Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistųjų E. D. , R. M. ir T. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 9 d., paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. M. paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 9 d., paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė T. L. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R. Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. , R. M. ir T. L. nuteisti už tai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2006 m. rugsėjo 3 d., apie 24 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdami kartu, T. L. ir R. M. stebint aplinką, E. D. , sulaužęs durelių spynos atraktą, įsibrovė į V. P. priklausantį 67584,75 Lt vertės automobilį „Honda CR-V“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), sulaužė automobilio užvedimo spynelę. Užvedęs automobilio variklį specialiu elektroniniu prietaisu, E. D. nuvažiavo pagrobtu automobiliu. Kartu su automobiliu buvo pagrobti jame buvę daiktai: 12 kompaktinių plokštelių, kurių vertė 240 Lt, viena pora megztų pirštinių, kurių vertė 5 litai, dvi pagalvėlės, kurių vertė 30 litų, pledas, kurio vertė 64 Lt, du raudonos spalvos skėčiai, kurių bendra vertė 40 Lt, geltonos spalvos skėtis, kurio vertė 20 Lt, automobilio vaistinėlė, kurios vertės 40 Lt. Iš viso nuteistieji pagrobė V. P. priklausiusio turto už 68023,75 Lt.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, pagrobtą V. P. automobilį palikę netoli Klaipėdos – Dovilų kelio visi trys nuteistieji E. D. automobiliu „Opel Astra“ sugrįžo į Klaipėdą. Taip 2006 m. rugsėjo 4 d., nuo 2 val. 30 min. iki 3 val., tikslesnis laikas nenustatytas, kol T. L. ir R. M. stebėjo aplinką, E. D. , sulaužęs durų spynelės atraktą, įsibrovė į 78500 Lt vertės automobilį „Honda CR-V“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme, priklausiusį UAB „SEB VB Lizingas“, kuriuo pagal išperkamosios nuomos sutartį naudojosi UAB „Romida“, specialiu elektroniniu prietaisu užvedęs automobilio variklį, E. D. nuvažiavo pagrobtu automobiliu.

Abu pagrobti automobiliai buvo nuvaryti į laukus už Klaipėdos miesto, netoli Klaipėdos – Dovilų kelio, o iš ten iki V. Pt. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, kurioje 2006 m. rugsėjo 5 d. paslėptus garaže surado ir sodyboje nuteistuosius sulaikė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendį, nuteisiant 1) T. L. pagal BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Honda CR-V“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vagystės) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Honda CR-V (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vagystės) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d. 1 p., 9 d., prašo griežtesne 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (dėl automobilio „Honda CR-V“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini)vagystės)) apimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtą 3125 Lt dydžio baudą visiškai pridėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtą 3125 Lt dydžio baudą ir iš dalies pridėti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (dėl automobilio „Honda CR-V“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vagystės) ir galutinę subendrintą bausmę T. L. paskirti laisvės atėmimą 5 metams ir 3125 Lt dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat prašo į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2006-09-05 iki 2006-09-07 išbūtą laiką; 2) E. D. pagal BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Honda CR-V“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vagystės) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Honda CR-V (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vagystės) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prašo paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. D. paskirti laisvės atėmimą 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat prašo į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2006-09-05 iki 2006-09-07 išbūtą laiką; 3) R. M. pagal BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Honda CR-V“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vagystės) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal BK 178 str. 3 d. (dėl automobilio „Honda CR-V (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vagystės) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d. 1 p., 9 d., prašo griežtesne 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (dėl automobilio „Honda CR-V“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vagystės) apimti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtą 3125 Lt dydžio baudą ir iš dalies 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (dėl automobilio „Honda CR-V“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vagystės), galutinę subendrintą bausmę R. M. paskiriant laisvės atėmimą 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat prašo į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2006-09-05 iki 2006-09-07 išbūtą laiką.

Prokuroro manymu, apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Nurodo, jog teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos netinkamai vertino ir nepagrįstai nuteistųjų T. L. , E. D. ir R. M. veikas kvalifikavo kaip vieną tęstinį nusikaltimą, motyvuojant, kad abiejų automobilių vagystės buvo vieningos tyčios rezultatas. Teigia, kad nors abu automobiliai buvo pagrobti tą pačią naktį, tačiau skirtingu laiku, skirtingose Klaipėdos miesto gatvėse, automobiliai priklausė skirtingiems savininkams, t. y. nuteistieji padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios turi būti kvalifikuotos kaip atskiri baigtiniai nusikaltimai – vagystės, numatytos BK 178 str. 3 d.

Mano, jog apygardos teismas nepagrįstai R. M. ir T. L. veiksmus iš BK 178 str. 3 d. perkvalifikavo į BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. ir pabrėžia, kad BK 24 str. nuostatos, apibrėžiančios bendrininkavimą, nereikalauja, jog visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Bendrininkai gali būti pasiskirstę vaidmenims, tuo atveju tiesiogiai nusikaltimą padaro ne visi, o tik kai kurie bendrininkai (sudėtinis bendrininkavimas). Kitais atvejais visi ar kai kurie bendrininkai realizuoja tik dalį jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių (paprastas bendrininkavimas). Prokuroro įsitikinimu, visi trys nuteistieji (T. L. E. D. ir R. M. ) buvo aktyvūs nusikalstamos veikos vykdytojai, t. y. pats teismas nustatė, kad visi trys tiesiogiai dalyvavo darant vagystes – R. M. ir T. L. stebėjo aplinką ir saugojo, kad kas neužkluptų E. D. , kai šis įsibrovė į grobiamus automobilius, ardė spyneles, atjunginėjo signalizacijas ir t. t. Po to lydėjo E. D. , šiam važiuojant pavogtu automobiliu iš nusikaltimo padarymo vietos, visi trys paslėpė pagrobtus automobilius, ateityje ketindami juos realizuoti. Atkreipia dėmesį, jog ikiteisminiame tyrime kaip įtariamieji apklausti nuteistieji parodė pagrobtus automobilius nusižiūrėję iš anksto ir nors teisme jie parodymus pakeitė, tvirtindami, kad automobilius surado E. D. , tačiau negalėjo logiškai paaiškinti parodymų pakeitimo priežasčių. Prokuroras sutinka su teismo sprendimu nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje, tačiau teigia, jog teismas neteisingai kvalifikavo T. L. ir R. M. veiksmus.

Skunde nurodoma, kad teismas nuteistiesiems paskyrė aiškiai per švelnias bausmes ir pabrėžia, jog šiuo atveju nusikalstamos veikos dalyko vertė, dėl kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 str. 3 d., viršijo beveik du kartus. Teigia, kad nusikaltimai, siekiant savanaudiškų tikslų, padaryti veikiant bendrininkų grupėje. Iš anksto suplanuota pagrobti dvi transporto priemones, numatyta vieta jų paslėpimui, vagystės metu pasiskirstyta vaidmenimis ir pareigomis, t. y. šios aplinkybės rodo veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Nurodo, jog taip pat būtina atsižvelgti į tai, jog visi nuteistieji anksčiau teisti, o T. L. ir R. M. – net keturis kartus, nesumokėję paskutiniais nuosprendžiais paskirtų baudų. Teigia, jog pastarieji dėl savo ankstesnių teistumų nepadarė išvadų, vėl nusikalto, padarydami sunkius nusikaltimus, be to, T. L. ir R. M. nusikalto po to, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagal Organizuoto užkardymo įstatymą buvo skyręs įpareigojimus. Pažymi, jog toks elgesys, t. y. teismo įpareigojimų nepaisymas, jų ignoravimas leidžia daryti išvadas apie jų neigiamas asmenybes, taip pat nurodo, kad R. M. charakterizuojamas neigiamai, iš įkalinimo įstaigos paleistas 2005-09-23, kai atliko bausmę už pasikėsinimą pagrobti automobilį, tačiau nepraėjus metams šis vėl padarė analogiškus nusikaltimus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 20 nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę. Nesutinka su teismo paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta. Pabrėžia pilnai pripažįstantis savo kaltę dėl dviejų automobilių ir jame buvusių daiktų pagrobimo, nuoširdžiai gailisi, kaltės neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu. Tvirtina, kad davė analogiškus parodymus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymi išsamiai išdėstęs visas nusikalstamų veikų aplinkybes, nurodęs nusikalstamose veikoje dalyvavusius asmenis, o tai, apelianto manymu, pagal BK 59 str. 2 d. laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat teigia, jog teismas tinkamai neįvertino BK 61 str. 4 d. reikalavimų.

Skunde atkreipia dėmesį, jog teismas nuosprendžiu jam skyrė tokio paties dydžio bausmę kaip ir šioje byloje nuteistam R. M. , praeityje teistam jau du kartus, tuo tarpu jo teistumas išnykęs. Nesutinka, jog T. L. ir R. M. vaidmuo padarant nusikaltimus buvo antraeilis. Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant bylą teisme jis įvardijo nusikaltimų padarymo motyvus, nurodė nusikaltimuose dalyvavęs dėl susidariusios sunkios padėties ir tai pagal BK 59 str. 4 d. turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodė turįs mažametę dukrą, gimusią 2004 m., kurią privalo materialiai išlaikyti, tačiau tokį ilgą laiko tarpą būdamas izoliuotas nuo visuomenės, jis negalės dirbti, negaus užmokesčio ir tokiu būdu negalės išlaikyti savo dukters. Taip pat pažymi, jog jam yra pareikšta AB „Lietuvos draudimo“ pretenzija dėl 10535,17 Lt, kurios, neturėdamas teisėto pajamų šaltinio, irgi negalės įvykdyti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Mano, jog apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, jog teismo paskirta bausmė yra per griežta. Atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendyje konstatavo, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, padėjo jas išaiškinti, nukentėjusiesiems padaryta žala yra pilnai atlyginta, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo antraeilis. Tvirtina, kad išdėstytos aplinkybės rodo esant visas sąlygas, numatytas BK 62 str. 1 d., 2 d. 3 p., todėl teismas turėjo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. L. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pilnai pripažinęs savo kaltę, padėjęs teisėsaugos institucijoms išaiškinti šį nusikaltimą, savo vaidmenį jame, teigia turįs šeimą, mažametį vaiką, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiesiems turtinė žala nepadaryta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pasižada ateityje nebenusikalsti.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokurorė prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti: nuteistųjų R. M. ir T. L. nusikalstamas veikas dėl dviejų automobilių vagystės kvalifikuoti kaip du atskirus nusikaltimus pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d., j E. D. – pagal BK 178 str. 3 d. Sutinka su teismo išvada, kad E. D. veikė kaip vykdytojas, o R. M. su T. L. buvo padėjėjai. Taip pat prašė nuteistiesiems skirti griežtesnes bausmes, o visų trijų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistieji E. D. , R. M. , T. L. bei jų gynėjai prašė visų nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskiros bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 p.,2 p., 3 p.).

Nuteistųjų E. D. , R. M. ir T. L. apeliaciniai skundai atmetami (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinis teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą ir atlikęs įrodymų tyrimą, nustatė, jog apygardos teismas padaręs išvadą, kad pagrobiant automobilius nuteistieji veikė: E. D. – kaip vykdytojas, o R. M. su T. L. – kaip padėjėjai, nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodė, kad R. M. su T. L. kartu su E. D. pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. jų neįvardijo kaip padėjėjų, be to, neteisingai visų trijų nuteistųjų padarytus du nusikaltimus vertino kaip vieną tęstinį nusikaltimą. Kolegijos nuomone, nuteistieji padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotinos kaip du skirtingi baigtiniai nusikaltimai (pagal BK 178 str. 3 d. ir BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d.).

nustatė:

E. D. pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o R. M. su T. L. padėjo E. D. pagrobti didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2006 m. rugsėjo 3 d., apie 24 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdami kartu, T. L. ir R. M. stebint aplinką, E. D. , sulaužęs durelių spynos atraktą, įsibrovė į V. P. priklausantį 67 584,75 Lt vertės automobilį „Honda CR-V“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir sulaužė automobilio užvedimo spynelę. Užvedęs automobilio variklį specialiu elektroniniu prietaisu, E. D. nuvažiavo pagrobtu automobiliu. Kartu su automobiliu buvo pagrobti jame buvę daiktai: 12 kompaktinių plokštelių, kurių vertė 240 Lt, viena pora megztų pirštinių, kurių vertė 5 Lt, dvi pagalvėlės, kurių vertė 240 Lt, pledas, kurio vertė 64 Lt, 2 raudonos spalvos skėčiai, kurių bendra vertė 40 Lt, geltonos spalvos skėtis, kurio vertė 20 Lt, automobilio vaistinėlė, kurios vertė 40 Lt. Iš viso buvo pagrobta V. P. priklausančio turto už 68 023,75 Lt.

Pagrobtą V. P. automobilį palikę netoli Klaipėdos-Dovilų kelio, E. D. , R. M. , T. L. , E. D. automobiliu „Opel Astra“ sugrįžo į Klaipėdą. Taip 2006 m. rugsėjo 4 d., nuo 2 val. 30 min. iki 3 val., tikslesnis laikas nenustatytas, kol T. L. ir R. M. stebėjo aplinką, E. D. , sulaužęs durų spynelės atraktą, įsibrovė į 78 500 Lt vertės automobilį „Honda CR-V“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme, priklausiusį UAB ,,SEBVB Lizingas“, kuriuo pagal išperkamosios nuomos sutartį naudojosi UAB ,,Romida“, specialiu elektroniniu prietaisu užvedęs automobilio variklį, E. D. nuvažiavo pagrobtu automobiliu.

Abu pagrobti automobiliai buvo nuvaryti į laukus už Klaipėdos miesto, netoli Klaipėdos-Dovilų kelio, o iš ten iki V. Pt. sodybos, esančios (duomenys neskeltini) kaime, kurioje 2006 m. rugsėjo 5 d. paslėptus garaže surado ir sodyboje nuteistuosius sulaikė policijos pareigūnai.

Prokuroras apeliaciniame skunde kategoriškai nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo nuteistųjų E. D. , R. M. ir T. L. padarytos dvi nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tokią poziciją apeliantas grindžia tuo, jog nors abu automobiliai ir buvo pagrobti tą pačią naktį, tačiau tai buvo padaryta skirtingu laiku, skirtingose Klaipėdos miesto gatvėse, automobiliai priklausė skirtingiems savininkams.

Aukštesnės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko pagrįstais, tenkina pareikštą prašymą ir nuteistųjų E. D. , R. M. , T. L. veiksmus padarius dvi nusikalstamas veikas kvalifikuoja kaip du atskirus nusikaltimus – E. D. - pagal BK 178 str. 3 d., o R. M. su T. L. – pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dvi nusikalstamas veikas kvalifikavęs kaip vieną tęstinį nusikaltimą, nes faktinės bylos aplinkybės rodo, kad abiejų automobilių vagystės nebuvo vieningos tyčios rezultatas.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, nevienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia ir siekiant vieningo rezultato yra pagrobiamas svetimas turtas. Pagrindinis tęstinės veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kolegija mano, jog apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės – objektyvieji požymiai įrodo, jog išties buvo padarytas ne vienas tęstinis nusikaltimas, o dvi atskiros nusikalstamos veikos, nes automobiliai pagrobti iš skirtingų vietų ir priklausė skirtingiems savininkams, automobiliai pagrobti skirtingu laiku, be to, nenustatyta, kad abu nusikaltimus sietų vieningas vykdytojo ir jo bendrininkų sumanymas. Nors nusikaltimo dalyką sudarė tapačios markės automobiliai, jie buvo pagrobti vienas paskui kitą, tačiau aukščiau nurodyti nusikalstamų veikų skirtumai tik dar kartą patvirtina, kad vagiant kiekvieną automobilį atskirai, nuteistieji veikė ne vieningai tyčia, o kiekvienu atveju jiems kilo atskiras sumanymas pagrobti automobilį: pirmiausia nuteistųjų tyčia buvo nukreipta pagrobti automobilį, stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme, ir tik jį sėkmingai pagrobus ir paslėpus, kilo sumanymas pagrobti antrą automobilį iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo.

Tęstinei veikai būdingi tapatūs ir vienarūšiai veiksmai, kuriuos sieja vieninga tyčia ir vienas sumanymas, jie padaromi tuo pačiu laiku, grobiamas turtas iš to paties šaltinio, turtas priklauso tam pačiam savininkui.

Ta aplinkybė, kad nuteistieji iš anksto nebuvo susitarę ir sugalvoję pagrobti nurodytus automobilius, nebuvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Nors nuteistieji teisme pakeitę parodymus pradėjo tvirtinti, kad E. D. buvo iš anksto suradęs ir apžiūrėjęs du automobilius „Honda-CRV“, tačiau nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir nuteistųjų parodymai ikiteisminiame tyrime rodo, kad tarp visų bendrininkų nebuvo išankstinio susitarimo ir vieningos tyčios pagrobti būtent tuos automobilius.

Štai E. D. , apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l. 57-59), parodė, jog tuomet, kai jie nuvarė pirmąjį pagrobtą automobilį, paliko laukuose netoli Klaipėdos-Dovilų kelio ir važiavo atgal į Klaipėdą, savo draugams pasiūlė pagrobti kitą automobilį „Honda CR-V“, stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme. Šiuos parodymus jis patvirtino dar kartą apklaustas įtariamuoju (t. 2, b. l. 62).

Įtariamasis T. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 2, b. l. 17-18) parodė, kad tai jis iš anksto buvo nusižiūrėjęs abu automobilius „Honda CR-V“. Jis paskambino E. D. , R. M. ir sutarė susitikti. Jis E. D. paėmė iš namų, o R. M. jau buvo atvažiavęs į nurodytą vietą, t. y. prie to kiemo, kuriame stovėjo automobilis. Ankstesnėje apklausoje T. L. buvo nurodęs, jog abu automobilius buvo nusižiūrėję visi (t. 2, b. l. 13-14).

Analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir R. M. , t. y. jog automobilius buvo iš anksto nusižiūrėję visi (t. 2, b. l. 107-108; 109-110).

Teisiamajame posėdyje visi trys nuteistieji paaiškino, jog abu automobilius surado E. D. (t. 4, b. l. 145-147; 147-148; 148-150).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagarsinus visų nuteistųjų apklausos protokolus ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, jie negalėjo nurodyti konkrečią priežastį, kodėl viso proceso metu keitė parodymus ir iš esmės skirtingai aiškino tas pačias nusikaltimų padarymo aplinkybes. Veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kas surado automobilius – E. D. , T. L. ar visi trys kartu, tačiau svarbiausia, jog objektyvieji veiksmai darant nusikalstamas veikas nepatvirtina, kad visiems nuteistiesiems iš anksto buvo kilęs sumanymas iškarto pagrobti du automobilius. Sprendžiant iš tyčios turinio, negalima pripažinti, kad abiejų automobilių pagrobimas buvo vieningos tyčios rezultatas. Tik sėkmingai pagrobus pirmąjį automobilį ir nuvarius jį netoli Klaipėdos-Dovilų kelio, buvo ryžtąsi pagrobti antrą automobilį, o ir šis buvo pavogtas ne iš karto, o praėjus 3 valandoms po pirmojo automobilio pagrobimo. Iš nuteistųjų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jie iš anksto nebuvo aptarę ir numatę, kad grobs ir kitą automobilį, nebuvo apsvarstę antrojo automobilio pagrobimo detalių, ir tik tuomet, kai V. P. priklausantis automobilis buvo paliktas toli nuo įvykio vietos, nuteistieji nutarė pagrobti automobilį, priklausantį UAB ,,SEB VB Lizingas“, kas ir matyti iš E. D. parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nors teisme visi nuteistieji pakeitę parodymus pradėjo tvirtinti, kad abu automobilius surado E. D. , tačiau nenustatyta, kad jie visi iš anksto buvo suplanavę pagrobti abu automobilius iškart. E. D. nebuvo konkretus net teisiamajame posėdyje: iš pradžių paaiškinęs, jog jis tą pačią naktį nužiūrėjo pirmąjį automobilį, po to teigė, kad šį automobilį buvo nužiūrėjęs prieš porą dienų (t. 4, b. l. 145-147). Nei jis, nei kiti du nuteistieji negalėjo paaiškinti, kad dar iki pirmos vagystės jiems kilo sumanymas pagrobti du automobilius. Tuo atveju, jei nuteistieji buvo iš anksto suplanavę pavogti abu automobilius, tai nebūtų visi po pirmos vagystės pasišalinę iš įvykio vietos ir važiavę kartu. Kad nuvaryti apgrobtą automobilį ir važiuoti automobiliu „Opel Astra“, kuriuo buvo atvykta į vietą, užteko dviejų asmenų, o šiuo konkrečiu atveju išvažiavo visi trys, po to vėl trise grįžo.

Kad jie iš anksto nebuvo suplanavę dviejų automobilių vagysčių, įrodo R. M. ir T. L. parodymai šiame teismo posėdyje – abu paaiškino, jog nebuvo susitarę, kiek tą naktį pavogs automobilių: iš pradžių pagrobė vieną, o grįždami į Klaipėdą sužinojo, jog grobs dar vieną.

E. D. teismo posėdyje iškėlė naują versiją – nepažįstamas asmuo buvo užsakęs pagrobti du automobilius „Honda CR-V“, todėl jis su draugais tą naktį ir pagrobė du tokios markės automobilius. Tačiau E. D. parodymai negali būti laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes nuteistasis viso proceso metu buvo nenuoseklus ir nemotyvuotai juos keitė.

Nors prokuroras savo skunde ir prašė nuosprendį pakeisti dar ir dėl to, kad teismas neteisingai R. M. ir T. L. veiksmus iš BK 178 str. 3 d. perkvalifikavo į BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 3 d., tačiau ši skundo dalis nebus svarstoma ir nebus atsakoma į apelianto skundo argumentus, kadangi prokurorė teismo posėdyje šios skundo dalies tenkinti neprašė ir nuo jos atsisakė dėl tos priežasties, kad R. M. ir T. L. pareikšti labai siauri kaltinimai, o prokuroras savo skunde neprašė pakeisti netikslius kaltinimus sunkesniais.

BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Ši įstatymo nuostata apibrėžia apeliacinio skundo ribas ir nustato apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir pateikti motyvuotas išvadas dėl skundo esmės.

Kolegijos nuomone, BPK 320 str. 3 d. reikalavimai nebus pažeisti ištaisius, kaip aukščiau jau buvo nurodyta, apygardos teismo padarytą klaidą ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodant, kad R. M. su T. L. padėjo padaryti nusikaltimą E. D. . Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė nusikalstamos veikos motyvus ir padarė išvadas, kodėl R. M. ir T. L. atliktus veiksmus padarant nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip padėjėjų. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje R. M. ir T. L. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d.

Pasisakant dėl prokuroro apeliacinio skundo trečios dalies argumentų, t. y. dėl per švelnios bausmės paskyrimo visiems nuteistiesiems, prokurorė teismo posėdyje taip pat prašė skundą patenkinti iš dalies: T. L. bei R. M. paskirti švelnesnes subendrintas laisvės atėmimo bausmes nei buvo prašoma apeliaciniame skunde, t.y. T. L. 3 metus, o R. M. – 4 metus. E. D. prašė subendrintą bausmę paskirti tokią pačią, kaip ir apeliaciniame skunde, t. y. laisvės atėmimą 5 metams, tačiau prašė jam paskirti griežtesnę nei nurodyta skunde laisvės atėmimo bausmę už antrąjį nusikaltimą – dėl UAB ,,SEB VB Lizingas“ automobilio vagystės – laisvės atėmimą 4 metams (o skunde prašoma – 3 metams 6 mėnesiams).

Prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl griežtesnės bausmės paskyrimo nuteistiesiems tenkinama iš dalies, o nuteistųjų E. D. , T. L. ir R. M. apeliaciniai skundai dėl per griežtos bausmės paskyrimo, atmetami. Į jų skundų argumentus bus atsakyta vėliau.

Prokuroras, prašydamas paskirti nuteistiesiems griežtesnes bausmes, prašo dar kartą įvertinti nusikalstamos veikos dalyko vertę, savanaudiškas paskatas, nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje, tai kad vagystės metu pasiskirstyta vaidmenimis ir pareigomis.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta pirmosios instancijos teismo, tai nurodoma ir nuosprendyje, todėl antrąkart įvertinti tas pačias aplinkybes nėra jokio pagrindo.

BK 54 str. 2 d. yra nurodytos aplinkybės, į kurias skirdamas bausmę turi atsižvelgti teismas. BK 54 str. 2 d., be kitų aplinkybių, yra numatyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Nuosprendyje konstatuojama, kad nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino kaltais padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Tenkinant prokuroro skundą iš dalies ir nuteisiant E. D. , R. M. ir T. L. už du atskirus nusikaltimus, skiriamos ir atskiros laisvės atėmimo bausmės, o po to jos bendrinamos BK 63 str. tvarka jas iš dalies sudedant. Kolegijos nuomone, E. D. netikslinga skirti tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę kaip prašoma apeliaciniame skunde. Šioje dalyje prokuroro skundas netenkinamas ir štai dėl ko:

Kaip jau ankščiau pasisakė kolegija, į prokuroro skunde nurodytas aplinkybes jau buvo atsižvelgta skiriant E. D. bausmę pirmosios instancijos teisme. Prokuroro prašymas skirti jam tokią griežtą bausmę netenkinamas. Paskirti nuteistajam prokuroro prašomą bausmę nėra jokio pagrindo. Reikia pažymėti, kad aukštesnės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro prašymą tik iš dalies, atsižvelgia į BK 54 str. 5 p., t. y. tinkamai įvertina E. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistumas išnykęs, nors yra tik iš dalies darbingas – netekęs darbingumo 60 % (darbingumo lygio pažyma ir išrašas iš medicininių dokumentų yra byloje), tačiau nuo 2006-06-19 dirba UAB ,,T.“ vadybininku, išlaiko mažametę dukrą. Įvertinus E. D. sveikatos būklę, tai, kad po nusikaltimų padarymo neatsirado sunkių padarinių – automobiliai sugrąžinti jų savininkams, atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kolegija mano esant tikslinga paskirti E. D. laisvės atėmimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas mažesnes nei sankcijos vidurkis. Tokių bausmių paskyrimas atitiks BK 61 str. 4 d. nuostatoms.

Prokuroras apeliaciniame skunde, prašydamas T. L. ir R. M. kitaip subendrinti bausmes su ankstesniais nuosprendžiais, nenurodė motyvų, kodėl jo nuomone apygardos teismas pasirinko neteisingą bausmių subendrinimo būdą. Prokurorė teismo posėdyje taip pat to nenurodė.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas T. L. ir R. M. subendrindamas bausmes padarė klaidą aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodęs, jog yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, todėl bausmes apėmė. Su tuo kolegija nesutinka, nes veikos padarytos skirtingu laiku ir paskirtos bausmės bendrinamos su atskiru nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis.

Kolegija R. M. ir T. L. subendrina bausmes vadovaudamasi nauju Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233, įsigaliojusiu 2007 m. liepos 21 d., kuriuo pakeista BPK 63 str. 6 d. Kolegija bendrina bausmes bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Naujai paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant (BK 63 str. 4 d.). R. M. ir T. L. teisinga bus, jei naujai paskirtos bausmės apėmimo būdu bus subendrintos: R. M. - su 2006-12-04 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda, o T. L. – su 2006-10-26 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda ir 2006-12-04 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda (BK 63 str. 2 d., 5 d.), kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms (BK 10 str., 11 str.): BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. - yra sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 5 d.), o BK 245 str. – baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.).

Atmesdama E. D. prašymą švelninti bausmę, kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei bausmės skyrimo motyvus, išdėstytus nuosprendyje, nuteistajam skiriamos bausmės už dvi atskiras veikas, šiek tiek mažesnės nei sankcijos vidurkis. Tokios bausmės nebus per griežtos ir atitiks įstatymo keliamus reikalavimus (BK 41 str., 61 str.).

Savo skunde apeliantas E. D. nesutinka su tuo, kad jam ir R. M. yra paskirtos tokio paties dydžio bausmės. Nors nuosprendyje konstatuojama, kad E. D. vaidmuo pagrobiant automobilius buvo aktyvesnis, tačiau atsižvelgus į itin neigiamą R. M. asmenybės charakteristiką ir įvertinus E. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei sunkią sveikatos būklę, kolegija mano tikslinga paskirti E. D. švelnesnę bausmę.

Negalima sutikti su E. D. skundo teiginiu dėl nusikaltimų padarymo motyvų – sunkios materialinės padėties. Duomenų apie tai, kad E. D. buvo labai sunkioje turtinėje arba beviltiškoje padėtyje, nesurinkta: jis dirbo ir gavo atlyginimą, o sumokėtas 30 000 Lt užstatas (t. 2, b. l. 88) tikrai paneigia nuteistojo nusikaltimų padarymo motyvą.

Žemesnės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad E. D. , kaip ir kitiems nuteistiesiems, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 str. bei 62 str. nuostatas. Taikyti BK 62 str. 1 d. negalima, nes nėra įstatyme nustatytų sąlygų visumos.

Pagal BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios ir nustatyta viena iš būtinų alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 str. 1-6 punktuose. Pažymima, kad yra nustatyta tik viena E. D. atsakomybę švelninanti aplinkybė ir išvis nėra bent vienos BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose išvardintos aplinkybės. Nors E. D. gynėjas teismo posėdyje ir pateikė jo gyvenimo partnerės O. J. motinos L. J. išrašus iš medicininių dokumentų apie jos sunkią sveikatos būklę ir pensininkės pažymėjimo nuorašą, tačiau kolegija negali pripažinti, kad E. D. ją išlaiko ir nėra kam jos prižiūrėti (BK 62 str. 2 d. 1 p.), nes iš pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų matyti, jog ji gyvena skyrium – L. J. gyvenama vieta – (duomenys neskelbtini), turi dukrą O. J. , kuri gali pasirūpinti sergančia motina.

Apelianto R. M. prašymas paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, netenkinamas. Nuosprendyje yra išdėstyti bausmės skyrimo motyvai R. M. , todėl kolegija sutinka su jais ir pažymi, kad šiuo nuosprendžiu nuteisiant jį už du atskirus nusikaltimus, iš naujo skiriamos ir bausmės: už pirmąją veiką – laisvės atėmimas 3 metams, už antrąją – šiek tiek griežtesnė. Dar labiau sušvelninti jam bausmę netikslinga, nes atkreipiamas dėmesys į itin neigiamą jo asmenybės charakteristiką: niekus nedirbo, teistas kelis kartus ir teistumai neišnykę. Į jo skunde nurodytą aplinkybę – jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo antraeilis – atsižvelgiama, tačiau taikyti BK 62 str. 1 d., 2 d. 3 p., kaip to prašoma skunde, nėra jokio pagrindo, nes: BK 62 str. 1 d. taikymui išvis nėra sąlygų, o BK 62 str. 2 d. taikymas negalimas, nes nenustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Į tai, kad R. M. nusikaltimų padaryme atliko antraeilį vaidmenį, atsižvelgiama skiriant laisvės atėmimo bausmes už du atskirus nusikaltimus, nustatant laisvės atėmimo bausmes žemesnes nei sankcijos vidurkis.

T. L. apeliacinio skundo argumentai dėl švelnesnės bausmės paskyrimo atmetami. Kolegija, skirdama T. L. bausmę už dvi atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgia į nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, į nuteistojo atsakomybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas du kartus, teistumai išnykę, o po šių nusikaltimų padarymo teistas dar dukart baudomis po 3125 Lt, kurių nebuvo sumokėjęs iki nuosprendžio priėmimo ir tik apeliacinės instancijos teismui pateikė mokėjimo pavedimą Nr. 851, iš kurio matyti, kad 2007-07-31 sumokėjo dalį paskirtų baudų – 1000 Lt. T. L. posėdžio metu taip pat pateikė UAB ,,Gitroma“ akcininkų susirinkimo protokolą dėl komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Iš protokolo matyti, kad T. L. su kita akcininke perkant patalpas nutarė už jas sumokėti 30 000 Lt grynais, kas įrodo, kad nuteistasis lėšų baudų sumokėjimui išties turi. Kiti jo pateikti dokumentai – kad jis turi dar vieną vaiką, kurio išlaikymui moka alimentus, negali būti lemiami svarstant bausmės dydžio klausimą. Įvertinus T. L. vaidmenį nusikaltimų padaryme, jam už nusikalstamas veikas skiriamos žymiai mažesnės laisvės atėmimo bausmės nei sankcijos vidurkis. Bausmės atitinka BK 54 str. nuostatas, o paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra jokio teisinio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. dėl V. P. automobilio ,,Honda CR-V“ ir jame buvusių daiktų vagystės – viso už 68 023,75 Lt ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams;

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. dėl UAB ,,SEB VB Lizingas“ priklausiusio automobilio ,,Honda CR-V“ 78 500 Lt vertės vagystės ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę E. D. paskirti laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams. atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, užstatą, dokumento paėmimą.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. dėl V. P. automobilio ,,Honda CR-V“ ir jame buvusių daiktų vagystės – viso už 68 023,75 Lt ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams;

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. dėl UAB ,,SEB VB Lizingas“ priklausiusio automobilio ,,Honda CR-V“ 78 500 Lt vertės vagystės ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 6 d., 9 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir apėmimo būdu su 2006-12-04 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. M. paskirti laisvės atėmimą 4 metams, atliekant pataisos namuose.

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. dėl V. P. automobilio ,,Honda CR-V“ ir jame buvusių daiktų vagystės – viso už 68 023,75 Lt ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. dėl UAB ,,SEB VB Lizingas“ priklausiusio automobilio ,,Honda CR-V“ 78 500 Lt vertės vagystės ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 6 d., 9 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir apėmimo būdu su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006-10-26 baudžiamuoju įsakymu bei 2006-12-04 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę T. L. paskirti laisvės atėmimą 3 metams, atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.