Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-01-26 · Civilinė byla Nr. 2A-189/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-26
Bylos Nr.
2A-189/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
Elektrėnų savivaldybės
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių gausa“
Trečiasis asmuo
valstybės įmonei Valstybės turto fondas
Advokatai
Eglė Neverbickienė
Kategorijos
  • 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 27.3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-189/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4, 27.3.1.1, 42.9, 42.10, 118, 119.12, 125.10.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Eglei Neverbickienei,atsakovo atstovui G. R. ,trečiojo asmens atstovui A. S. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Elektrėnų savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1114-104/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių gausa“ ieškinį atsakovui Elektrėnų savivaldybei, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei Valstybės turto fondas, dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Kietaviškių gausa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Elektrėnų savivaldybei, prašydamas priteisti iš atsakovo 148 100 Lt skolos už parduotus įrenginius, 2 049,19 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 2 411 žyminio mokesčio, 2 076,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad šalys 2006 m. lapkričio 15 d. sudarė pastatų pirkimo-pardavimo sutartį išsimokėtinai, pagal kurią atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą - inžinierinius tinklus, esančius Kareivinių km., Elektrėnų sav. (toliau – ginčo sutartis). Šalių susitarimu visi pastatai buvo parduoti už 917 800 Lt, iš kurių 669 690 Lt buvo pervesti į ieškovo sąskaitą dar prieš pasirašant sutartį. Pagal sutarties 2.1.2 punktą atsakovas įsipareigojo likusią sumą – 248 110 Lt pervesti į ieškovo sąskaitą iki 2007 m. lapkričio 15 d. Toliau ieškovas nurodė, kad ginčo šalys 2007 m. lapkričio 15 d. pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo likusią skolos pagal sutartį dalį sumokėti iki 2008 m. liepos 2 d., tačiau iki šios datos atsakovas papildomai sumokėjo tik 100 000Lt, todėl liko nesumokėta 148 100 Lt.

Byla buvo pradėta nagrinėti pagal CPK XXII skyriaus reikalavimus (CPK 424 str. 1 d. 425 str. 1-2 d) ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 3 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas, teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 148 110 Lt skolos ir 2 049,19 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 002 Lt žyminio mokesčio ir 2 076,80 Lt advokato pagalbai apmokėti. Taip pat įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui 409 Lt žyminio mokesčio dalį.

Atsiliepimas

Atsakovas Elektrėnų savivaldybė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodė, kad su ieškovu pagal ginčo sutartį visiškai neatsiskaitė ir neginčija savo skolos 148 110 Lt. dydžio, tačiau su ieškovu neatsiskaitė ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad negauna šių lėšų iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nurodė, kad už ieškovo iš VĮ Valstybės turto fondo įsigytas AB „Kietaviškių gausa“ akcijas sumokėtą kainą gavo valstybė, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi skirti Elektrėnų savivaldybei lėšas atsikaityti pagal sutartį su ieškovu už inžinerinius tinklus, kuriais aptarnaujami Elektrėnų savivaldybės gyventojai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 756 ir 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 250 pervedė atsakovui tik 800 000 Lt, o savivaldybei pačiai padengti šį įsiskolinimą nėra galimybės.

Šalies argumentai

Bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu atsakovas Elektrėnų savivaldybė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiu akcijų perleidimo sandorio dalį; pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 15 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo; pripažinti negaliojančiu 2007 m. lapkričio 16 d. susitarimą, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 10 d. sprendimu to paties teismo 2008 m. gruodžio 3 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, atsakovo Elektrėnų savivaldybės priešieškinį dėl sandorių panaikinimo paliko nenagrinėtą, išaiškino atsakovui, kad su reikalavimais nurodytais priešieškinyje, jis gali kreiptis į teismą bendra ieškininės teisenos tvarka. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad skola liko todėl, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė skolos sumą nepervedė į atsakovo sąskaitą, šio konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės, nes ieškovas savo reikalavimą kildina iš šalių sutarties, kurioje jokių prievolių dėl atsiskaitymo tretiesiems asmenims (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) nėra. Teismo nuomone, negali būti teisiniu pagrindu atmesti ieškinį dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad savivaldybė padengti šį įsiskolinimą neturi galimybės, nes skolininko silpna finansinė padėtis gali būti pagrindu prašyti sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo, tačiau savivaldybė tokio prašymo nereiškė, be to, nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių savo finansinės padėties būklę. Esant tokioms aplinkybėms, kai atsakovas pripažįsta skolos buvimo faktą ir neginčijo skolos dydžio, teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas, nes šalis sieja sutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai, kai ieškovas tinkamai vykdė su atsakovu 2006 m. lapkričio 15 d. sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, o atsakovui nesumokėjus 148 110 Lt sumos už perduotus nekilnojamuosius daiktus - inžinerinius tinklus, ieškovas įgijo teisę reikalauti pilno atsiskaitymo, o atsakovas - pareigą pilnai sumokėti sutartyje sulygtą kainą (CK 6.38, 6.314 str. 5 d.). Teismas pažymėjo, kad patenkinus ieškinį, tenkintinas ir ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Teismas akcentavo, kad priešieškinis negalėjo būti priimtas šioje byloje, nes ši byla pagal ieškovo prašymą buvo pradėta ir nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka pagal CPK 424-430 straipsnių taisykles, o CPK 430 straipsnio 4 dalis nustato, kad dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį. Taigi, teismas darė išvadą, kad priimti priešieškinį šioje byloje turėjo būti atsisakyta. Kadangi priešieškinis buvo priimtas be teisinio pagrindo, teismas sprendė, kad jis šioje byloje turi būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Elektrėnų savivaldybė prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas pažymėjo, kad Elektrėnų savivaldybės priešieškinis negalėjo būti priimtas šioje byloje, nes ši byla pagal ieškovės UAB „Kietaviškių gausa“ prašymą buvo pradėta ir nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka pagal CPK 420-430 straipsnių taisykles. Nepaisant to, Elektrėnų savivaldybės priešieškinį teismas priėmė ir nagrinėjo, tačiau nusprendė priešieškinį palikti nenagrinėtą, t. y. teismas nusprendė nedaryti to, ką padarė. Toks teismo sprendimas yra nelogiškas, neaiškus, neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl yra neteisėtas.

2. Teismas nusprendė tenkinti ieškinį, neištyręs visų įrodymų, todėl neišsprendė ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas savo sprendimą pagrindė sutartimis, kurios yra niekinės (pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį yra negaliojančios ir nereikalaujančios atskiro teismo sprendimo pripažinti jas negaliojančiomis), nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Atsakovas teismui pateikė įrodymus ir argumentus, kuriais remiantis minėtos sutartys turi būti laikomos niekinėmis. Dalį įrodymų (akcijų perleidimo sutartį) teismas išsireikalavo iš ieškovo ir suinteresuoto asmens, tačiau dėl pateiktų įrodymų ir argumentų skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė. 2005 m. vasario 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2/123 prieštarauja tiek viešajam interesui. Kaip matyti iš VĮ Valstybės turto fondo teismui pateiktos šios sutarties 2 straipsnio 1.1 punkto, 3 straipsnio 1 punkto ir prie šios sutarties pridėto AB „Kietaviškių gausa“ 2003 m. gruodžio 31 d. balanso, VĮ Valstybės turto fondas AB „Kietaviškių gausa“, turinčios turto už 31 649 159 Lt, 98,81 procentų akcijų pardavė tik už 5 200 000 Lt. Tokiu būdu laikytina, kad VĮ Valstybės turto fondas iššvaistė valstybės turtą ir valstybei padarė 26 449 159 Lt žalą, gaunamą paskaičiavus akcijų pardavimo kainos ir turto vertės skirtumą. Todėl laikytina, kad teismas negalėjo remtis akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2/123, pastatų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai 2006 m. lapkričio 15 d. sutartimi ir 2007 m. lapkričio 16 d. susitarimu, ir negalėjo tenkinti ieškinio.

3. Elektrėnų savivaldybės meras ir Elektrėnų savivaldybės administracija Finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašė iš rezervo skirti 148 110 Lt likusiai skolai padengti, tačiau ištikus ekonominei krizei, valstybės institucijų pozicija dėl pareigos pabaigti atsiskaitymą už išsiperkamus minėtus inžinerinės infrastruktūros objektus pasikeitė, ir Finansų ministerija pasiūlė šį atsiskaitymo su UAB „Kietaviškių gausa“ klausimą spręsti savivaldybės biudžeto lėšomis, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiribojo nuo problemos sprendimo persiųsdama savivaldybės kreipimąsi Finansų ministerijai. Kadangi valstybė jau yra gavusi pinigus iš ieškovo už minėtus inžinerinės infrastruktūros objektus (pardavusi akcijas), Elektrėnų savivaldybei naudoti savo biudžeto lėšas už tų pačių objektų pirkimą yra neteisinga, todėl savivaldybė yra priversta kelti akcijų perleidimo sandorio dalies dėl nuosavybės teisės į minėtus objektus perleidimo privačiam asmeniui teisėtumo klausimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Valstybės turto fondas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. v. E. M. V. ir kt, bylos Nr. 3K-3-1319/2001; ir kt.). Nagrinėjamu atveju palikus nenagrinėtu apelianto priešieškinį 2005 m. vasario 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2/123 galėtų būti pripažinta niekine tik dėl akivaizdžių prieštaravimų imperatyvioms įstatymo normoms.Trečiasis asmuo pažymėjo, kad jis pardavė tik valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, bet ne šiai bendrovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; ir kt.). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad apeliantas, siekdamas išvengti savo įsipareigojimų ieškovui 148 000 Lt sumai, be jokių rimtų ir pagrįstų argumentų ginčija privatizavimo sandorį, kurio kaina 5 200 000 Lt, taip pat 2006 m. lapkričio 15 d. pastatų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kurios kaina 917 800 Lt ir pagal kurią didžiąją kainos dalį – 800 000 Lt už savivaldybę yra sumokėjusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Kietaviškių gausa“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo priešieškinis pagrįstai paliktas nenagrinėtas, nes CPK 430 straipsnio 4 dalis nustato, kad dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį. Kadangi priešieškinis buvo priimtas be teisinio pagrindo, tai jis šioje byloje turi būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p.). Priešingai, iš bylos aplinkybių visumos, matyti, kad atsakovas nėra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, todėl nėra jokio pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Ieškovo nuomone, joks atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose minimas sandoris nepažeidžia viešo intereso, kadangi niekaip neužkerta kelio atsakovui vykdyti jam priskirtų viešųjų funkcijų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija negali sutikti su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs atsakovo priešieškinį ir vėliau palikęs jį nenagrinėtą, tai padarė neteisėtai. Nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Šiuo atveju įvertintina tai, kad ieškovas ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinis procesas, kurį reglamentuoja CPK XXII skyrius, pasižymi tam tikra specifika. Pagal tokį procesą reglamentuojančias teisės normas atsakovui yra draudžiama pareikšti priešieškinį (CPK 430 str. 4 d.). Taigi, bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka atsakovas, vadovaujantis CPK 430 straipsnio 4 dalimi, negalėjo reikšti priešieškinio, o teismas negalėjo jo priimti nagrinėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas priėmė atsakovo pareikštą priešieškinį, tačiau šią savo klaidą ištaisė sprendime palikdamas jį nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 12 p.). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas galėjo ir turėjo teisę pradėti kitą atskirą teisminę bylą dėl jo nurodytų reikalavimų, tarp kurių taip pat reikalaujama pripažinti negaliojančia 2005 m. vasario 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2/123 dalį, kuria buvo perleisti ginčo inžineriniai tinklai, o vėliau inicijuoti šios ir kitos bylų sujungimo klausimo išsprendimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo sutartis, nors ir turinti sąsajų su atsakovo minima 2005 m. vasario 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2/123, yra visiškai savarankiška, sudaryta tarp kitų šalių, t. y. minėta akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2/123 sudaryta tarp VĮ Valstybės turto fondo, atstovaujančio valstybę (pardavėjas), bei UAB ,,Domeina“, UAB ,,Šiaulių banko investicijų valdymas“, H. R. , A. P. ir E. Š. konsorciumo dalyvių įsteigtos įmonės UAB ,,Kietaviškių investicija“ (pirkėjas). Ginčo sutartis sudaryta tarp ieškovo UAB ,,Kietaviškių gausa“ ir atsakovo Elektrėnų savivaldybės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, savivaldybių sudaryti sandoriai negali prieštarauti jų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2000). Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas numato tokią savarankišką savivaldybės funkciją, kaip šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja savivaldybių turto įgijimo būdus. Šio straipsnio 5 punktas nustato, kad savivaldybė turtą gali įgyti pagal sandorius. Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad sudaryti ginčo sutartį atsakovas turėjo teisę, nes tai, apima, pavyzdžiui, nuotekų tvarkymo organizavimą, ir sudarydamas ją (ginčo sutartį) nei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio nuostatų bei pagrindinių principų, kuriais yra grindžiama vietos savivalda, nei viešo intereso nepažeidė.

Kaip minėta, atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu akcijų perleidimo sandorio dalį, taip pat prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 15 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo bei 2007 m. lapkričio 16 d. susitarimą. Tačiau kaip nurodė atsakovo atstovas teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, atsakovas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pretenzijų valstybei nereiškė, tačiau neatmeta galimybių tai padaryti ateityje. Pažymėtina ir tai, kad iš pradžių kėlęs reikalavimą ginčo sutartį pripažinti niekine, atsakovo atstovas tokio reikalavimo teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme nebepalaikė, taip pat nurodė, kad neprašo ginčo sandorio pripažinti negaliojančiu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo ieškinys buvo nagrinėtas dokumentinio proceso tvarka, kad atsakovas pripažino skolą ieškovui (t. 1, b. l. 32-33, 212-213, t. 2, b. l. 30), negali sutikti su skundo argumentais, kad teismas privalėjęs išspręsti ir pareikštą priešieškinį, juo labiau, kad, kaip jau minėta, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog priešieškinyje išdėstytų reikalavimų (t. 1, b. l. 213-214) pripažinti ginčo sandorį ir akcijų pirkimo pardavimo sutarties dalį negaliojančiomis tenkinti neprašo (t. 2, b. l. 30). Šiuo atveju ieškinio dalykas ir pagrindas iš esmės apibrėžė teisminio nagrinėjimo dalyką. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas atsakovo prieštaravimus, taip pat skolos pripažinimą, laikėsi šių ribų nagrinėdamas bylą dokumentinio proceso tvarka. Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priešieškinio reikalavimų esme ir pagrįstumu.

Kaip jau minėta, ginčo sutartimi ieškovas ir atsakovas sudarė pastatų pirkimo-pardavimo sutartį išsimokėtinai. Ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą - inžinerinius tinklus, o atsakovas priimti ir sumokėti sutartyje nurodytą kainą. Šalių susitarimu visi pastatai buvo parduoti už 917 800 Lt, iš kurių atsakovas liko skolingas 148 110 Lt – ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra (t. 1, b. l. 32-33, 212-213, t. 2, b. l. 30), tačiau atsakovas teigia, kad valstybei neskyrus papildomai lėšų, šios skolos jis sumokėti neturi galimybių.

Ieškovo pareikštas ieškinys grindžiamas piniginės prievolės - pareigos pagal pirkimo-pardavimo sutartį sumokėti prekės kainą neįvykdymu. CK 6.189 straipsnyje įtvirtintas sutarčių privalomumo (lot. pacta sunt servanda) principas reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo principais. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, analogiškas reikalavimas elgtis sąžiningai sutartiniuose santykiuose įtvirtintas CK 6.158 straipsnyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CK 6.314 straipsnio 5 dalimi, kai pirkėjas nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Pareiga sumokėti pirkimo kainą už inžinerinius tinklus laikytina pinigine prievole. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Piniginėms prievolėms netaikomas negalėjimo įvykdyti institutas; tai reiškia, kad piniginę prievolę galima reikalauti įvykdyti natūra visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2003). Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais teisiniais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog negali būti pagrindu atmesti ieškinį dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad padengti šią skolą jis neturi galimybės.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog apeliacinį skundą atmetus, jis prašo atidėti skolą vieneriems metams ir išdėstyti skolos mokėjimą 24 mėnesiams ketvirčiais lygiomis dalimis. Ieškovo atstovė su tokiu prašymu sutiko su sąlyga, jei bus priteistos palūkanos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis apie sunkią atsakovo finansinę padėtį, sprendžia, kad yra pagrindas šį atsakovo prašymą atidėti ir išdėstyti sprendimo įvykdymą tenkinti ir ieškovui priteistos skolos grąžinimą atidėti vieneriems metams ir išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą 148 110 Lt sumą ieškovui išmokėti lygiomis dalimis po 18 513,75 Lt kas ketvirtį (CPK 284 str.1 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinį skundą atmetus liko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo taip pat nuspręsta priteisti iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės UAB „Kietaviškių gausa“ naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovo turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo pateiktais teismui įrodymais, jis sumokėjo advokatui už jo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme 3 655,41 Lt (2 t., b. l. 20-28). Teisėjų kolegijos nuomone, turint omeny Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio bei atsižvelgiant į ieškovo atstovo (advokato) darbo apimtį ir sudėtingumą apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, ieškovo prašomos priteisti jo atstovavimo išlaidos sumažintinos iki 2 000 Lt (CPK 302, 88, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atidėti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimu iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės priteistos 148 110 Lt skolos ieškovui UAB ,,Kietaviškių gausa“ sumokėjimą vieneriems metams ir išdėstyti priteistą skolą 24 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną ketvirtį mokant po 18 513,75 Lt (aštuoniolika tūkstančių penkis šimtus trylika litų 75 centus).

Priteisti iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės ieškovui UAB „Kietaviškių gausa“ 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai Kazys KailiūnasMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė