Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 24 d. apie 23 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), A. P. namo koridoriuje, apie 8 kartus kumščiais sudavė T. P. į kairę veido pusę, dešinės pusės smilkinį, nosį, kairės pusės petį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam T. P. sukėlė fizinį skausmą.

2. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo remdamasis jo ankstesniais teistumais, tačiau nenurodė jokių teisinių tokio sprendimo motyvų.

2.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo priešpaskutiniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės atlikimo iki naujos nusikalstamos veikos, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarymo buvo praėjęs ilgesnis nei penkerių metų laikotarpis per kurį jis nepadarė jokių teisės pažeidimų, dėl jo elgesio nebuvo gauta nusiskundimų. Nuo 2018 m. kovo mėnesio pagal sutartį dirba Švedijoje, o 2019 m. balandžio 26 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį su ūkininku M. R.. Nuo 2014 m. gyvena su sugyventine, kuriai padeda auginti jos sūnų. Kartu su skundu R. K. pateikė charakteristiką pagal gyvenamąją vietą ir 2019 m. balandžio 26 d. darbo sutartį. Teismo posėdyje nagrinėjant apeliacinį skundą pateikė dabartinio darbdavio charakteristiką.

2.3. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nuteistasis prašo įvertinti jo darbinę veiklą, gyvenimo būdą ir visiškai atsitiktinį jo nusikalstamų veiksmų pobūdį. Pažymi, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, todėl prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.

5. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5.1. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. neginčija savo kaltės, padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir juridinio kvalifikavimo. Apeliantas sutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

5.2. Šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokią pačią galimybę ir tokias pačias sąlygas atidėti laisvės atėmimo bausmę asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus numatė ir BK 75 straipsnio 1 dalies įstatymo redakcija, galiojusi R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

5.3. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

5.4. Spręsdama klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistajam R. K., teisėjų kolegija vadovaujasi ir baudžiamojo įstatymo nuostatomis, ir aktualia teismų praktika. Pagal R. K. padarytos nusikalstamos veikos kategoriją ir jam paskirtos bausmės dydį baudžiamasis įstatymas galimybę atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą numato. Tačiau tai yra tik formalus pagrindas, kurio šio įstatymo taikymui nepakanka. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su paties R. K. asmenybe nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

5.5. Nors R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį atspindi ne tik jos priskyrimas tam tikrai nusikaltimų kategorijai, bet ir jos pobūdis, padarymo aplinkybės, motyvas ir tikslas. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad R. K. smurtavo atėjęs į nukentėjusiojo namus, matant kitiems asmenims suduodamas ne mažiau 8 smūgių į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – galvą. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad R. K. poelgis buvo atsitiktinio pobūdžio bei dalinai išprovokuotas netinkamo paties nukentėjusiojo elgesio su nuteistojo broliu A. K., tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (konfliktas tarp nuteistojo brolio A. K. ir nukentėjusiojo T. P. buvo pasibaigęs, nusikalstamos veikos padarymo metu tiesioginė fizinė pagalba A. K. nebuvo reikalinga, nes joks pavojus jam negrėsė, nuteistasis į nukentėjusiojo namus, esančius kitame rajone, vyko vėlai vakare), tokie apelianto argumentai vertinami kaip bandymas pateisinti savo nusikalstamus veiksmus ir švelninti savo teisinę padėtį. Atsižvelgdamas į pastarąsias faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat į R. K. panaudoto smurto intensyvumą, pobūdį, smūgių skaičių ir pasirinktą smūgiavimo vietą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. K. atvyko pas nukentėjusįjį T. P. turėdamas tikslą prieš jį smurtauti dėl nukentėjusiojo T. P. galimai panaudoto fizinio smurto prieš nuteistojo brolį A. K., o smūgiuodamas nukentėjusiajam T. P. suvokė, kad sukelia fizinį skausmą, numatė pasekmes ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia, todėl apelianto argumentas dėl nusikalstamos veikos atsitiktinumo atmetamas.

5.6. R. K. anksčiau teistas net septynis kartus, iš jų daugeliu atvejų už smurtinius nusikaltimus, visus kartus buvo skirta pati griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, teisiamas ketvirtą kartą buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Nors apeliantas nurodo, kad nuo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos 2013 m. liepos 10 d. iki nusikalstamos veikos, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu nepadarė jokių teisės pažeidimų, tame tarpe ir nebuvo baustas administracine tvarka, tačiau iš byloje esančio išrašo iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad R. K. 2014 m. gruodžio 2 d. buvo baustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 129 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, nuobauda galiojanti, kadangi paskirta bauda nebuvo sumokėta (1 t., b. l. 110). Tokie faktai patvirtina R. K. neteisėtų veiksmų dėsningumą, jo neigiamą požiūrį į valstybėje galiojančių įstatymų, bendrųjų elgesio taisyklių laikymąsi ir sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, reikiamų išvadų nedaro, netgi pačių griežčiausių baudžiamajame įstatyme numatytų priemonių taikymas neatbaido jo nuo naujų nusikalstamo elgesio epizodų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju, bausmės vykdymo atidėjimo skyrimas nuteistajam pažeistų teisingumo principą bei nepasiektų bausmėms keliamų tikslų. Apeliacinio skundo argumentai, kad R. K. dirba ir gyvena su sugyventine, kuriai padeda auginti jos sūnų, bei teigiamai charakterizuojamas dabartinio darbdavio, vertinant visas aptartas aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, kad šį kartą pastarasis padarys teigiamas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų ir daugiau nenusikals. Be to, šios skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos prioritetinėmis, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei įvykdyto nusikaltimo pavojingumu, kurį, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, įvertino pirmosios instancijos teismas.

5.7. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsniu, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. R. K. yra nuteistas smurtinio nusikaltimo, sukėlusio nukentėjusiajam fizinį skausmą, padarymą, todėl iš to kyla tam tikros pasekmės, varžančios nuteistojo konstitucines teises bei laisves. Tokie suvaržymai - paties nuteistojo netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių dėsningas rezultatas. Kiekvienu konkrečiu atveju bausmė ir jos dydis kaltininkui parenkamas individualiai, atsižvelgus į visus šio klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus R. K. realią laisvės atėmimo bausmę, yra pagrįsta. Toks apeliantui taikomas poveikis yra adekvatus ir proporcingas jo padarytos veikos pavojingumui, kaltininko asmenybei ir dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusioms pasekmėms.

6. Esant šioms aplinkybėms, dėl nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.