – ir Statybos komisija) 2007 m. rugpjūčio 8 d. nagrinėjo R. G. prašymą dėl statybos leidimo išdavimo ir rekomendavo jo neišduoti, kadangi nebuvo gautas Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba, trečiasis suinteresuotas asmuo) atstovo pritarimas bei gretimo žemės sklypo savininko sutikimas dėl mažesnio atstumo iki žemės sklypo ribos (posėdžio protokolo Nr. 188/07 rekomendacija). Dėl to R. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (2007 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-8402-24/2007), o apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1671/2008).

Pareiškėjai nurodo, jog dėl pirmiau nurodytų priežasčių 2008 m. lapkričio 14 d. R. G. išduotas Statybos leidimas statyti pastatą jam priklausančiame žemės sklype, esančiame Avirės g. 12, Druskininkuose, laikytinas pažeidžiančiu pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjai teigė, kad Statybos leidimas yra neteisėtas dar ir dėl to, kad buvo išduotas nesant jų, t. y. gretimo žemės sklypo savininkų raštiško sutikimo dėl atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos mažinimo, be to, statyba vykdoma nesilaikant gaisrinės saugos reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. I, b. l. 31-32) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad Statybos leidimas, kuris buvo išduotas gyvenamojo namo be priestato–garažo statybai, atitinka teisės aktų reikalavimus, nes buvo išlaikytas reikalaujamas atstumas iki kaimyninių žemės sklypų ribų. Nurodė, jog Departamentas 2008 m. gruodžio 10 d. surašė statytojui R. G. priestato–garažo savavališkos statybos aktą Nr. 05/08-ST13-(9.15) (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), o tai įrodo, kad Statybos leidimas buvo išduotas tik gyvenamojo namo statybai (užbaigimui).

Tretysis suinteresuotas asmuo Alytaus AVA atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. I, b. l. 41-44) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Statybos leidimu R. G. buvo leista statyti gyvenamąjį namą su rūsiu, jame neužsimenama apie galimybę statyti priestatą–garažą, todėl buvo surašyti Savavališkos statybos aktas ir 2008 m. gruodžio 10 d. statybos sustabdymo aktas Nr. 05/08-STll-(9.3.) (toliau – ir Statybos sustabdymo aktas), kuriuose buvo konstatuota, jog R. G., statydamas priestatą–garažą, savavališkai vykdo statybos darbus. Alytaus AVA nurodė, jog Statybos leidimo naikinti nėra pagrindo, nes jis nesuteikia teisės statyti priestatą–garažą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Tarnyba (t. I, b. l. 29) atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1-350, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai nuo 2007 m. gruodžio 1 d. nebedalyvauja savivaldybių šaukiamuose nuolatinių statybos komisijų posėdžiuose ir kad Statybos komisijos 2008 m. lapkričio 14 d. posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl Statybos leidimo R. G. išdavimo, Tarnybos atstovai nedalyvavo.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Statybos leidimas buvo išduotas nebaigto statyti gyvenamojo namo statybai užbaigti pagal techninį projektą, kurį Statybos komisija 2008 m. lapkričio 12 d. patikrino ir kuriame atstumas tarp R. G. gyvenamojo namo ir žemės sklypų (Avirės g. Nr. 12 ir Nr. 16) ribos yra 3,25 m, t. y. didesnis nei 3 m, todėl kaimyninio žemės sklypo savininko raštiškas sutikimas nereikalingas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 6, 9 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir STR „Statybos leidimas“) 15 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR „Gyvenamieji pastatai“) 1-ojo priedo 4 punktu. Pažymėjo, kad techninio projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog statinys yra vienbutis gyvenamasis namas su rūsiu, statomas 3,25 metrų atstumu nuo šiaurinės žemės sklypo ribos ir 4,60 metrų atstumu nuo rytinės žemės sklypo ribos. Atkreipė dėmesį į tai, kad nužymėjimo brėžinio kopijoje, kurią 2009 m. birželio 1 d. patvirtino Administracija, nurodytas atstumas tarp R. G. gyvenamojo namo ir žemės sklypų (Avirės g. Nr. 12 ir Nr. 16) ribos yra 3,25 m. Šis atstumas yra didesnis nei 3 m, todėl remiantis STR „Gyvenamieji pastatai“ 1-ojo priedo 4 punktu, kaimyninio žemės sklypo savininko raštiškas sutikimas nereikalingas ir jis atitinka aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (toliau – ir STR „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“) nuostatas. Konstatavo, kad nebuvo pažeistas ir reikalavimas, kad gyvenamasis namas nuo gatvių raudonųjų linijų būtų statomas ne arčiau kaip 3 m (4,60 metrų atstumas nuo rytinės žemės sklypo ribos).

Teismas rėmėsi aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Pavyzdiniai nuostatai) 12 ir 12.1 punktu, ir padarė išvadą, kad Statybos komisijos pirmininkas, išanalizavęs Statybos leidimui gauti pateiktus dokumentus, nustatęs, jog techninis projektas buvo suderintas su visomis kompetentingomis institucijomis, inter alia su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Gelbėjimo departamentas), ir remdamasis Pavyzdinių nuostatų 5.3 punktu, pagrįstai nusprendė, kad Statybos komisijos posėdyje Gelbėjimo departamento atstovo dalyvavimas nėra privalomas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs uždarosios akcinės bendrovės „Infostat“ (toliau – ir UAB „Infostat“) parengtą 2009 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės aktą Nr. 09/08/10-01 (toliau – ir Ekspertizės aktas), konstatavo, jog jo išvados yra susijusios su Statybos leidimui gauti pateiktų dokumentų teisėtumo klausimu. Rėmėsi Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 4 punktu, kuris nustato, kad siekiant gauti statybos leidimą, yra reikalinga pateikti statinio projektą, ką R. G. padarė pateikdamas projekto korektūrą. Teismas nurodė, jog remiantis aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir STR „Statinio projektavimas“) VI skyriaus 31 punktu, kuris reikalauja rengti techninio projekto bendrąją dalį, teigtina, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog pastato baigtumas yra 82 proc. ir didžioji sprendinių dalis jau įvykdyta ankstesnės statybos metu, atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pakanka pateikti koreguotą techninį projektą. Taigi atsakovas nepažeidė ir STR „Statybos leidimas“ 16.2 punkto ir Pavyzdinių nuostatų 16.1 punkto reikalavimų.

Pabrėžė, kad Statybos leidimas nebuvo išduotas garažo ar priestato statybai ir kad dėl garažo statybos buvo surašytas Savavališkos statybos aktas ir 2009 m. sausio 9 d. priimtas Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. ST-15-(1.4.), įpareigojantis R. G. per 4 mėnesius nuo šio įsakymo gavimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą garažą. Be to, Alytaus AVA 2009 m. rugsėjo 15 d. ieškiniu dėl savavališkai pastatyto priblokuoto prie gyvenamojo namo garažo nugriovimo kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą. Teismas padarė išvadą, kad garažo statybos klausimai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Pažymėjo, jog pareiškėjų teiginys, kad esant neteisėtai garažo statybai, pagal STR „Gyvenamieji pastatai“ 1-ojo priedo 4 punktą, žemės sklype negali būti vykdoma jokia kita statyba, yra nepagrįstas. Atsižvelgė į tai, kad R. G. individualaus gyvenamojo namo statybą pradėjo dar 1989 m. (1989 m. spalio 20 d. statybos leidimas Nr. 138/89, galiojęs 1 metus), turėdamas gretimo žemės sklypo, esančio Avirės g. 14, Druskininkuose, savininkų 1992 m. kovo 12 d. sutikimą statyti garažą prie jų žemės sklypo ribos, į tai, kad pareiškėjai minėtu laikotarpiu dar nebuvo gretimo žemės sklypo savininkai (žemės sklypą įsigijo 1995 m.), ir į tai, kad R. G. gyvenamąjį namą 2004 m. sausio 6 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre (82 proc. baigtumas), pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog R. G., laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir nepažeisdamas pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, turi teisę pabaigti gyvenamojo namo statybą. Akcentavo, kad pareiškėjų skundo teiginiai dėl statybos vykdymo nesilaikant minimalaus atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos reikalavimo ir pan. nepasitvirtino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.

Pareiškėjai dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė. Teismas nurodė, jog Statybos leidimas (I t., b. l. 20) buvo išduotas gyvenamosios paskirties pastato, t. y. gyvenamojo namo su rūsiu, statybos užbaigimui, – jame apie tai, kad leidžiama statyti ir garažą, nėra užsimenama. Komisijos 2008 m. lapkričio 12 d. protokole Nr. 232/08 (I t., b. l. 21-22) nurodoma, kad bus svarstomas statybos leidimo gyvenamosios paskirties pastatui, t. y. gyvenamajam namui be priestato (Avirės g. 12, Druskininkai), išdavimo klausimas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad Statybos leidimu buvo leista statyti ir garažą. Tą patvirtina ir Savavališkos statybos aktas (I t., b. l. 49) bei Statybos sustabdymo aktas (I t., b. l. 52).

Į bylą pateiktas nužymėjimo brėžinys (I t., b. l. 23) bei projekto korektūros aiškinamasis raštas (II t., b. l. 1-3) patvirtina, kad atstumas nuo R. G. leisto užbaigti statyti gyvenamojo namo iki žemės sklypo šiaurinės ir rytinės ribų yra 3,25 m ir 4,6 m, todėl pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti gautas jų raštiškas sutikimas, kadangi atstumas iki jiems priklausančio žemės sklypo ribos buvo mažesnis už nustatytą minimumą, t. y. 3 m (STR „Gyvenamieji pastatai“ 1-ojo priedo 4 p. antroji įtrauka).

Pažymėtina ir tai, jog Tarnyba, atsižvelgusi į šią aplinkybę, t. y. į tai, kad Statybos leidimas buvo išduotas gyvenamojo namo be priestato statybai, 2009 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 3S/1-54(1.20-1) (I t., b. l. 77) nurodė, kad neprieštarauja Statybos leidimo išdavimui, iš ko galima daryti išvadą, jog ir STR „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ reikalavimai nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo. Ta aplinkybė, jog Komisijos posėdyje nedalyvavo Gelbėjimo departamento atstovas (Komisijos 2008 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 232/08; I t., b. l. 21-22), nors to ir reikalauja Pavyzdinių nuostatų 5.3 ir 12.1 punktai, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytina esminiu procedūriniu Statybos leidimo išdavimo trūkumu ir nesudaro pagrindo jį panaikinti.

IV.

Pareiškėjai pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. III, b. l. 147-152), kuriuo prašo atnaujinti procesą ir pakartotinai išnagrinėjus bylą panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjų skundą, t.y. Statybos leidimą panaikinti.

Pareiškėjai nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartyje netinkamai pritaikytos teisės normos. Teismas nutartyje nurodė, jog „Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Statybos leidimas buvo išduotas gyvenamojo namo, kurio baigtumas yra 82 proc. ir kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, statybai užbaigti (It, b. 1. 34, 130), ir laikosi pozicijos, jog reikalavimas pateikti pilnos apimties statinio techninį projektą nagrinėjamu atveju vertintinas kaip pernelyg formalistinis, juolab kad projekto korektūra dėl likusios pastatyti gyvenamojo namo dalies (18 proc.) yra gana išsami ir šiuo aspektu atitinka STR „ Statinio projektavimas“ 31 punktą“. Pareiškėjai nurodo, jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 3 punktas nustato, kad jei nuo leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų statytojas, šiems terminams pasibaigus norėdamas tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusią instituciją dėl naujo statybos leidimo išdavimo, o 23 straipsnio 6 dalies 4 punktas nurodo, kad siekiant gauti statybos leidimą, statytojas turi pateikti statinio projektą. Statybos įstatymas ir STR „Statinio projektavimas“ nenustato, kad tuo atveju, kai nuo leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų, o statytojas, šiems terminams pasibaigus, siekia gauti statybos leidimą gyvenamojo namo, kurio baigtumas yra 82 proc. ir kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, statybai užbaigti, gali būti rengiamas kitokios, negu STR „Statinio projektavimas“ 31 dalyje ir 32 dalyje nurodytos sudėties statinio projektas. Statybos įstatymas ir STR „Statinio projektavimas“ taip pat nenustato galimybės rengti projekto korektūrą dėl likusios pastatyti gyvenamojo namo dalies (18 proc.), todėl ir neapibrėžia kriterijų, pagal kuriuos tokia projekto korektūra dėl likusios pastatyti gyvenamojo namo dalies (18 proc.) galėtų būti vertinama (yra gana išsami ir šiuo aspektu atitinka STR „ Statinio projektavimas“ 31 punktą“).

Nei Administracija, nei R. G. bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė STR „Statinio projektavimas“ nustatytos sudėties statinio projekto (tik atskirus su byloje nagrinėjamu ginču nesusijusius aprašymus ir brėžinius), tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2010 m. gruodžio 30 d. nutartyje pareiškėjų motyvus dėl R. G. statinio projekto sudėties įvertinęs kaip pernelyg formalistinius, pažeidė esmines Statybos įstatymo ir STR „Statinio projektavimas“ normas.

STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 1 priedo 2 pastaba nurodo, kad tarp skirtingos paskirties pastatų (namų ir kitos paskirties pastatų) skirtinguose sklypuose turi būti išlaikomi 1 lentelėje nurodyti priešgaisriniai atstumai. R. G. projekto korektūroje, pagal kurią išduotas Statybos leidimas, nurodyta (šią aplinkybę patvirtino ir teismas), kad projektuojamo statinio atstumas iki žemės sklypo šiaurinės ribos (t.y. pareiškėjų žemės sklypo ribos) yra 3,25 m. Pareiškėjų sklype yra pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ūkio pastatas, iki R. G. projekto korektūroje įvardijamos jo sklypo šiaurinės ribos pastatytas 4 m atstumu. Tokiu būdu tarp R. G. projekto korektūroje suprojektuoto gyvenamojo namo ir pareiškėjų ūkio pastato neišlaikytas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytas mažiausias leistinas 8 m priešgaisrinis atstumas (4+3,25=7,25 m). Priemonės, kompensuojančios šio atstumo trūkumą, R. G. projekto korektūroje taip pat nenumatytos.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, jog R. G., kurio statinys, esantis Avirės g. 12, Druskininkuose, nebuvo pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų, turėjo kreiptis į Administraciją dėl naujo statybos leidimo išdavimo ir siekdamas gauti statybos leidimą turėjo pateikti statinio projektą tokios sudėties, kaip tai nurodyta STR „Statinio projektavimas“ 44 dalyje ir 32 dalyje (taip pat turėjo pateikti ir topografinę geodezinę nuotrauką). Topografinėje geodezinėje nuotraukoje, apimančioje ir R. G. sklypo gretimybes, būtų neginčytinai užfiksuotas pareiškėjų ūkio statas, atstumas nuo jo iki sklypų ribos, taip pat atstumas tarp jo ir R. G. projektuojamo gyvenamojo namo. Tokiu atveju aplinkybė, kad tarp pareiškėjų ūkio pastato ir R. G. projekto korektūroje suprojektuoto gyvenamojo namo neišlaikytas mažiausias leistinas priešgaisrinis 8 m atstumas, būtų akivaizdi.

Pareiškėjai nurodo, jog prie bylos prijungtų administracinių bylų medžiaga patvirtina, kad Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba buvo nustačiusi atstumą tarp pareiškėjų ūkio pastato ir R. G. ant sklypų ribos savavališkai pastatyto priestato ir nurodžiusi, jog atstumas yra mažesnis nei nustatytas mažiausias leistinas. Tačiau atstumo tarp pareiškėjų ūkio pastato ir R. G. projekto korektūroje suprojektuoto gyvenamojo namo Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nenustatė, kadangi nedalyvavo Druskininkų savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kuriame buvo tikrinama R. G. pateikta projekto korektūra, o į Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos medžiagą ši projekto korektūra iš Administracijos buvo atsiųsta gerokai vėliau nei Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2009 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. 3S/1-54(1.20-1).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartyje nurodomas raštas, kuriame Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba pasisako būtent tik apie aplinkybę, susijusią su atstumu tarp pareiškėjų ūkio pastato ir R. G. pastatyto priestato (atsižvelgusi į šią aplinkybę, t. y. į tai, kad Statybos leidimas buvo išduotas gyvenamojo namo be priestato statybai, 2009 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. 38/1-54(1.20-1) (I t., b. 1. 77), nėra teisės aktas, nustatantis galimybę išduoti statybos leidimą, nepateikiant Statybos įstatyme ir STR „Statinio projektavimas“ nustatytos sudėties statinio projekto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Procesas neatnaujintinas.

Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje, t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuris numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šiuo pagrindu siekiant atnaujinti procesą būtina nustatyti akivaizdų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-153/2009, 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-119/2009).

Prašyme atnaujinti procesą (t. III, b. l. 147-152) pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartyje buvo padaryti Statybos įstatymo, STR „Statinio projektavimas“ aiškinimo ir taikymo pažeidimai, susiję su tuo, kad: 1) dėl likusios pastatyti gyvenamojo namo dalies (18 proc.) buvo rengiama statinio projekto korektūra, o ne naujas projektas; 2) nebuvo laikytasi gaisrinės saugos reikalavimų, t. y. minimalaus priešgaisrinio atstumo tarp pastatų.

Pareiškėjai teigia, jog Statybos įstatymas ir STR „Statinio projektavimas“ nenustato galimybės rengti projekto korektūrą dėl likusios pastatyti gyvenamojo namo dalies (18 proc.). Teisėjų kolegija nurodo, jog STR „Statybos leidimas“ 15.5 punktas numato, kad vienas iš dokumentų, kuris turi būti pateikiamas norint gauti statybos leidimą yra statinio projektas ir statinio projekto kompiuterinė laikmena (statinio projekto kompiuterinis variantas arba nuskenuotas statinio projektas). Nagrinėjamu atveju buvo pateikta baigiamo statyti gyvenamojo namo projekto korektūra (I t., b. l. 182-199 – II t., b. l. 1-9). Pabrėžtina, jog STR „Statinio projektavimas“ 31 punkte įtvirtinta, jog statinio techninio projekto sudėtis, apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo (užsakovo) sumanymui suprasti, statinio projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (STR „Statinio projektavimas“ nustatytais atvejais) nustatyti, statinio statybos rangovui parinkti, statybos leidimui gauti ir statinio darbo projektui parengti. Teisėjų kolegija sutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu 2010 m. gruodžio 30 d. nutartyje, kad nagrinėjamu atveju Statybos leidimas buvo išduotas gyvenamojo namo, kurio baigtumas yra 82 proc. ir kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, statybai užbaigti (I t., b. l. 34, 130), ir pritaria pozicijai, jog reikalavimas pateikti pilnos apimties statinio techninį projektą nagrinėjamu atveju vertintinas kaip pernelyg formalistinis, juolab kad projekto korektūra dėl likusios pastatyti gyvenamojo namo dalies (18 proc.) yra gana išsami ir šiuo aspektu atitinka STR „Statinio projektavimas“ 31 punktą. Be to, 2005 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 3 priedo 1 punktas numato, jog pripažįstant statinį tinkamu naudoti vienas iš pateikiamų dokumentų yra statinio projektas (techninis projektas ir darbo projektas, jei projektavimas buvo vykdomas dviem etapais; techninis – darbo projektas, jei projektavimas buvo vykdomas vienu etapu; supaprastintas projektas II grupės nesudėtingiems statiniams) su nustatyta tvarka atliktais ir įteisintais pakeitimais, papildymais bei taisymais. Taigi, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka statinio projektas gali būti taisomas, koreguojamas.

Pareiškėjai nurodo, jog tarp R. G. projekto korektūroje suprojektuoto gyvenamojo namo ir pareiškėjų ūkio pastato neišlaikytas nustatytas mažiausias leistinas 8 m priešgaisrinis atstumas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“) 1 priedo 1 punkte yra numatyta, jog atstumas tarp namų ir kitų pastatų – atstumas tarp jų išorinių sienų. Jei namuose (ar kituose pastatuose) yra išsikišančių daugiau kaip 1 m konstrukcijų, pagamintų iš E ar F degumo klasių statybos produktų, atstumas skaičiuojamas tarp šių konstrukcijų išsikišusių dalių. Tarp skirtingos paskirties pastatų (namų ir kitos paskirties pastatų) skirtinguose sklypuose turi būti išlaikomi 1 lentelėje nurodyti priešgaisriniai atstumai. Teisėjų kolegija nurodo, jog mažiausiais atstumas tarp skirtingos paskirties pastatų gali būti 6 m., o tikslus atstumas priklauso nuo abiejų pastatų atsparumo ugniai laipsnio. Taip pat yra nustatyta, jog priešgaisriniai atstumai tarp įvairios paskirties pastatų gali būti neišlaikomi, jei tie pastatai atribojami priešgaisrinėmis REI-M 180 sienomis, kurios statomos pagal didesnio iš besiribojančių pastatų kontūrus (3 p.). Be to, atstumą tarp namų ir kitų pastatų sienų (išskyrus atstumus iki III ugniai atsparumo laipsnio namų bei kitų pastatų), kuriuose nėra langų, leidžiama sumažinti 20 procentų (4 p.). Taigi, konstatavimui, jog nebuvo laikytasi įstatymų nustatytų priešgaisrinės saugos reikalavimų, reikia atsižvelgti ne į tik į atstumą tarp pastatų, bet ir į kitus faktorius. Teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nurodė, jog ji neprieštarauja išduotam Statybos leidimui (t. I, b. l. 77). Taigi, galima daryti išvadą, jog STR „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, STR „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ numatyti priešgaisriniai atstumai atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus.

Pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, leidžiančių teigti, jog yra pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, todėl darytina išvada, jog pareiškėjų prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. P. ir V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. A502-1381/2010 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys Virgilijus Valančius Skirgailė Žalimienė