Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-311-134/2015

2015 m. gruodžio 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Nukentėjusiajam K. G. priteista 50 EUR neturtinės žalos, A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas. Iš nuteistojo D. B. priteista nukentėjusiesiems A. K. ir K. G. po 289,81 EUR kiekvienam atstovavimo išlaidų ir 42,10 EUR pašto išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 17 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje – Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., po eismo įvykio, kai A. K., vairuodamas automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio į pievą, tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiuosius A. K. ir K. G., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t.y., matant kitiems asmenims, sudavė kumščiu automobilyje sėdinčiam A. K. vieną kartą į veidą ir vieną kartą į kairį petį, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, viršutinės lūpos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis ir kraujosruva, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. K. automobiliu pavažiavus 200 metrų į pievą ir sustojus, sudavė galva prie automobilio stovinčiam K. G. vieną kartą į nosį, tuo padarydamas jam nosies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir muštinėmis žaizdomis, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė K. G. sveikatą.

Apelianto nuomone, A. K. parodymai dėl esminių aplinkybių prieštarauja ir jo draugų parodymams, kurie tuo siekia jam padėti: nukentėjusysis A. K. tvirtino, kad D. B. jam smūgiavo pasakęs tik vieną frazę apie prisilakstymą, tuo tarpu M. V. teigė, kad sudavęs smūgį A. K. į veidą, D. B. dar mėgino jį ištempti pro pravertas dureles iš automobilio ir kvietė jį eiti pasimušti, tačiau tokių liudytojos M. V. parodymų nepatvirtino nei vienas asmuo, jų tarpe ir nukentėjusieji A. K. bei K. G.. Iš to galima daryti išvadą, kad M. V. yra nenuoširdi ir duoda neteisingus parodymus.

Apelianto nuomone, iš surinktų įrodymų visumos galima spręsti, kad A. K. sveikatos jis nežymiai nesutrikdė.

Apelianto nuomone, tokia nukentėjusiųjų parodymų kaita leidžia spresti, kad kol nebuvo suderinę tarpusavyje tariamo smurto aplinkybių, nukentėjusieji jas nurodė skirtingai, vėliau K. G. parodė, kad jis sudavė jam smūgį ranka į nosį, tai patvirtino A. K., o kai K. G. pakeitė parodymus apie smurtinį veiksmą, nurodydamas, kad jis smūgiavo į nosį galva, atitinkamai parodymus pakeitė ir A. K., todėl jų parodymai negali būti vertinami kaip patikimi.

Apeliantas atkreipia dėmesį į akivaizdžius prieštaravimus liudytojo A. S., M. M. prieštravimus apie atsiradimo įvykio vietojue aplinkybes, be to, iš daug įvykio vietoje buvusių asmenų nei vienas iš jų nepatvirtino, kad jis būtų smūgiavęs K. G. į nosį. Jis iki įvykio nepažinojo nukentėjusiųjų, liudytojai A. S. ir M. M., kurie jį pažinojo, nurodė, kad jis labai panašus į savo brolį, todėl jie negalėjo nurodyti, kuris iš brolių sudavė K. G., jis nebuvo parodytas atpažinti tarp kitų panašių asmenų ir šio trūkumo ištaisyti nėra galimybės. Dėl jo pilietiško elgesio – pranešimo apie įvykį policijai, A. K. buvo nubaustas administracine tvarka, todėl neatmestina, kad nukentėjusieji jį gali apkalbėti dėl keršto bei dėl savanaudiškų paskatų - prisiteisti iš jo neturtinės žalos.

Apelianto nuomone, nuosprendyje išdėstytais duomenimis neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, todėl jis turi būti išteisintas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistasis D. B. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neigė viešoje vietoje smurtavęs prieš nukentėjusiuosius A. K. ir K. G. ir parodė, kad jis telefonu pranešė policijos pareigūnams apie nukentėjusiųjų įvykdytą pavojingą KET pažeidimą ir dar bekalbant telefonu matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) sodybos išbėgęs K. V. iš karto smūgiavo automobilyje sėdinčiam A. K. apie 2-3 kartus, o R. V. smūgiavo automobilio keleivio pusėje sėdinčiam asmeniui, tačiau nematė, ar pataikė. Jis patvirtino, kad jam priėjusius prie automobilio, nukentėjusieji buvo išlipę iš automobilio, jis pareikalavo, kad sėstų į automobilį ir lauktų iškviestų pareigūnų, o vėliau nukentėjusiems išvažiavus iš įvykio vietos, jis su broliu S. B. ir kaimynu D. K. juos pasivijo, neleisdami pasišalinti ir buvo šalia jų, kol atvyko policijos pareigūnai. Vertindamas šiuos nuteistojo D. B. parodymus teismas nurodė, kad jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusių parodymai bei liudytojos M. V. parodymai, kuriuose jie nurodė, kad D. B. smūgiavo A. K., o tai, kad D. B. ant tilto smūgiavo galva K. G. į veidą, patvirtino tai matę liudytojai M. M. ir A. S.. Teismas atmetė liudytojų K. V., R. V., D. G., V. V. parodymus, kuriuose jie nurodė, kad matė, kaip sėdinčiam automobilyje A. K. sudavė ne D. B., o D. K., nurodydamas, kad jie negalėjo nei paneigti nei patvirtinti, kad D. B. smūgiavo A. K., nes nestebėjo visų jo veiksmų, o pripažindamas, kad D. B. sudavė galva K. G. į nosį, rėmėsi nukentėjusiųjų bei liudytojų M. M. ir A. S., kurie yra jų draugai, o M. M. A. K. giminaitis, neįvertino kartu su D. B. įvykio vietoje buvusių S. B. ir D. K. parodymų, kurie neigė nukentėjusiųjų ir nurodytų liudytojų nurodytas aplinkybes dėl K. G. sužalojimo. Taip įvertindamas bylos duomenis, teismas rėmėsi tik nukentėjusiųjų ir nurodytų liudytojų parodymų, kurie patvirtina nuteistojo kaltę, motyvuotai nenurodė kodėl atmetė nuteistąjį teisinančius įrodymus, neatlikdamas visų byloje esančių įrodymų vertinimo ir nesusiedamas esančių įrodymų su kitais bylos duomenis, t.y. tinkamai neatlikdamas visų byloje esančių duomenų analizės, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Nustatyta, kad įvykis, kurio metu tariamai D. B. sužalojo nukentėjusiuosius A. K. ir K. G. buvo dviejose vietose: A. K. buvo sužalotas tik sustojus jo vairuojamam automobiliui, o K. G. - kai nukentėjusieji automobiliu išvažiavę iš įvykio vietos, sustojo prie tilto.

Motyvuojamoji dalis

Dėl A. K. sveikatos sutrikdymo

Apylinkės teismas, pripažindamas D. B. kaltu dėl S. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų rėmėsi nukentėjusiųjų ir liudytojos M. V. parodymais, kuriuos pripažino nuosekliais, tačiau, kaip teisingai nurodo skunde apeliantas, jų parodymai dėl pavartoto prieš juos D. B. smurto nėra nuoseklūs. Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu 3-jose apklausose ir akistatų metu skirtingai nurodė įvykio aplinkybes dėl jo sužalojimo: 2014-05-09 ir 2014-06-20 apklausose nurodė, kad tik jam nuvažiavus nuo kelio, pirmas pribėgo D. B. ir jam sėdinčiam automobilyje, pro pravertą langą, trenkė kumščiu į veidą ir kairį petį (b.l.36-37, 1 t.); 2014-05-27 apklausoje jis nurodė, kad D. B. jam du kartus trenkė į veidą (b.l.38, 1 t.). 2014-11-11 apklausoje jis nurodė, kad be D. B. daugiau jam smūgių niekas nesudavė (b.l.48, 1 t.), tai patvirtino ir akistatoje su V. V. (b.l.49, 1 t.). Nukentėjusysis K. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad jis sėdėdamas automobilyje šalia A. K. matė, kaip D. B. sudavė A. K. kumšču į galvą, o kiti vyrai jam nieko nedarė (13 psl., 3 t.). Liudytoja M. V. taip pat tvirtino, kad matė, kaip D. B. sudavė vieną smūgį sėdinčiam automobilyje A. K., mėgino ištempti pro praviras automobilio dureles. Teismo posėdyje nukentėjusysis A. K. nurodė, kad prieš tai bandė suduoti smūgį D. K., tačiau nepataikė ir tai prieštarauja jo parodymams ikiteisminio tyrimo metu, kai jis teigė, kad be D. B. jam daugiau niekas smūgių nesudavė. Liudytoja M. V. patvirtino, kad ji matė, kai A. K. vieną smūgį bandė suduoti D. K., bet nepataikė, kai D. B. buvo toliau ir kalbėjo telefonu ir po to, ji matė, kaip priėjęs D. B. sudavė vieną smūgį automobilyje sėdėjusiam A. K. ir po smūgio A. K. atsirado kraujo ( 63 psl., 2 t.), tačiau jų parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojas K. V. parodė, kad jis įvykio metu stovėjo šalia automobilio vairuotojo pusėje iki to momento, kol automobilis išvažiavo ir matė kaip D. B. kaimynas paėmęs viena ranka A. K. už maikės, o su kita ranka išsitraukęs jį pro automobilio langą, trenkė į nosį ir jam pradėjo bėgti kraujas. Šis liudytojas nurodė, kad po D. K. smūgio jo mama V. V. priekaištavo D. K., sakydama, kodėl mušatės, o D. B. stovėjo kaip ir kiti žmonės ir nieko nedarė (64-65 psl.,2 t.). Liudytoja V. V. patvirtino liudytojo K. V. parodymus, nurodydama, kad ji matė, kai D. B. kaimynas D. K. pro langą prisitraukęs A. K. sudavė jam kumščiu, A. K. pasirodė kraujas ir ji tuo įsitikinusi, nes ji tuo metu buvo šalia D. K. prie automobilio ir buvo, kol A. K. automobiliu išvažiavo. Ji pripažįsta, kad priekaištavo D. K. kam jis mušė A. K., o šis atsakęs, kad privažiavo čia pijokų, kurie vos ant jo sūnaus neužvažiavo. Ji taip pat nurodė mačiusi, kai būdamas toliau nuo automobilio D. B. kalbėjo telefonu, o po to atėjo prie automobilio, tačiau ji nematė, kad jis suduotų smūgius A. K., o apie tai, kad D. B. sudavė A. K. jai neseniai pasakė dukra M. V. (67-68 psl, 3 t.). Liudytojas R. V. patvirtino, kad buvęs įvykio vietoje nuo pat pradžios, kad žmonės buvo pasipiktinę nukentėjusiųjų elgesiu, jis prie automobilio nematė jokio blogo D. B. poelgio ir jo elgesiu niekas nesipiktino (71 psl., 2 t.). Liudytojas D. G. patvirtino, kad jis, stovėdamas prie A. K. automobilio, matė, kaip D. K. 2-3 kartus smogė sėdinčiam automobilyje A. K. ir vienas smūgis tikrai pataikė į lūpą ar žandą, o ar pataikė kiti du - nematė. Jis patvirtino kad kai sūnėno A. K. vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir sustojo, jis visą laiką stebėjo jo automobilį ir nematė, kad D. B. suduotų smūgius A. K., o po to, kai D. K. sudavė smūgius A. K., jis užvedė automobilį ir nuvažiavo (72-73 psl., 3 t.). Liudytojas J. G. patvirtino kad jis buvo šalia D. B., kai jis skambino policijos pareigūnams, pranešdamas apie įvykį, o jis stovėdamas šalia diktavo tikslią įvykio vietą, po to, priėjęs prie automobilio D. B. liepė sėsti į automobilį, neleisdamas nukentėjusiesiems pasišalinti. Nors liudytojai K. V., D. G., V. V. patvirtino, kad įvykio vietoje smurtą prieš A. K. panaudojo ne D. B., o kitas asmuo, liudytojai K. V. ir V. V. nurodė, kad po jo suduotų smūgių matė ant jo veido kraują, tačiau apylinkės teismas motyvuotai nenurodė, kodėl atmeta šių liudytojų parodymus, o nurodydamas, kad šių liudytojų parodymai neturi reikšmės sprendžiant klausimą, ar D. B. pavartojo prieš A. K. smurtą, nes jie to negali nei paneigti nei patvirtinti, nepagrįstai vadovavosi tik kaltinimą patvirtinančiais nukentėjusiojo parodymais, nurodydamas bylos įrodymais nepagrįstą formuluotę „pats nukentėjusysis A. K. patvirtino, kad jį sužalojo tik D. B.“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja kad nėra pagrindo abejoti liudytojų K. V., V. V., R.V., D. G. parodymais, nes jie būdami įvykio vietoje matė, kad nukentėjusįjį sužalojo ne D. B., o kitas asmuo, nenustatyta, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti nukentėjusiuosius ar sakyti netiesą, o liudytojas D. G. yra nukentėjusiojo A. K. giminaitis, todėl abejoti šiais jų parodymais nėra pagrindo. Šių liudytojų parodymai dėl A. K. padaryto sužalojimo prieštarauja nukentėjusiųjų bei liudytojos M. V. parodymams ir išnaudojus visas galimybes, nėra galimybės jų pašalinti, todėl visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, pripažįstant, kad nenustatyta, kad nuteistasis naudojo smurtą prieš A. K..

Dėl K. G. sveikatos sutrikdymo

Skundžiamame nuosprendyje D. B. kaltė dėl K. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų grindžiama nukentėjusiųjų A. K., K. G. bei liudytojų A. S. ir K. M. parodymais, kurie teisme parodė, kad nukentėjusiesiems išvažiavus iš įvykio vietos ir sustojus prie tilto, prie jų privažiavo D. B. su kitais asmenimis ir galva trenkė stovinčiam K. G. į nosį, taip jį sužalodamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis K. G. tuoj po įvykio - 2014-05-20 dėl jam padarytų sveikatos sutrikdymų kreipėsi į policijos komisariatą, kur buvo surašytas protokolas – pareiškimas, tačiau jame nurodytos jo sužalojimo aplinkybės neatitinka nukentėjusiųjų parodymų teisme: K. G. nurodė, kad D. B. jam smogė vieną kartą kumščiu į nosį, o A. K. 2014-05-19 ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodė, kad D. B. sudavęs jam smūgius, priėjo prie draugo, kuris stovėjo išlipęs iš automobilio ir jam sudavė keletą smūgių į įvairias kūno vietas (b.l.36-37, 1 t.), 2014-05-27 apklausoje nurodė, kad D. B. stovinčiam K. G. sudavė vieną smūgį ranka į veidą (b.l.38,1 t.), todėl kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde tokie jų parodymai negali būti pripažinti nuosekliais. Nukentėjusysis K. G. teisiamajame posėdyje parodė, jog jis netvirtina parodymų, kad smūgis buvo suduotas ranka ir nurodė, kad jam iš galvos į nosį trenkė S. B., o atsakydamas į posėdžio pirmininkaujančio patikslinantį klausimą, jis patvirtino, kad jam trenkė S. B. ( b. l.12,3 t.). Apklausti teisme liudytojai M. M. ir A. S. parodė, kad jie, sėdėdami automobilyje, stovėjusiame kitoje kelio pusėje, matė, kaip K. G. galva sudavė į veidą, tačiau abu liudytojai nurodė, kad jie negali nurodyti, ar tai buvo D. B. ar S. B., nes jie yra labai panašūs ir jie duodami parodymus, galėjo juos supainioti. Nustatyta, kad nukentėjusiesiems nuvažiavus prie tilto, paskui juos nuvažiavo D. B., S. B. ir D. K., tai patvirtina ir nukentėjusieji. Liudytojai D. K. ir S. B. nepatvirtino nukentėjusiųjų bei liudytojų K. M. bei A. S. parodymų apie K. G. suduotą smūgį ir teigė, kad nuvažiuodami paskui nukentėjusiuosius jie siekė neleisti jiems pasitraukti iš įvykio vietos, nes tuo metu dėl jų padaryto KET pažeidimo buvo iškviesti policijos pareigūnai. D. B., S. B. ir D. K. patvirtino, kad prie tilto laukiant policijos pareigūnų, atvykus K. M. ir R. M., kilo susistumdymas, grasinimai dėl to, kad jie ėmė teigti, kad automobilį vairavo ne A. K., kuris buvo neblaivus, o K. M., siekdami, kad tokiu būdu jis išvengtų atsakomybės, o jie tam pasipriešino. Jie nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams ir paklausus kuris iš jų vairavo automobilį, ranką pakėlė K. M., tačiau jie tam prieštaravo, nurodydami, kad automobilį vairavo A. K.. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja policijos pareigūnė L. B., kuri parodė, kad atvykus į įvykio vietą pradžioje automobilio vairuotojas neigė vairavęs automobilį, o įvykio vietoje buvę žmonės pasakė, kad jis vairavo automobilį neblaivus. Už tai jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o automobilis išvežtas tralu. A. K. pripažino, kad automobilį vairavo 1,39 promilių girtumo ir už tai jis nubaustas bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nukentėjusiųjų nurodytas jų sužalojimo aplinkybes patvirtino tik artimi draugai – M. V., A. S. bei A. K. giminaitis M. M. (tai pripažino šie liudytojai bei nukentėjusieji), kurie yra suinteresuoti duoti nukentėjusiesiems naudingus parodymus, be to, yra pagrindo manyti, kad nukentėjusieji turėjo pretekstą apkalbėti D. B. dėl to, kad jis pranešė policijos pareigūnams apie jo padarytą A. K. padarytą KET, neleido jam išvengti atsakomybės ir už tai jis buvo nubaustas, todėl pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusieji turėjo pretekstą apkalbėti D. B...

Esant tokioms aplinkybėms, kai nukentėjusiųjų parodymai dėl esminių aplinkybių yra nenuoseklūs ir tokius jų parodymus patvirtina tik jų draugai bei giminaitis, kurių parodymai prieštarauja kitiems aptartiems liudytojų parodymams ir šių prieštaravimų, išnaudojus visas galimybes, negalima pašalinti, pripažintina, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad D. B. iš chuliganiškų paskatų nežymiai sutrikdė A. K. ir K. G. sveikatą.. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Tokių duomenų byloje nesurinkta, todėl D. B. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Išteisinus D. B., nesant jo veikoje nusikaltimo ar nusižengimo sudėties, nėra pagrindo pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiųjų A. K. ir K. G. turėtas atstovavimo išlaidas, pašto išlaidas ir jas priteisti. K. G. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir dėl skundo priimti naują nuosprendį: D. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Panaikinti D. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

K. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).